Lietuvoje

2021.03.09 23:20

Siūlymui keisti rūšiavimo ženklinimą sukėlus audras, ministerija ragina susitarti dėl pakuočių tvarkymo

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.09 23:20

Importuotojų ir gamintojų atstovai siūlo keisti rūšiavimo konteinerių ženklinimą. Vietoje nuorodų, kad į konkrečiais dėžes galima mesti plastiką, stiklą ar popierių, atsirastų patikslinimas, kad tai turi būti šių medžiagų pakuotės. Tam priešinasi atliekų tvarkytojai ir Aplinkos ministerija – tokius siūlymus vadina nepagrįstais ir mato grėsmę, kad tokia tvarka brangintų atliekų tvarkymą.

Vilnietė Asta Jonuškaitė sako, kad įprotį rūšiuoti išsiugdžiusi, kai gyveno Skandinavijoje – ten rūšiuoti teko atidžiau nei Lietuvoje: „Pavyzdžiui, tas pats stiklas, kurį aš dabar išmečiau, atskiriamas į tamsų ir šviesų“.

Moteris sako mananti, kad rūšiavimo sistema turi būti kuo paprastesnė – jos skirstyti daugiau nei pagal medžiagą, metamą į konteinerį, nereikėtų.

Žinios. Evakuoti gyventojai iš daugiabučio su skilusia siena gali grįžti į namus, bet tą daryti sutinka ne visi

„Manau, kad tai būtų per daug klaidu paprastam buitiniam vartotojui. Tam, kuris tai nori daryti, stengiasi, bet galvoti apie kiekvieną mažą daiktelį, popieriuką, kur jį išmesti, per daug sudėtinga“, – pabrėžia moteris.

Viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, kuri atstovauja gamintojams ir importuotojams, norėtų tokių konteinerių ženklinimą keisti. Vietoj užrašų „stiklas“, „plastikas“ ir „popierius“, atsirastų nauji, kad konteineriai skirti tik pakuotėms, pagamintoms iš šių medžiagų.

„Žaliasis taškas“ taip siūlo, nes pernai išrūšiavę beveik 40 tonų atliekų, atrado, kad beveik pusė buvo ne pakuotės, o pavyzdžiui, mišrios komunalinės ar statybų atliekos.

„Mes patiriame tam tikrus fiksuotus kaštus ir tai yra būtent pakuočių atliekų konteinerių rūšiavimas. Jis turi fiksuotus kaštus ir kai tame yra iki pusės ne pakuočių atliekų, tu tiesiog labai stipriai sukeli sąnaudų eilutę gamintojams ir importuotojams, o tai neturi jokio pagrindimo“, – nurodo „Žaliojo taško“ komercijos direktorius Saulius Kaupelis.

Tokia tvarka piktinasi regioninių atliekų tvarkytojai – teigia, kad gamintojų ir importuotojų lūkesčiai neteisingi, nes šie esą nesutvarko visų rinkoje esančių atliekų, už kurias yra atsakingi.

„Šiuo metu mišriame atliekų sraute yra apie 140 tūkst. tonų pakuočių, kurias tvarko ir finansuoja savivaldybės. Gamintojai ir importuotojai to nefinansuoja. Iš kitos pusės – tai gamintojai ir importuotojai – naudojasi savivaldybių sukurtomis komunalinių atliekų surinkimo sistemomis“, – tikina Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.

„Bendrai paėmus, tai yra savivaldybių, gamintojų ir importuotojų susitarimas, nes jie turi sudaryti sutartis ir pasirašyti savo teises ir pareigas, kaip apmokama už atliekų tvarkymą. Lygiai taip pat kaip ir savivaldybės teigia, kad jų tvarkomose mišrių atliekų konteineriuose randama nemažai pakuočių atliekų“, – aiškina Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bagočiūtė.

Vilniaus universisteto (VU) mokslininkė Rasa Tumaševičiūtė teigia, kad atliekų tvarkytojams negebant susitarti, kas atsakingas už kurias atliekas, kyla rizika, kad gyventojai mokės dukart – už plastiko gaminio tvarkymą pirkėjai sumoka pirkdami, todėl svarbu rūšiuoti. Jam vis dėlto nugulus į mišrių atliekų konteinerį, didėtų tokių šiukšlių kiekis – už kurių tvarkymą irgi teks mokėti.

„Tai realiai dabar ir vyksta – ketvirtadalis vis dar patenka į mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginius, nes yra tiesiog nerūšiuojamas“, – pastebi mokslininkė.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama parengti bendrą atliekų rūšiavimo tvarką, kuri būtų taikoma visoje Lietuvoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt