Neįgaliųjų atskirtį sprendžia rankdarbiais – prekyba internete klesti, užsakymų daugėja

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2021.03.12 17:48
Siuvimo mašina

Vykstant institucinei globos pertvarkai, proto ir psichikos negalią turintys žmonės gali dalyvauti socialinėse dirbtuvėse, po kurių dalis, tikimasi, įsilies į darbo rinką. Tokių dirbtuvių dabar yra 27, jose gaminama nuo rankdarbių iki maišų palaikams. Pertvarką koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas sako, kad šios dirbtuvės pasiteisino ir jas lankę neįgalieji galės rasti vietą darbo rinkoje.

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus sako, kad tokios dirbtuvės tęsia socialinės atskirties tradiciją, ir lėšas esą geriau skirti įprastoms darbo vietoms pritaikyti taip, kad jose galėtų dirbti neįgalieji.

Socialinės dirbtuvės Kėdainiuose: prekyba „Facebooke“ klesti

Kėdainiuose rasti „Gyvenimo namus sutrikusio intelekto asmenims“ nesunku. Dviaukštis tvarkingas pastatas yra tarp daugiabučių netoli vienos pagrindinių gatvių. Pasitikusi „Gyvenimo namų“ vadovė Asta Rekštienė sako, kad kiemsargio nereikia – gyventojai kiemą tvarko patys. Taip pat gamina valgyti ir kiekvieną dieną pusė jų eina į socialines dirbtuves. Jos – tame pačiame pastate, pirmajame aukšte.

Asmenys su psichine negalia įsilieti į darbo rinką bando per socialines dirbtuves, bet ekspertai jas vertina dviprasmiškai

Erdviame kambaryje aplink stalą susėdę dešimt neįgaliųjų užsiėmę savais darbais – neria, siuva, klijuoja. Įsikalbame su Vaida Danilyte, kuri, pasidėjusi šalia nėrimo knygą, pasidžiaugia, kad dirbtuvėse darbuotojos ją išmokė suprasti nėrimo raštą.

„Daugiausia neriu vasarines moteriškas pirštines ir servetėles, čia mėgstamiausi mano dirbiniai. Bet dar esu siuvinėjusi, su siuvimo mašina siuvusi. Labai patinka rankdarbiai, aš atsipalaiduoju, mintys į galvą nelenda“, – sako moteris ir čia pat priduria, kad neseniai turėjo įdomų užsakymą – nėrė ausinukus arkliams.

Sulaukiame daugybės žinučių, o prekyba internete klesti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ galima pamatyti dirbtuvėse pagamintus daiktus. Juos parduoti padedanti rinkodaros specialistė Miglė Tereikytė sako, kad labai perkami gaminiai iš odos – rankomis siūtos piniginės, lankeliai. Perkamos ir prijuostės, maži padėklai, prekyba vis labiau įsibėgėja. Dirbtuvės sulaukia užsakymų iš įmonių – neįgalieji siuvo lininius maišelius, pakavo kaukes, gamino kalėdinius žaisliukus.

„Mes labai greitai populiarėjame, „Facebook“ mūsų paskyra „Dovanok gerumą“ jau turi per 10 tūkst. sekėjų. Sulaukiame daugybės žinučių, o prekyba internete klesti. Dėl gaminių kainų mes pasitariame tarpusavyje, kaip vertintume tą produktą, kokia būtų jo savikaina, ir taip nustatome. Pas mus kainos nėra didelės, nes tikslas yra ne uždirbti, o kad žmonės lavintųsi, dėl to jos nėra tokios aukštos“, – sako rinkodaros specialistė M. Tereikytė.

Siuvimas/drabužiai/siuvėja
Siuvimas/drabužiai/siuvėja / Kris Atomic/Unsplash nuotr.

Geresnė neįgaliųjų sveikata ir pasitikėjimas savimi

Aštuonis mėnesius veikiančias dirbtuves lanko dešimt žmonių. Jos veikia nuo devynių iki trečios popiet, su neįgaliaisiais dirba dvi specialistės.

„Atsiskleidžia jų galios. Jie jaučiasi įvertinti, ir, kai nuperka jų gaminius, labai džiaugiasi tuo, kad, matai, aš čia padariau labai gražiai, nupirko mano pagamintą dirbinį. Jie pasidarė motyvuoti, jiems atsirado pasitikėjimo savo jėgomis, jų ir sveikata geresnė pasidarė“, – sako „Gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė A. Rekštienė

Jie jaučiasi įvertinti, ir, kai nuperka jų gaminius, labai džiaugiasi tuo, kad, matai, aš čia padariau labai gražiai, nupirko mano pagamintą dirbinį.

Ji sako abejojusi, ar socialinėse dirbtuvėse pagamintus dirbinius kas pirks, tačiau dabar yra tikra, kad projektas pasiteisino.

„Medžiagoms mums yra skirta 500 eurų kiekvieną mėnesį, už juos mes perkame medžiagas, neįgalieji kiekvieną mėnesį gauna kompensaciją, tai yra 38 eurai kiekvienam dirbtuvių dalyviui, esame taip sutarę, kad už gerus darbo rezultatus jiems mokėsime priedus“, – sako A. Rekštienė.

Siuvimas
Siuvimas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Socialinės dirbtuvės – pradžia siekiant savarankiškumo?

Socialinės dirbtuvės – dalis Neįgaliųjų reikalų departamento įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Šešiuose regionuose įkurtos 27 dirbtuvės, jose dirba 448 žmonės, turintys proto ir psichikos negalią. Dirbtuvėse gaminama nuo rankdarbių iki maišų palaikams.

Socialinės dirbtuvės, planuojama, vyks trejus metus, o tai yra alternatyva dienos globai. G. Baltrūnas, koordinuojantis projekto ekspertas, sako, kad tai yra žingsnis neįgaliųjų link savarankiškumo.

Reikėtų, kad dirbtuvės būtų tas pats pradinis taškas arba vadinamas nulis, kopiant į viršų.

„Dabar, po ilgametės globos, po požiūrio, kad tie žmonės nieko negali, už juos reikia padaryti, reikia nuspręsti, turime dirbtuves. Reikėtų, kad dirbtuvės būtų tas pats pradinis taškas arba vadinamas nulis, kopiant į viršų. Bet kol kas yra tarpinis, nes iš globos atėję žmonės ne visi ir dirbtuvėse išbūna visa laiką, nes ten reikia išbūti šešias valandas.

Kai kuriems trumpiname laiką iki dviejų valandų, iki keturių valandų. Nes iš tikrųjų žmogui, kuris nuo pat gimimo užaugęs institucinėje globoje, kai visada už jį visada viskas buvo padaryta, pačiam atlikti kad ir dvi valandas kažkokią užduotį yra pakankamai sudėtinga“, – sako G. Baltrūnas.

Negalia
Negalia / E. Genio/LRT nuotr.

Socialinės dirbtuvės ir toliau palaiko atskirtį?

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių ekspertas, VDU profesorius J. Ruškus sako, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo siekti visiškos negalią turinčių žmonių įtraukties. Tai yra, kad nesvarbu, kokią negalią turintys žmonės gyventų ir dirbtų lygiai su visais bendruomenėje. Profesorius tokias socialines dirbtuves vertina ambivalentiškai.

„Viena vertus, skiriama daug pinigų, kad neįgalieji dirbtų ir darytų kažkokius daugiau ar mažiaus prasmingus darbus. Yra tokių jau patirčių Lietuvoje, yra socialinių dirbtuvėlių, kuriose žmonės yra laimingi dirbdami ir darydami gražius darbus.

Klausimas, kiek iš tikrųjų tos socialinės dirbtuvės prisideda prie neįgaliųjų socialinės įtraukties.

Kita vertus, klausimas yra, kiek iš tikrųjų tos socialinės dirbtuvės prisideda prie neįgaliųjų socialinės įtraukties, nes iš tikrųjų jos dažniausiai įsikūrusios atskirai nuo darbo rinkos, negalią turintys žmonės dirba atskirai nuo visų žmonių“, – sako J. Ruškus, abejojantis, ar po tokių dirbtuvių žmonės įsilies į darbo rinką.

Pernai, prasidėjus institucinės globos pertvarkos projekto antram etapui, numatyta ir dar viena paslauga, padėsianti neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką – darbo asistentas, kuris padeda ne tik susirasti darbą, bet ir jame išsilaikyti.

Jonas Ruškus
Jonas Ruškus / BNS nuotr.