Kauno Žemųjų Šančių gyventojams nerimą kelia savivaldybės užmojai asfaltuoti gatvę palei Nemuną. Šančiškių teigimu, tokia gatvė ten nereikalinga, ji keltų daugiau rūpesčių, nei duotų naudos: vieta netektų želdynų, o dalis namų būtų įrėminti gatvėmis iš abiejų pusių. Kauno miesto savivaldybės atstovas teigia, kad asfaltas nebus klojamas po gyventojų langais, o žvyrkelis toje vietoje esą nedera.
Tipinė darbo dienos pabaiga Žemųjų Šančių rajone palei Nemuną: vienas kitas dviratininkas prazvimbia taku, kuriuo žygiuoja ir pėstieji, o kiek aukščiau – treniruokliai, kur vietos gyventojas daro prisitraukimus, netoli – žaidimų aikštelėje susispietę vaikai. Palei upės krantą besibūriuojančios gulbės tarsi telaukia, kol kas nors nusileis jomis pasigrožėti. Žemėlapyje ši vieta pažymėta kaip Nemuno Krantinės gatvė, tačiau ji visiškai nepanaši į įprastą miesto gatvę.
Dabar čia – žvyrkelis, kuris po gausesnio lietaus taptų tikra klampyne. Vėžės – vieno automobilio. Jei čia mėgintų prasilenkti priešpriešiais važiuojantys automobiliai, vienam tektų šiek tiek pasislinkti šonan – ant žolės. Tačiau saulei besileidžiant per vieną valandą pravažiavo vos du automobiliai. Nors dalis namų gyventojų stato savo transporto priemones iš Nemuno krantinės pusės, jie čia atkeliauja iš Kranto alėjos, tad paupio žvyrkeliu netenka ilgai dardėti.
Kauno miesto savivaldybė ne kartą planavo Nemuno krantinę asfaltuoti ir paversti gatve. 2019 metais šančiškiai susivienijo, prieštaraudami gatvės tiesimui. Pernai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija įpareigojo Kauno savivaldą išnagrinėti Žemųjų Šančių bendruomenės prašymą pakeisti Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą. Anuomet gyventojai tvirtino teikę pasiūlymų miesto valdžiai, bet ši juos ignoravusi.
Kovo pradžioje Kauno savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, pristatydama šioje vietoje planuojamus pokyčius. Teigiama, kad naujas projektas parengtas atsižvelgus į vietos bendruomenės pastabas.
Būtų tvarkomas žvyrkelis nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės: ji taptų dviejų eismo juostų, 5,5 m pločio, ja nebūtų galima važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Savivaldybė taip pat planuoja prie namų įrengti papildomų vietų automobiliams ir praplatinti palei krantą einantį taką, padaryti ribą tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Be to, būtų nutiesta nauja šilumos trasa.
Nėra vietos gatvei?
Žemųjų Šančių gyventojai pasibaisėję naujais planais ir žada toliau kovoti, kad šalia upės nebūtų gatvės.
„Tai vienintelė vieta prie upės Kaune, kuri išlikusi be gatvės. Dabar visas pasaulis atsisuka į upes, uždaro gatves, todėl mes stengiamės tai išsaugoti. Vieta yra visiškai netoli centro, labai mėgstama ne tik šančiškių – žmonės atvažiuoja iš kitų miesto dalių“, – LRT.lt sakė šančiškė Rita.
Ji pasakojo, kad Šančių bendruomenė jau seniai kreipėsi į miesto valdžią, bet su jais esą visiškai niekas nesikalba: nei klausia nuomonės, nei klauso pasiūlymų. Šis projektas, pasak Ritos, taip pat buvo sudarytas nepasitarus su gyventojais. Ji priminė, kad 2019 metais Aplinkos ministerija apdovanojo šančiškių bendruomenę už susitelkimą ginant Šančių rajono vietos dvasią (lot. genius loci), išsaugant šio rajono tapatybę ir unikalumą ateities kartoms.
Rita pripažįsta, kad dabar esantis dviračių ir pėsčiųjų takas yra senas, jį reikėtų renovuoti, tačiau siūlomas projektas visiškai neatitinka mastelio.
„Tiek vietos, kiek ten išpaišyta, nėra, ten gana siaura“, – aiškino ji.
Ritai taip pat kyla klausimas dėl šilumos trasos tiesimo. Jos teigimu, bene visi Kranto alėjos namai, kurie ribojasi su Nemuno krantine, turi autonominį šildymą, tad keistai skamba Kauno savivaldybės pranešime minimi teiginiai, kad devyni daugiabučiai šiluma apsirūpindavo iš gamtinėmis dujomis kūrenamų nusidėvėjusių katilinių.
„Dujinis katilas negali būti naudojamas, jei yra nusidėvėjęs, tai nebūtų saugu. Taip, jie nėra nauji, bet visi suremontuoti“, – aiškino ji.
Tai vienintelė vieta prie upės Kaune, kuri išlikusi be gatvės.
Kartotų lygiagrečias gatves
Rita minėjo, kad dalis gyventojų bus tarsi įrėminti gatvėmis: iš vienos daugiabučių pusės yra Kranto alėja, iš kitos kone po langais būtų Nemuno krantinė. Šis klausimas iškilo ir Žemuosiuose Šančiuose gyvenančiai Rasai.
„Žemuosiuose Šančiuose yra trys lygiagrečios gatvės: Kranto alėja, Vokiečių gatvė ir A. Juozapavičiaus prospektas. Ar tikrai reikalinga tokioje vietoje ketvirta gatvė?“ – klausė ji.
Šančiškė LRT.lt teigė, kad betonavimas nėra geriausias teritorijos tvarkymo būdas juolab prie upės. Pasak moters, reikėtų atitolinti upių pakrantes nuo gatvių, užterštumo, apželdinti, pritaikyti gyventojams.
„Užuot apželdinę šią vietą, ją padarome betoniniu paminklu. Labai liūdna dėl to“, – neslėpdama apmaudo sakė moteris.
Kaip ir Ritai, Rasai nuostabą kelia projekto dydis.
„Mastelis, kuris pavaizduotas, yra netikslus. Tiesiog neišsitenka viskas. Arba reikia keisti upės vagą, arba gatvė vietomis eis žmonėms po langais. Nė vienas iš mūsų nenorėsime nei sportuoti, nei bėgioti pakrante, kur šalia automobiliai“, – sakė Rasa.
Ji tikino, kad situacija Šančiuose – ne tik šio rajono gyventojų, o visų kauniečių reikalas.
„Suprantu, daugelio nuomone, jei negyvenu Šančiuose, tai ne mano reikalas, bet tai visų reikalas. Tie planai vykdomi ne iš kažkieno lėšų, ne iš mero lėšų, o iš mokesčių mokėtojų. Norėčiau paklausti: jeigu vieno kilometro atstumu yra trys lygiagrečios gatvės, ar jūs sutinkate iš savo pinigų daryti ketvirtą gatvę palei upę? Kodėl taip beatodairiškai stumiamas projektas? Ar nebus taip, kad iš mūsų pinigų mums bus išbetonuota visa pakrantė, nors gyventojai nepritaria?“ – svarstė moteris.
Arba reikia keisti upės vagą, arba gatvė vietomis eis žmonėms po langais.
Klausimas dėl želdynų
Žemuosiuose Šančiuose gyvenantis Darius taip pat išdėstė savo nuomonę apie Kauno valdžios planus. Jis pripažįsta, kad Kranto alėjoje ir į ją atsiremiančiose gatvėse yra automobilių statymo problemų, tad reikėtų atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius ir įrengti aumobiliams skirtų vietas, bet ne tiesiant naują gatvę, kuriai priešinamasi.
„Automobiliams skirtų vietų galima įrengti išvažinėto grunto vietose – vienaip ar kitaip ten žolė nebeauga. Juk tai miestui kainuotų nepalyginti pigiau nei nauja gatvė. Bet apie tai kažkodėl nekalbama“, – Žemųjų Šančių bendruomenės feisbuko grupėje rašė Darius.
Pasak jo, įgyvendinus projektą atsirastų nuolatinis triukšmo šaltinis, padidėtų oro tarša ir dulkėtumas dėl eismo naująja gatve. Be to, Dariaus teigimu, Šančių gyventojai būtų atkirsti nuo upės ne tik naująja gatve, bet ir projektuojamu labai stačiu šlaitu ir tvora. Rajonas nukentėtų ir dėl prarastų želdynų, iškirstų medžių, mažesnių žaliųjų plotų. O naktį – šviesos tarša į langus dėl šalia įrengtų gatvės ir stovėjimo aikštelės žibintų.
Jis taip pat minėjo, kad gyvenamoji aplinka būtų įsprausta tarp dviejų gatvių: iš vienos pusės – Kranto alėjos, iš kitos – naujosios gatvės. Be to, Dariaus teigimu, mažai kas iš gyventojų tiki, kad bus apsiribota gatvę nutiesti tik iki Kranto 11-osios gatvės. Šančiškį ypač liūdina gamtinė projekto dalis.
„Tiksliau tariant, projekte jos apskritai nėra. Tikriausiai todėl, kad ne želdynai ir jų rekreacinė ar gamtinė paskirtis, o būtent naujoji gatvė statytojui yra svarbiausia. Krantinėje dabar – tik pavieniai medžiai ir nedaug krūmelių, jų su kiekvienais metais tik mažėja. Tiesiant gatvę želdynų sumažėtų dar labiau“, – teigė Darius.
Jo teigimu, gyventojai mato, kad techninis projektas paruoštas ir darbai vyksta dar prieš projektinių pasiūlymų stadiją.
„O tai rodo, kad vietos gyventojų nuomonė savivaldybei neįdomi ir nesvarbi“, – pridūrė Darius.
Savivaldybės atstovas: žvyreklis šioje vietoje nedera
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis LRT.lt komentavo, kad nuo 2019 metų gauta tikrai daug objektyvių įžvalgų iš šančiškių ir projektuotojai į jas atsižvelgė rengdami dabartinius projektinius pasiūlymus, nors gyventojai minėjo, kad kontakto nebūta. Be to, kitą antradienį vyks naujų projektinių pasiūlymų pristatymas, jo metu šančiškiai galės siūlyti idėjas.
„Pagal vietos gyventojų norus planuojame sutrumpinti ir susiaurinti gatvę, išplatinti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti treniruoklių ir vaikų žaidimo aikšteles, daugiau vietų automobiliams, apšvietimą, suolelius bei persirengimo kabinas prie Nemuno. Taigi bendravimas vyko ir vyks, tačiau visada buvome ir liksime šalininkai konstruktyvaus dialogo, paremto argumentais, o ne emocijomis“, – sakė A. Pakalniškis.
Tačiau toje vietoje jau yra dalis naujos infrastruktūros, pavyzdžiui, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės, šiukšlių konteineriai. A. Pakalniškis teigė, kad visa tai bus išsaugota, o nauji įrenginiai atsiras, jei esamų būklė būtų prasta.
A. Pakalniškis teigė, kad dabar Nemuno Krantinės gatvėje esantis žvyrkelis ne tik dulka šiltuoju metų laiku, bet ir visiškai nedera tokioje vietovėje, netoli miesto centro. Paklaustas, ar išasfaltuota gatvė nedubliuos jau esančių trijų lygiagrečių gatvių, Kauno miesto savivaldybės atstovas atsakė, kad išvažinėtas, duobėtas žvyrkelis savaime reikalauja būti sutvarkytas.
„Šiuo metu Kranto alėjos daugiabučių link, nuo 48 iki 64 namo, galima patekti tik siauromis Šančių gatvelėmis, taip apkraunant visą tinklą. Tai kelia rimtų iššūkių ir eismo saugumui. Naujoji gatvė stipriai prisidės sprendžiant šias problemas ir automobilių statymo klausimą šioje teritorijoje“, – pridūrė jis.
A. Pakalniškis teigė, kad Nemuno Krantinės gatvėje esantis žvyrkelis visiškai nedera tokioje vietovėje, netoli miesto centro.
Finansuos iš miesto biudžeto
A. Pakalniškis minėjo, kad dėl numatytų darbų bėdų Nemunui ir krantinės namų konstrukcijoms nekils. Jo teigimu, interpretacijos, esą gatvė bus po pačiais daugiabučių langais, prasilenkia su tikrove.
„Numatyta gatvė nebus magistralinė. Esant poreikiui, konkrečiose vietose atsiras greitį ribojantys ženklai. Atnaujintu keliu negalės važiuoti sunkiasvoris transportas, išskyrus aptarnaujantįjį, todėl ir didelės vibracijos šioje teritorijoje nebus“, – aiškino specialistas.
Pasak A. Pakalniškio, projektuotojai vadovavosi tiksliais masteliais iš detaliojo plano, visos detalės bus tikslinamos rengiant techninį projektą ir visi numatyti atstumai yra tikslūs. Tiesa, savivaldybės atstovas neatskleidė, kiek lėšų reikėtų projektui: kaina priklausys nuo sprendinių, o finansuojamas šis projektas bus iš miesto biudžeto lėšų. Pasak jo, neatmetama galimybė pasitelkti ir kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos arba ES fondų lėšas.
Kokia tikimybė, kad ateityje būtų ilginama Nemuno krantinė ir sujungiama su tolimesnėmis Kranto alėjos atšakomis? Nors bendrajame plane tokia galimybė numatyta, kaip teigė A. Pakalniškis, siekiant bendro sutarimo su vietos gyventojais, apie tolesnę gatvės atšaką negalvojama.
„Planuojame gatvės ir aplinkos tvarkymo darbus būtent toje atkarpoje, kur bus patiesta nauja šiluminė trasa į Kranto alėjos daugiabučius“, – minėjo jis.
