Lietuvoje

2021.03.16 09:19

Tyrimas: Lietuvoje 70 proc. žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, niekur nesikreiptų

LRT.lt2021.03.16 09:19

Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei. Dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu. Absoliuti dauguma nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę, o net 7 iš 10 žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, apie tai nepraneštų ir neieškotų pagalbos, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.

Tokius rezultatus parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa.

Dauguma žmonių, susidūrę su neigiamais komentarais internete, niekur nesikreiptų (47 proc.) arba nežinotų, kur kreiptis (22 proc.). Tik 18 proc. nurodė, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, dar beveik 15 proc. – į socialinių tinklų arba interneto svetainių administratorius. Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra atsakinga už neapykantos kalbos prevenciją, kreiptųsi vos 2 proc. gyventojų.

Daugiau kaip penktadalis tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra tik nekalti, neapgalvoti juokeliai. Trečdalis mano, kad tokie komentarai yra saviraiškos laisvė (su tuo nesutinka 46 proc., dar 22 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Atsižvelgdama į šio tyrimo duomenis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šiandien pradeda sąmoningumo didinimo kampaniją „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“.

Nelaiko baudžiamu nusikaltimu

Net 65 proc. tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu (33 proc. nesutiktų, o dar 31 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė viliasi, kad kampanija paskatins gyventojus neapykantos kalbą laikyti tuo, kuo ji iš tikrųjų yra – nusikaltimu.

„Neapykantos kurstymas yra veika, kurią draudžia Baudžiamasis kodeksas. Norime visuomenei priminti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir tai, kodėl neapykantos kalba yra tokia žalinga. Ji pažeidžia žmonių lygiateisiškumo principą, baugina, žemina ir verčia jaustis menkesniu. To nenusipelnė nė vienas Lietuvos gyventojas“, – sako A. Skardžiuvienė.

Pasak žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, neapykantos kalba žmonės kartais klaidingai laiko bet kokius įžeidžiančius žodžius ir tai įtvirtina neteisingą šio nusikaltimo supratimą.

„Neapykantos kalba yra raiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama ar pateisinama neapykanta prieš asmenį ar asmenų grupę būtent dėl jų tapatybės. Įstatymai saugo asmenų lygiateisiškumą, apimantį skirtingus žmonių požymius, tokius kaip tautybė, rasė, seksualinė orientacija, lytis, negalia, amžius ir kita. Neapykantos kalbos draudimas nereiškia, kad negalima garsiai reikšti savo įsitikinimų ar kritikuoti kitų žmonių poelgių. Svarbu nepamiršti, jog neapykantos kalba yra žalinga, nes ja puolamas asmenų lygiateisiškumas“, – teigia G. Ramanauskaitė.

Neigiamiems komentarams nepritaria

Didžioji dauguma respondentų (71 proc.) sutiko, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes skatina neapykantą ir susipriešinimą visuomenėje (su tuo nesutiko tik 11,5 proc.).

Siekiant patikslinti gyventojų nuostatas, tyrimo dalyviams buvo pateiktos įvairios situacijos. Jie turėjo įvertinti, ar tai galėtų būti laikoma neapykantos kalba.

Situaciją, kai kitos rasės (odos spalvos) asmenims parduotuvėje grasinama, liepiama grįžti ten, iš kur atkeliavo, net 84 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Taip nemanė vos 3 proc. apklaustųjų.

Pavyzdį, kai kompiuteriniame žaidime taikiniu pasirinkti tabore gyvenantys romai, raginama juos „šaudyti“ ir tokiu būdu laimėti žaidimą, 66 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Su teiginiu nesutiko 7 proc., o dar 26 proc. negalėjo pasakyti.

Atvejus, kai socialiniame tinkle rašomi komentarai, kuriais raginama smurtauti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius (LGBT) asmenis, neapykantos kalba laikė 81 proc. tyrimo dalyvių. Taip nemanė 3 proc., o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Tyrimo metu pateiktą atvejį, kai prie žydų bendruomenės centro iš žemių supilama svastika, neapykantos kurstymu laikė 75 proc. žmonių. Su tuo nesutiko 4 proc., o 21 proc. neturėjo nuomonės.

Situaciją, kai politikas televizijos eteryje ragina kastruoti psichikos negalią turinčius asmenis (kad jie „nesidaugintų“), kaip neapykantos kalbą vertino 78 proc. žmonių, 6 proc. taip nemanė, o 17 proc. neturėjo nuomonės.

Atvejį, kai politologas, komentuodamas užsienyje įvykdytą teroristinį išpuolį, teigia, jog „visi musulmonai yra teroristai“, neapykantos kalba laikė 76 proc. apklaustųjų, 5 proc. su teiginiu nesutiko, o 19 proc. neturėjo nuomonės.

Ragina pranešti

Informatikos ryšių departamento duomenimis, 2020 metais buvo užregistruota tik 50 neapykantos kurstymo atvejų prieš bet kokios tautybės, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Policija nustatė tik 15 asmenų, įtariamų dėl neapykantos kurstymo. Dauguma tyrimų buvo nutraukti.

Nors neapykantos kurstymo atvejų užfiksuojama nedaug, pažeidžiamos bendruomenės ir ekspertai sutaria, kad tokie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Žmonės nelinkę pranešti apie neapykantos kalbą, su kuria susiduria.

Prasidedančia kampanija „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“ siekiama visuomenę supažindinti su neapykantos kalbos reiškinio pavojingumu ir žala. Iniciatoriai taip pat ragina netoleruoti neapykantos apraiškų ir apie jas pranešti atsakingoms institucijoms.

Šiandien startuoja ir nauja interneto svetainė. Joje gyventojai ras praktinę informaciją apie neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus, kaip ir kam pranešti, patarimus, kaip padėti sau ir kitiems. Svetainėje žmonės kviečiami užregistruoti pastebėtus neapykantos kalbos atvejus.

Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai kyla iš išankstinio neigiamo požiūrio į įvairias visuomenę sudarančias grupes. Kaip rodo apklausos, lietuviai yra mažiausiai pakantūs romų tautybės asmenims, musulmonams, asmenims su psichikos negalia ir LGBT asmenims.

Lietuvos gyventojų apklausą apie neapykantos kalbą atliko visuomenės nuomonės rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2020 metų pabaigoje, tyrimas vyko 27 miestuose ir 44 kaimuose. Iš viso apklaustas 1001 vyresnis nei 18 metų Lietuvos gyventojas. Respondentų apklausa vyko taip, kad kiekvienas šalies gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt