captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariniame parade Maskvoje – tyčia demonstruojamos grėsmės simboliai

Maskvos centre esančioje Raudonojoje aikštėje gegužės 9-ąją vykstantys tradiciniai kariniai paradai skirti ne tik paminėti pergalę Antrajame pasauliniame kare. Tai simboliniai renginiai, kurių metu Kremlius stengiasi pademonstruoti savo karinę galią, pasiųsti žinutę menkam Rusijos sąjungininkų būreliui bei įsivaizduojamiems priešams.
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vakarų šalyse Antrojo pasaulinio karo pabaiga dažniausiai kukliai minima gegužės 8-ąją – dieną, kai 1945 metais kapituliavo nacistinė Vokietija. Rusijoje, kitaip nei daugelyje šalių, pražūtingo karo pabaiga minima gegužės 9-ąją. Ir ne šiaip minima, o pompastiškai švenčiama Raudonosios aikštės grindiniu riedant karinei technikai bei žygiuojant tūkstančiams karių.

Karinė technika į Maskvos gatves pirmą kartą po 1991 metų simboliškai grįžo 2008-siais – tais metais, kai Rusija surengė savo karinę agresiją prieš Gruziją.

Nuo tų metų Raudonojoje aikštėje rengiamas karinis paradas, kuriame žygiuoja daugiau karių (apie 10 tūkstančių, palyginus su 5 tūkst. 1997 metais), rieda naujausia karinė technika.

Pernai, praėjus metams po agresijos prieš Ukrainą, kariniame parade dalyvavo iki tol dar nematytos karinės technikos pavyzdžiai – nauji tankai ir šarvuočiai. Tad daugelis svarstė, ką naujo Kremlius parodys šiemet ir ką tokia simbolinė kalba gali reikšti?

Darsyk parodė naujus modelius

Kaip ir kasmet karinis paradas prasidėjo karinės rikiuotės pristatymu, prezidento Vladimiro Putino kalba bei pėstininkų žygiavimu. Šiemet pirmą kartą žygiavo ir moterys – kadetės iš karo akademijos instituto, o po jų į Raudonąją aikštę išriedėjo karinė technika.

Pirmieji pasirodė šarvuotieji visureigiai „Tigr-M“, kuriuos Rusija panaudojo kariniuose veiksmuose Kryme bei Sirijoje. Be įprastų visureigių parade dalyvavo „Tigr-M“ su nuotoliniais valdymo bokšteliais bei versija ginkluota prieštankinėmis raketomis „Kornet“.

Nuotolinio valdymo ginkluotę – bokštelius su įvairaus kalibro kulkosvaidžiais ar pabūklais vis dažniau naudoja įvairios šalys, tačiau tokios technologinės priemonės Rusijai ilgą laiką buvo pernelyg sudėtingos ir per brangios. Rusija turi šimtus tokių šarvuotųjų visureigių ir tikisi eksportuoti, ypač prieštankinėmis sistemomis ginkluotą versiją, tačiau kol kas viltys nepasiteisina.

Po „tigrų“ į Raudonąją aikštę išriedėjo sunkvežimiai KAMAZ-63968 ir Typhoon-K. Tokie sunkiai šarvuoti sunkvežimiai jau buvo panaudoti kovos veiksmuose Dagestane ir Čečėnijoje – po karų pastarojoje respublikoje dengtais ar atvirais sunkvežimiais važinėdavę rusų kariai pasimokė, kad nešarvuotas transportas yra tarsi kulkų magnetas ir transporto priemonėse esantys kariai yra visiškai neapsaugoti.

Be šoninių šarvų, atlaikančių lengvųjų ginklų ugnį, „Typhoon-K“, gamintojų teigimu, geriau apsaugo karius bei įgulą nuo įvairių rūšių minų bei savadarbių sprogmenų sprogimų.

Be jau anksčiau matyto ir dar sykį modernizuoto vikšrinio šarvuočio BMP-3 Maskvoje riedėjo vos pernai pristatyti naujos kartos sunkiai šarvuoti šarvuočiai: ant „Kurganec-25“ platformos sukurti objektai 693 ir 695. Pastarasis yra ne tik itin gerai apsaugotas iš visų pusių, bet ir turi galingą ginkluotę – 30 mm pabūklą, suporintą su kulkosvaidžiu, 4 prieštankines raketas.

Aikštėje pasirodė ir šarvuočiai BMD-4M bei BTR-MDM „Rakuška“. Lengvi, silpnai šarvuoti šarvuočiai gali būti desantuojami parašiutais iš lėktuvų, o bent jau BMD-4M silpną šarvą turėtų kompensuoti stipri ginkluotė – 100 mm ir 30 mm pabūklai.

Iš pradžių net pačių desantininkų nemėgti bandomieji šarvuočiai buvo modernizuoti ir asmeniniu V. Putino rūpesčiu pateko į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, o nuo šių metų balandžio priimti į ginkluotę. Paskutinis šarvuotosios kolonos rikiuotėje riedėjo ratinis šarvuotis VPK-7829.

Ant universalios šarvuočių platformos „Bumerang“ sukurtas modelis turi 30 mm pabūklą ir prieštankines raketas „Kornet“. Skirtingai, nei iki šiol Rusijoje naudojami ratiniai šarvuočiai BTR, naujasis šarvuotis neturi šoninių durelių – tik itin siauras ir nepatogias galines dureles.

Nebeužtenka pinigų gaminti šarvuočius?

Viena karinio parado „žvaigždžių“ buvo ant vikšrinės platformos „Armata“ sukurtas tankas T-14. Pernai pristatytas itin gerai šarvuotas tankas repeticijos metu užgeso priešais Lenino mauzoliejų. Šiemet tankas buvo bandomas įvairiausiomis sąlygomis ir atliko šimtus bandomųjų šūvių.

Tačiau žadėtas naujas galingesnis 152 mm pabūklas tankui T-14 taip ir nepristatytas – naudojamas 125 mm pabūklas. Šiemet Raudonojoje aikštėje pasirodė net 6 tokie tankai, kuriais pirmiausiai turėtų perginkluoti arčiau Baltijos šalių esantys Rusijos kariniai daliniai. Vis dėlto savotišku signalu laikomas ir ant tos pačios „Armata“ platformos sukurto sunkiojo šarvuočio T-15 nepasirodymas.

Pernai pristatytas šarvuotis iš esmės yra itin gerai šarvuotas tankas, tik ne su tanko, o šarvuočio bokšteliu, kuriame yra kulkosvaidis, 30 mm pabūklas ir raketos „Kornet“. Dar šiemet skelbta, kad šis šarvuotis galės būti ir bepiločių orlaivių gabenimo bei paleidimo platforma.

Tačiau Pergalės dienos parade nepasirodė nei T-15, nei ant tos pačios „Armata“ bazės turėjusi pasirodyti nauja savaeigė haubica „2S35 Koalitsiya-SV“.

Tiesa, pastaroji savaeigė haubica išriedėjo ant senesnio, tanko T-90 važiuokle paremto modelio vikšrų – rusai giriasi, kad ši haubica, pakeisianti senesnę „2S19 Msta“ gali šaudyti itin dideliais atstumais – su išmaniaisiais šaudmenimis net iki 70 km.

Šaltinių teigimu, Rusija nebepajėgia vienu metu kurti tanką bei šarvuotį ant tos pačios bazės. Viena vertus, tai gali rodyti, kad ambicingus Kremliaus tikslus perginkluoti karines pajėgas naujausio modelio technika stabdo Vakarų sankcijų prispausta stringanti Rusijos ekonomika.

Antra vertus, Kremliaus skuba kuo greičiau pagaminti kuo daugiau naujausio modelio tankų, kaimynams nieko gero nežada. Rusai giriasi, kad T-14 yra atsparus visiems vakarietiškiems prieštankiniams ginklams, mat be itin sunkių šarvų, specialaus modulio tanko įgulai dar turi ir aktyviąsias apsaugos priemones.

Į paradą – tarsi iš karo

Be kitos įprastos kovinės technikos į akis stebėtojams galėjo kristi ir karinės aviacijos pasirodymas. Patys orlaiviai – strateginiai bombonešiai Tu-95, Tu-22M, Tu-160, bombonešiai Su-24M ir Su-34, transporto lėktuvai Il-76, klaidingai didžiausiais pasaulyje pristatyti An-124 „Ruslan“ (didžiausias yra ukrainiečių An-225 „Mrija“), naikintuvai Su-27, Mig-29, Su-35, transporto sraigtasparniai Mi-26, Mi-8, atakos sraigtasparniai Mi-28N, Ka-52, Mi-35 virš Maskvos paradų metu yra skraidę ir anksčiau.

Tačiau šį kartą dalis orlaivių skrido su prie sparnų pritvirtintomis atramomis.

Tokios atramos tvirtinamos tam, kad prie jų būtų galima prikabinti bombas bei raketas. Paradų metu orlaiviai paprastai skraido neginkluoti ir be atramų, kurias galima greitai nuimti. Tačiau šį kartą demonstratyviai pasirinktas kitas variantas – atramos liko.

Tai gali simbolizuoti ir karingesnį Rusijos nusiteikimą – pavyzdžiui, su pritvirtintomis atramomis bomboms skridę bombonešiai Tu-95 ir Tu-22M sukurti dar Šaltojo karo metais.

Bet tik pernai jie dalyvavo realiuose kariniuose veiksmuose Sirijoje – rusų bombonešių pilotai surengė šimtus antskrydžių prieš taikinius Sirijoje, panaudodami tiek sparnuotąsias raketas, tiek laisvakrites bombas.

Tokiu būdu sudaromas įvaizdis, kad rusų bombonešiai į paradą Maskvoje atskrido tarsi iš fronto linijos, nors iš tikrųjų treniruotis tokiam skrydžiui glaudžioje rikiuotėje virš Raudonosios aikštės net ir patyrusiems pilotams reikia ne vieną mėnesį.

Išskirtinis dėmesys šiemet skirtas toms ginkluotės priemonėms, kurias Rusija nurodo, kaip savo atgrasymo priemones ir atvirkščiai – NATO regi, kaip A2/AD pajėgumą. pastarajam priskiriamos parade parodytos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400. Šios sistemos naudoja įvairaus tipo raketas, o didžiausios jų gali numušti orlaivius, esančius už 400 kilometrų.

S-400 Rusija jau yra dislokavusi Kaliningrado srityje, o po pernai lapkritį įvykusio incidento Sirijos ir Turkijos pasienyje, kai turkų naikintuvas numušė sieną pažeidusį Rusijos lėktuvą Su-24, Maskva sistemą S-400 dislokavo Sirijoje.

Kremlius ne vienerius metus deklaruoja ir kitą tikslą – modernizuoti bei stiprinti savo branduolinį arsenalą, tad šiemet parade akcentuota didžiausią karinę galią žymintys balisitinių raketų kompleksai RS-24 „Jars“.

Šios mobilios modernizuotos „Topol-M“ modelio tarpžemyninės balistinės raketos gali gabenti po 4 branduolinius užtaisus 11 tūkst. km atstumu. Kiekvieno užtaiso galia siekia nuo 150 iki 250 kilotonų – dešimtis kartų daugiau, nei bomba, susprogdinta virš Hirošimos.

Kitas mobilus balistinių raketų kompleksas „Iskander-M“ pademonstruotas paslaptingai – viena transporto priemonė važiavo atidengtais gaubtais, o visi norintieji galėjo pamatyti dvi balistines raketas, kurios gali gabenti branduolinį užtaisą 500 km atstumu.

Kita transporto priemonė buvo uždengta. Manoma, kad tai galėjo būti „Iskander-K“. Šis modelis leidžia ne balistines, o sparnuotąsias raketas ir pagal tarptautinę vidutinio nuotolio raketų sutartį (INF) yra uždrausta. JAV jau nesyk kaltino Rusiją pažeidus INF sutartį, tačiau Maskva tai neigė, nors iš žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų bandymų Rusija pastaruosius metus jau net nebeslepia. Vis dėlto parade „Iskander-K“ modelio akivaizdžiai parodyti nesiryžta.

Šalia V. Putino – Lietuvoje ieškomas asmuo

Be to, galima pastebėti, kad, be ginkluotės ir karingo tono, simboliškai pasirinkti ir svečiai. Jau ne pirmą kartą į Maskvą neatvyksta Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Nepriklausomu lyderiu norintis pasirodyti su Rusija sąjunginę sutartį pasirašiusios šalies vadovas savo nesirodymą Maskvoje motyvuoja tuo, jog gegužės 9-ąją karinis paradas rengiamas ir Minske.

Vietoje A. Lukašenkos arčiausi V. Putino sėdėjo Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Daugiausiai žvilgsnių patraukė V. Putinui iš kairės sėdėjęs žmogus – Dmitrijus Jazovas. Buvęs Sovietų Sąjungos maršalas ir gynybos ministras liūdnai pagarsėjo tiek Sovietų Sąjungoje, tiek Lietuvoje.

Būtent D. Jazovas vadinamas vienu iš 1991 m. Sausio 13-osios žudynių Vilniuje organizatorių, davusių įsakymą sovietų pajėgoms naudoti jėgą. Rusai D. Jazovą atsimena ir iš nesėkmingo 1991-ųjų rugpjūčio pučo, kai kartu su būriu kitų kietosios linijos komunistų, jis pamėgino nuversti Michailą Gorbačiovą ir perimti valdžią.

D. Jazovas kalėjime praleido pusantrų metų, o vėliau, pritaikius amnestiją, buvo paleistas. Nuo 2011 metų jis yra Rusijos Gynybos ministerijos Generalinių inspektorių tarnybos vedantysis analitikas, nesyk asmeniškai apdovanotas V. Putino. Tai, kad Rusijos lyderis parodė išskirtinį dėmesį perversmą šalyje sukelti ir kietąją komunistinę liniją grąžinti mėginusiam D. Jazovui gali būti laikoma simboliu, kad V. Putino linija taps dar griežtesnė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...