Apie mokykloje pastebėtą smurtą bei patyčias bus privaloma pranešti direktoriui, jei šis nereaguos, už tai bus baudžiamas. Tokių iniciatyvų, siekdama sumažinti smurto ir patyčių mastą, imasi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip mažinti patyčių mastą šalyje, prezidentė D. Grybauskaitė antradienį kalbėjosi su ekspertais. Po susitikimo pranešta apie prezidentės teikiamas Švietimo įstatymo pataisas.
D. Grybauskaitė siūlo užtikrinti, kad kiekviena mokykla ir profesinė mokykla vykdytų bent vieną nuoseklią smurto prevencijos sistemą. Pagal ją, bet kuris mokyklos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalės pranešti mokyklos direktoriui. Už nereagavimą mokyklos vadovas sulauks nuobaudų. Pastebima, kad šiuo metu mokykloje į įvairias smurto apraiškas dažnai nereaguojama, o mokyklos administracija už šias problemas dažnai neprisiima atsakomybės.
Pranešimu direktoriui viskas nesibaigs: numatoma, kad ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys mokiniai, esant reikalui – ir mokytojai galės gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Tokia pagalba turės būti suteikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Mokytojas pagalbą gautų ne savo mokykloje, o pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Įstatymo pataisose pirmą kartą reglamentuojamos atskiros smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis, patyčios ir patyčios elektroninėje erdvėje. Iki šiol patyčių sąvoka nėra įteisinta nė viename teisės akte, niekas nėra teisiškai įpareigotas imtis priemonių užkirsti kelią patyčioms.
Taip pat siūloma įteisinti pranešimo apie patyčias elektroninėje erdvėje sistemą. Pagal ją Ryšių reguliavimo tarnyba per 24 valandas turėtų pašalinti netinkamos turinio informaciją iš elektroninės erdvės.
Kaip teigiama prezidentūros pranešime, sukurta sistema nepanaikins smurto ir patyčių reiškinio, tačiau sumažins jų paplitimo mastą. Anot prezidentūros, svarbiausia, nauja tvarka apmokys visą mokyklos bendruomenę tinkamai reaguoti nustačius patyčių ir smurto atvejus.
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Rūtos Kačkutės, reikia konstatuoti, kad mokyklų vadovai nemano mokykloje esant patyčių. Tuo metu apklausos rodo, kad patyčias patiria trečdalis mokinių.
Prezidentūros skaičiavimais, naujovių įgyvendinimui reikėtų milijono eurų per metus. Šiuo metu smurto ir patyčių prevencinėms programoms skiriama pusė milijono eurų.
DELFI primena, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvoje patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje.
Lietuvoje kiekvieną savaitę nusižudo jaunas žmogus, o per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių – net dvi mokinių klasės. Emocinis smurtas aktyviai plinta ir elektroninėje erdvėje – net penktadalis mokinių per pastaruosius metus patyrė emocinį smurtą tekstinėmis žinutėmis, o beveik 15 procentų mokinių nuotraukos ar filmukai buvo išplatinti internetinėje erdvėje be jų sutikimo.
Šiuo metu net 30 proc. Lietuvos vaikų mokykloje patiria psichologinį smurtą, tačiau tose mokyklose, kurios savo iniciatyva įgyvendina smurto prevencijos programą, patyčias patiria perpus mažiau vaikų – 15 proc. Nustatyta, kad efektyviai vykdant smurto prevenciją nuo smurto kasmet būtų galima apsaugoti 60 tūkst. vaikų.
