Kol kai kurios savivaldybės lieka uždarytos, kitos „žaliuoja“ – kaip joms tai pavyko?

Domantė Platūkytė, LRT.lt
2021.03.18 05:30
Birštonas

Nors, vertinant koronaviruso paplitimą, Lietuvos žemėlapyje dauguma savivaldybių nusidažiusios raudona spalva, iš jų išsiskiria vienintelės dvi „žaliosios“ savivaldybės ir Joniškis, kur koronavirusas slūgsta greičiausiai. Savivaldybės atvirauja, kad pasiekti tokių rezultatų padeda ir tiesioginiai merų skambučiai, ir mažesnis žmonių mobilumas ar glaudesnė bendruomenė. Bet epidemiologė įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti.

Kas padeda žaliosioms savivaldybėms?

Joniškyje – greičiausiai koronaviruso slopimas

Tikslingas masinis profilaktinis testavimas ir mažos bendruomenės pasitikėjimas. Tokias priežastis, kalbėdamas apie sparčiai gerėjančią situaciją, nurodo Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius. Šiuo metu koronavirusas Joniškyje slopsta greičiausiai – čia savaitinis naujų atvejų pokytis siekia -71,4 proc.

Savivaldybių spalvinės zonos
Savivaldybių spalvinės zonos / Koronastop nuotr.

Anot mero, kurį laiką Joniškis bene nefiksavo naujų koronaviruso atvejų, o situacija pablogėjo vasario 22–26 dienomis, kai per dieną buvo fiksuojama po 14 susirgimų. Tuo metu, pabrėžia V. Gailius, buvo itin svarbus tikslinis testavimas.

„Reaguodami į atsiradusius židinius ir grėsmes, tiesiai komunikavome su įmonėmis, turėjusiomis kontaktus, ir raginome profilaktiškai tikrintis“, – pasakoja meras.

Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius / E. Blaževič/LRT nuotr.

Nuo kovo 4 dienos, sako jis, situacija vėl pradėjo gerėti ir grįžo į normalias vėžes. V. Gailiaus teigimu, aktyviau testuotis galėjo paskatinti ir jo paties tiesioginis skambutis – meras bei kiti savivaldybės darbuotojai skambino toms įmonėms, kuriose užfiksuoti židiniai, bei toms, kurios vėl nori grįžti dirbti kontaktiniu būdu, ir ragino profilaktiškai testuotis.

„Profilaktinis testavimas – vienintelė ir efektyviausia priemonė stabdyti koronaviruso plitimą. (...) Po to, kai skambini, sulauki ir atgalinio kontakto. Mažoje bendruomenėje viskas grindžiama pasitikėjimu – po mero skambučio kažkam gal ir nepatogu atsisakyti profilaktiškai pasitikrinti“, – šypsosi meras.

Joniškis
Joniškis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Pasak V. Gailiaus, mažoje bendruomenėje didelį darbą gali nuveikti ir gydytojai, kuriais žmonės pasitiki. Vis dėlto nedidelėje savivaldybėje situacija gali greitai pasikeisti, pripažįsta pašnekovas. Nors 10 ar 15 susirgimų nėra daug, vertinant užsikrėtimus 100 tūkst. gyventojų, šis skaičius jau atrodo didelis.

„Šiandien 100, rytoj – 200... Procentinis statistinis skaičiavimas mažoms savivaldybėms... Penki susirgimai ir jau esi juodojoje zonoje“, – atvirauja V. Gailius.

Mažoje savivaldybėje – didesnis pasitikėjimas

Mažiausiai naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų užfiksuota Lazdijų rajono savivaldybėje. Čia šis rodiklis siekia 17, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines septynias dienas siekia 0,4. Septynių parų testavimo apimtys 100 tūkst. gyventojų siekia 1 tūkst. 300,2.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė įsitikinusi, kad sėkmės paslaptis – nemaži testavimo ir žmonių izoliavimo skaičiai, darbuotojų įsitraukimas.

„Pandemijos valdymas regione – visų prioritetas, o ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ne tik savivaldybės administracijos, vadovų ar savivaldybės gydytojos, bet ir seniūnijų, socialinių darbuotojų (...). Dėl to galime efektyviai atsekti kontaktus, saviizoliacijos apimtys nėra mažos, į saviizoliaciją nukreipiame kaip galima greičiau“, – LRT.lt sako A. Miškinienė.

Ausma Miškinienė
Ausma Miškinienė / E. Genio / LRT nuotr.

Anot jos, pasiekti gerų rezultatų padeda ir galimybės greitai atlikti testą bei sužinoti rezultatus. Merės teigimu, žmonių testavimas vyksta nelaukiant ir nežinant, ar tai grupei bus prievolė testuotis.

Vyksta dialogas su tais, kurie grįžta į darbus, dirba kontaktiniu būdu. Kadangi rajonas nedidelis, yra galimybė tiesiogiai bendrauti su žmonėmis ir raginti testuotis.

„Žmonės testuojasi savo noru, nes tikrai supranta to prasmę“, – įsitikinusi Lazdijų rajono merė.

Taigi gyventojų motyvacija – taip pat labai svarbi.

„Žmonių motyvacija ir tikėjimas, kad susitelkus ir pasiekus rezultatų mes turėsime teisę anksčiau nei kiti kvėpuoti laisviau, kad pagal pasiektus rezultatus, sergamumo statistinius rodiklius, bus veikiami ir ribojimai. Žmonės to tikisi ir laukia labai nuoširdžiai“, – kalba A. Miškinienė.

Lazdijai
Lazdijai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Pasak merės, aktyviai testuojasi ir pedagogai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra pasiskiepiję – dauguma jų testuojasi kas 7–10 dienų.

„Be abejo, regiono ypatumų ir išskirtinumų yra – mažose savivaldybėse mes vieni kitus pažįstame, todėl tikriausiai lengviau pasiekti kiekvieną žmogų ir paaiškinti, kokia to esmė ir prasmė“, – pasakoja A. Miškinienė.

Glaudi komunikacija, sumažėję turistų srautai

Birštonas – kita „žalioji“ Lietuvos savivaldybė. Remiantis kovo 17 dieną pateiktais duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Birštone tenka 25 užsikrėtimo atvejai, teigiamų tyrimų dalis per paskutines septynias dienas – 3,3. Antra doze paskiepyta 8,97 proc. gyventojų, o tai – didžiausias paskiepytųjų procentas Lietuvoje.

Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė LRT.lt sako, kad Birštonui gelbsti tai, jog jis yra kurortinis miestas.

„Nemažai įstaigų yra susijusių su sveikatos paslaugų teikimu, yra sanatorijų... Šiose įstaigose dirba daug vietos gyventojų, o pagal operacijų vadovo sprendimus, šioms prioritetinėms grupėms buvo numatytas ir testavimas, ir skiepijimas.

Birštonas
Birštonas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Taigi nemažai mūsų gyventojų ir patenka į tas prioritetines grupes, kurios buvo ir testuojamos, ir skiepijamos. (...) Mūsų visi vietos žmonės ir dirba tose įstaigose, jie tame cikle visą laiką ir sukasi“, – teigia J. Tirvienė.

Vietos gyventojai dirba ir mokyklose, čia nemažai gyvena vyresnio amžiaus žmonių, kuriems taip pat buvo teikta pirmenybė pasiskiepyti. Savivaldybės administracijos direktorė sutinka, kad pasiekti gerų rezultatų padeda ir tai, kad Birštonas – maža savivaldybė.

„Teritorijos dydis vaidina tam tikrą vaidmenį. Kai nedidelė teritorija, nėra tokių išsibarsčiusių įstaigų – ne penkios ligoninės. Maža teritorija ir glaudi bendruomenė. Nuomonės formuotojų, tai yra gydytojų, nuomonė yra svarbi, jie yra visi čia – nuomonę reiškia merė, vyksta komunikacija, ji neišbarstyta, neišsklaidyta, o tai turi teigiamos įtakos“, – pasakoja J. Tirvienė.

Mažai savivaldybei padeda ne tik glaudesnė komunikacija, bet ir mažesni žmonių judėjimo mastai. Birštone nėra viešojo transporto, pagrindinis judėjimas būdavo atvykstantys ir išvykstantys turistai, kurių keliavimas pasibaigė su karantinais ir ribojimais, tvirtina savivaldybės administracijos direktorė.

Birštonas
Birštonas / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Mūsų gyventojai žino situaciją, nėra blaškymosi ir maišymosi su atvykstančiais. Kita vertus, Birštono savivaldybė yra kurortas, gyventojai pakankamai retai išsidėstę, nėra didelių žmonių gyvenimo sankaupų – kai uždaryta viešbučių ir kavinių veikla, nėra sambūrio taškų ir būriavimosi. Gyventojų judėjimo ribojimas duoda teigiamą rezultatą, tad mažėja židinių ir galimybių užsikrėsti“, – vardija J. Tirvienė.

Mažesnis testavimas nereiškia geresnių rezultatų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė portalui LRT.lt sako, kad nors situacija visoje Lietuvoje yra banguojanti ir greitai besikeičianti, šiose trijose savivaldybėse ji geresnė.

Savivaldybių testavimo mastai nemaži, o teigiamų tyrimų skaičius – nedidelis. Pavyzdžiui, išskiria D. Razmuvienė, Lazdijų rajone teigiamų tyrimų dalis per septynias dienas nesiekia pusės procento, o Joniškyje siekia pusantro procento.

Nors, jei tyrimų būtų atliekama daugiau, teigiamų atvejų skaičius taip pat tikriausiai būtų didesnis, D. Razmuvienė pažymi, kad kitose savivaldybėse tyrimų atliekama panašiai, tačiau teigiamų atvejų ten daugiau.

Daiva Razmuvienė
Daiva Razmuvienė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Kitur testuojama mažiau, o testavimo apimtys per septynias dienas nesiekia 200 tyrimų. Tokia situacija yra, pavyzdžiui, Anykščiuose, taip pat kurortiniame miestelyje, bet teigiamų atvejų skaičius čia yra virš 5 proc.“ – pabrėžia NVSC epidemiologė.

Taigi, pažymi D. Razmuvienė, šiuo metu nebūtų galima išskirti priežastinio ryšio, kad, mažiau testuojant, gausime ir mažiau teigiamų tyrimų. Pasak jos, koronaviruso plitimo situaciją itin veikia žmonių mobilumas – kuo mažesnis žmonių judėjimas, tuo mažiau koronavirusas pernešamas kitiems.

„Galbūt tose mažesnėse savivaldybėse yra apskritai mažiau galimybių judėti, galbūt žmonės daugiau dirba iš namų. Mažesnį mobilumą ir, be abejo, mažesnį viruso plitimą, gali sąlygoti labai įvairūs dalykai“, – LRT.lt sako D. Razmuvienė.

Atsipalaiduoti dar anksti

Epidemiologė akcentuoja, kad raktas į geresnius rezultatus – aktyvus testavimas, žmonių izoliavimas ir skiepai. Tai – trys kertiniai akmenys, sako ji, tačiau priduria, kad žmonės vis dar vengia testuotis, nenoriai nurodo savo kontaktus, tad atsipalaiduoti ir šioms savivaldybėms dar per anksti.

Lazdijai
Lazdijai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Nenustatomi ir besimptomiai atvejai, nerimo kelia britiškoji koronaviruso atmaina, kurios užkrečiamumas yra kelis kartus didesnis. Didėja ir žmonių mobilumas, sako epidemiologė. Anot jos, anksčiau didesnis žmonių judėjimas tarp savivaldybių būdavo fiksuojamas savaitgaliais, o dabar – visomis savaitės dienomis.

Net jei šiandien savivaldybės patenka į žaliąją zoną, negalime prognozuoti, kad situacija nepasikeis rytoj, pažymi D. Razmuvienė.

„Dabar, atlaisvinus tam tikras zonas, žmonės juda į kitas savivaldybes, ieško tam tikrų paslaugų, bet sunku pasakyti, kaip bus rytoj. Prieš mėnesį vieną dieną Birštonas ėjo į nulinę situaciją, o kitą dieną jau buvo naujų atvejų. Sunku daryti tvirtą išvadą, kad dabar tie regionai ir tos savivaldybės yra tikrai žalioje zonoje, kad tai nepasikeis netgi rytoj“, – pabrėžia epidemiologė.