Tik LRT.LT
LGBT bendruomenė

Lietuvoje

2021.04.08 05:30

Lietuvoje verda kovos, o estai partnerystę įteisino: „tauta neišnyko ir dangus nenugriuvo“

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.04.08 05:30

Tradicinių vertybių griūtis, amoralumas ir nenoras matyti „demonstravimosi“ – tokie argumentai prieš partnerystės įteisinimą pastarosiomis savaitėmis skamba Lietuvoje. Panašių argumentų kiek anksčiau, prieš septynerius metus, buvo galima išgirsti ir Estijoje. Tiesa, partnerystę estai įteisino, o baimių visuomenėje taip pat sumažėjo – žmonės pamatė, kad tauta neišnyko ir dangus nenugriuvo, sako LRT.lt kalbinti pašnekovai.

Dvidešimt Europos Sąjungos (ES) valstybių tos pačios lyties ar skirtingų lyčių asmenų registruotos partnerystės santykius reguliuoja teisės aktais. Trylikoje ES valstybių tos pačios lyties poros turi teisę sudaryti santuoką. Lietuvoje tos pačios lyties porų santykiai nereglamentuojami jokiu įstatymu.

Estija Registruotos partnerystės aktą priėmė 2015 metais, jis įsigaliojo po metų – 2016-aisiais.

Nors Partnerystės įstatymas Estijoje turi trūkumų, estai džiaugiasi, kad 2015 metais žengė svarbų žingsnį ir ją įteisino.

LRT.lt pašnekovai pasakoja, kad prieš septynerius metus Estijoje vyko panašios diskusijos, kokias dabar girdime Lietuvoje, tačiau įteisinus partnerystę visuomenės požiūris pasikeitė.

Estijos žmogaus teisių centras per septynerius metus atliko keturias visuomenės apklausas dėl LGBT teisių. 2019 metais pirmą kartą partnerystės šalininkų buvo daugiau nei oponentų – Partnerystės įstatymą palaikė 49 proc. apklaustųjų, o nepalaikė 39 proc.

Remiantis 2019 metų duomenimis, 16 proc. žmonių sutiko, o 25 proc. labiau sutiko, nei nesutiko, kad partnerystės įteisinimas buvo svarbus žingsnis, užtikrinant žmogaus teises ir lygybę. Su tokiu teiginiu nesutiko 17 proc., labiau nesutiko, nei sutiko 12 proc. apklaustųjų.

Pasikeitė ir požiūris dėl tos pačios lyties žmonių santuokos. 2012 metais 57 proc. žmonių manė, kad tos pačios lyties porų santuoka sumažintų santuokos vertę tarp vyro ir moters. 2019 metais su šiuo teiginiu sutiko jau mažiau – 45 proc. žmonių.

Estijos žmogaus teisių centras atkreipia dėmesį, kad nors palaikančiųjų yra daugiau, didelė dalis visuomenės neturi susidariusi nuomonės.

Komentaro LRT.lt taip pat kreipėsi į Estijos katalikų bažnyčią, tačiau atsakymo nesulaukė.

Didžiausi oponentai – radikalių katalikų grupė

Tarmo Juristo 2014 metais aktyviai dalyvavo diskusijose ir debatuose dėl partnerystės instituto, buvo vadinamosios „Taip“ kampanijos veidas, vadovavo tyrimų centrui „Praxis“. Šiuo metu T. Juristo yra įkūręs aktyvistų organizaciją „Salk“ (būrys, komanda, – LRT.lt).

Anot T. Juristo, partnerystės priešininkų argumentai Lietuvoje panašūs į išsakytus Estijoje 2014 metais. Vienas argumentų, skambėjęs Estijoje, – tos pačios lyties žmonių partnerystė nedera su tradicinėmis vertybėmis. Tiesa, Estijoje kiek mažiau kalbėta apie krikščioniškas vertybes.

„Estijoje Katalikų bažnyčia turi labai nedaug įtakos. Didžiausia krikščionių bendruomenė Estijoje – ortodoksai, tada – protestantai, o katalikų čia tikriausiai mažiau nei tūkstantis“, – aiškina T. Juristo.

Vis dėlto vadinamąją „Ne“ kampaniją Estijoje organizavo gana radikalių katalikų grupė, priduria pašnekovas. Pasak jo, ši grupė „kažkokiu būdu“ sugebėjo diskusijas dėl partnerystės paversti krikščioniškų ar net labiau tradicinių vertybių reikalu.

Jei homoseksualiems žmonėms leisite susituokti, tai kas nutiks? Jie susituoks. Ir viskas. Daugiau niekas nepasikeis.

„Argumentas dėl krikščioniškų vertybių iškyla, tačiau Estijoje tai buvo labiau apvilkta tradicinėmis vertybėmis. Žinau, kad panašūs argumentai skamba ir Lietuvoje, tačiau Lietuvoje šią diskusiją galima labiau pasukti kaip katalikiškų vertybių susidūrimą.

Kiek kitaip Estijoje – jei bus įtraukta per daug religijos, tai pradės žmones atstumti ir jie sakys: „Gerai, Biblijoje taip sakoma, bet kodėl tai turėtų rūpėti man? Aš neinu į bažnyčią, nesu krikščionis, nesu su tuo susijęs.“ Taigi tai labiau tradicinių vertybių klausimas, – LRT.lt komentuoja T. Juristo ir priduria: – Jei Lietuvoje yra žmonių, kurie kalba apie katalikiškas vertybes ir tai, kad jos nedera su tos pačios lyties žmonių partneryste, norėčiau pacituoti popiežių, kuris, regis, turi kitokią nuomonę.“

Baiminosi tradicinių vertybių griūties

Kadi Viik, feministinio leidinio „Feministeerium“ redaktorė, pasinaudojo galimybe registruoti savo ir partnerio partnerystę.

„Svarbu pabrėžti, kad šis įstatymas susijęs ne tik su homoseksualiais žmonėmis, juo gali pasinaudoti visi, kurie nenori tuoktis. Pavyzdžiui, aš ir mano partneris galėjome susituokti, bet to nenorėjome, todėl pasinaudojome partneryste ir taip įteisinome, formalizavome savo santykius“, – LRT.lt pasakoja K. Viik.

Nėra taip, kad tūkstančiai žmonių pradėjo registruoti partnerystę.

Partnerystės oponentai taip pat kalbėjo, kad tokia šeimos forma – nenatūrali ir amorali, o moralią šeimą sudaro vyras, moteris ir jų vaikai. Vis dėlto „Feministeerium“ redaktorė K. Viik pažymi, kad toks teiginys neteisingas, nes Estijoje yra įvairių šeimos formų, pavyzdžiui, vaikus augina vienišos mamos ar vieniši tėvai.

Anot jos, didelė dalis vaikų ir iki partnerystės įteisinimo gimdavo ne santuokoje. Estijoje tai nėra moralinė problema ar padėtis, dėl kurios estai kritikuotų ar smerktų, atvirkščiai – dažnas atvejis, kai poros iki santuokos gyvena kartu, susilaukia vaikų, o vėliau dalis susituokia, dalis – ne, aiškina K. Viik.

Pašnekovė pripažįsta girdėjusi ir tokių argumentų, kad „visi pavirs gėjais, partnerystė sugriaus tradicines vertybes, o tokių porų vaikai taip pat bus homoseksualūs“. Tiesa, tokios kalbos buvo ne tokios dažnos – dažniau skambėjo argumentai, kad tos pačios lyties šeimoje vaikai neturės tikro autoriteto ir pavyzdžio, kuriuo galėtų sekti.

„Buvo daugiau argumentuojama, kad iš vaikų bus tyčiojamasi. Bet juk jei jūs nesityčiosite ar jūsų vaikai, patyčių ir nebus“, – akcentuoja K. Viik.

Baimė dėl sumažėjusio gimstamumo nepasiteisino

Kitas partnerystės oponentų argumentas Estijoje buvo baimė dėl valstybės ateities. Veikiami sovietų okupacijos, nerimo dėl nacionalinės kultūros išlikimo, fakto, kad Estija – maža šalis, estai baiminosi ir partnerystės instituto.

Buvo kalbama, kad estų populiacija mažėja, kad estai „paskęs tarp imigrantų“, tad itin svarbu, jog poros susilauktų daugiau vaikų, pasakoja T. Juristo. Buvo manoma, kad dėl partnerystės instituto dar labiau sumažės estų populiacija.

„Pagal gimstamumą esame Europos Sąjungos viduryje, o Lietuva rikiuojasi gale. Tačiau tai nėra labai stiprus argumentas. Visada kartoju, kad vaikų susilaukia ne heteroseksualios poros – vaikų susilaukia vyras ir moteris. Nuo 2014 metų kartoju, kad aš, būdamas heteroseksualus vyras, turiu du vaikus, o mano homoseksuali sesuo – tris. Ji daugiau prisidėjo prie Estijos populiacijos nei aš“, – kalba T. Juristo.

Tęsdamas pasakojimą, T. Juristo priduria, kad priešininkai baiminosi, esą leidus tos pačios lyties poroms susituokti visi „pavirs gėjais ir nebeturės vaikų“. Vis dėlto paneigti šiuos mitus rodant statistiką nėra lengva, atvirauja organizacijos „Salk“ įkūrėjas.

„Tokius duomenis analizavau 2014 metais – nagrinėjau visų ES valstybių rodiklius, kai jose buvo įteisinta tos pačios lyties porų partnerystė ir santuokos, pažiūrėjau, kas nutiko gimstamumui. Remiantis duomenimis, galima matyti stiprią koreliaciją tarp tos pačios lyties partnerystės įteisinimo ir padidėjusio gimstamumo.

Remiantis duomenimis, galima matyti stiprią koreliaciją tarp tos pačios lyties partnerystės įteisinimo ir padidėjusio gimstamumo.

Žinoma, nepriskirčiau to kaip priežasties – tai nėra priežastis, bet akivaizdu, kad labai sudėtinga rasti duomenų, rodančių, jog tos pačios lyties žmonėms leidus susituokti ar sudaryti partnerystę kristų gimstamumo skaičiai“, – pažymi T. Juristo.

Panašiai aiškina ir K. Viik. Ji pabrėžia, kad tokie argumentai nepasiteisina – homoseksualūs žmonės nėra nevaisingi, tad ir partnerystės įteisinimas niekaip nepaveikia jų vaisingumo.

„Faktas tas, kad homoseksualūs žmonės susilaukia vaikų. Estijoje buvo kūdikių bumas tarp lesbiečių porų – jos arba naudojosi donorais, arba kūdikių susilaukė kitu būdu. Tiek vyrų poros, tiek moterų poros susilaukia vaikų“, – pasakoja K. Viik.

Vis dėlto „Feministeerium“ redaktorė tvirtina, kad dauguma partnerystės oponentų laikėsi tokios pozicijos: „Prieš gėjus nieko neturiu – gyvenkite ramiai, tačiau nesidemonstruokite viešai, nes nenoriu to matyti, o jums nereikia jokių papildomų teisių, nes turite visas teises, nors ir negalite susituokti.“

K. Viik pažymi – tokie argumentai taip pat nebuvo tiesa, kadangi Partnerystės aktas suteikė daugiau teisių, kurių iki tol žmonės neturėjo.

Visuomenės baimė priėmus įstatymą nurimo

Praėjusiais metais koalicija Estijoje inicijavo referendumą dėl santuokos apibrėžimo, ar santuoka Konstitucijoje turėtų būti apibrėžta kaip tarp vyro ir moters. Tačiau sausio mėnesį Estijos Vyriausybė žlugo dėl korupcijos skandalo, buvo suformuota nauja koalicija, tad ir klausimo dėl referendumo nebeliko.

Anot T. Juristo, būtent dėl ankstesnės valdžios inicijuoto referendumo diskusijos dėl tos pačios lyties porų partnerystės vėl buvo grįžusios į viešąją erdvę. Vis dėlto prieš tai ši tema nebuvo eskaluojama, jai dėmesio skyrė tik radikalioji katalikų grupė.

Jie bandė tai išlaikyti svarbia ir aktualia tema, sakė, kad pasaulis akivaizdžiai griūna ir tiesiog to nematote, gėjai yra visur.

„Jie bandė tai išlaikyti svarbia ir aktualia tema, sakė, kad pasaulis akivaizdžiai griūna ir tiesiog to nematote, gėjai yra visur“, – ironizuoja T. Juristo.

Jo teigimu, didžiojoje visuomenės dalyje ši tema nebesulaukė daugiau diskusijų praėjus maždaug metams po to, kai buvo priimtas įstatymas. Dar kurį laiką išliko naratyvas, neva įstatymas buvo priimtas neteisėtai, prastumtas apgaule.

„Įstatymas buvo priimtas parlamente, už jį balsavo dauguma parlamentarų. Taip įstatymai ir priimami – nebuvo jokių paslapčių, sąmokslų. Buvo balsuojama. Vis dėlto buvo žmonių, kurie toliau įtarinėjo, kad įstatymas buvo priimtas neteisingai“, – aiškina T. Juristo.

Proveržis – mažais žingsneliais

T. Juristo svarsto, kad debatų LGBT teisių tema negalima laimėti argumentais, remiantis statistika ar skaičiais. Šiuos debatus galima laimėti patirtimi. JAV yra atlikusi įvairių tyrimų, kaip vyksta socialiniai pokyčiai, pasakoja T. Juristo.

Pavyzdžiui, išskiria jis, kai kurie dalykai pasikeičia, keičiantis kartoms. To pavyzdys JAV – pasikeitęs visuomenės požiūris, ar bibliotekose gali atsirasti komunistinių knygų. Tačiau yra dvi temos, kuriomis pokyčiai vyksta keičiantis ne kartoms, bet pačių žmonių požiūriui.

„Šios temos – LGBT teisės ir marihuana. Tai temos, dėl kurių žmonės iš tiesų linkę pakeisti savo poziciją ir požiūrį. Tai teikia vilties. Partnerystės įstatymas priimtas ir daugelyje itin krikščioniškų valstybių, pavyzdžiui, Ispanijoje, Airijoje. Nieko tragiško nenutiko“, – tvirtina „Salk“ vadovas.

Jo teigimu, proveržio ir pokyčių šioje srityje reikia siekti mažais žingsneliais ir leisti žmonėms apsiprasti.

„Žmonės pamato, kad niekas nepasikeitė, kad gatvių kampuose nėra gėjų, užsiimančių seksu. Tada žengiamas kitas žingsnis. Žinoma, tai nepakeis šių kraštutinių katalikų nuomonės, jie sakys, kad apaštalas Paulius rašė korintiečiams, kad yra taip, o ne kitaip, taigi jų nuomonės negali pakeisti niekuo kitu nei šventojo Pauliaus sugrįžimu ir pasakymu, kad padariau klaidą. Taip nenutiks.

Jie sakys, kad apaštalas Paulius rašė korintiečiams, kad yra taip, o ne kitaip, taigi jų nuomonės negali pakeisti niekuo kitu nei šventojo Pauliaus sugrįžimu ir pasakymu, kad padariau klaidą. Taip nenutiks.

Bet tai gali pakeisti nuomonę tų žmonių, kurie gali palinkti į vieną ar kitą pusę. Jų nuomonė gali pasikeisti ne dėl pateiktų argumentų, o dėl pačių patirties“, – įsitikinęs T. Juristo.

Jis pažymi, kad būtent taip ir nutiko įvairiose šalyse. „Jei homoseksualiems žmonėms leisite susituokti, tai kas nutiks? Jie susituoks. Ir viskas. Daugiau niekas nepasikeis, – sako T. Juristo ir priduria: – Žinoma, jei tau problema yra gėjų santuokos, tai šis faktas tau ir išliks problema. Bet jei tau aktualios kitos problemos, pavyzdžiui, baiminiesi, kad dėl to išnyks tavo tauta ar nukris dangus, tai pamatysi, kad taip nėra, kad nieko panašaus nevyksta.“

Kaip rodo pateikti duomenys, priėmę Partnerystės įstatymą estai taip pat pradėjo palankiau vertinti patį įstatymą.

Kas dar pasikeitė įteisinus partnerystę? Anot „Feministeerium“ redaktorės K. Viik, dabar daugiau žmonių palaiko tos pačios lyties žmonių partnerystę. Anksčiau, sako ji, didžioji dalis visuomenės nenorėjo, kad homoseksualūs žmonės kurtų šeimą.

Šiuo metu dažniau girdimas argumentas, kad tos pačios lyties poros negalėtų tuoktis, tačiau visuomenė pripažįsta, kad jos turi teisę įtvirtinti savo santykius. Nenutiko nieko drastiško, šypsosi K. Viik.

Įstatymas dar turi trūkumų

K. Viik priduria, kad palyginti nedaug žmonių pasinaudojo galimybe įtvirtinti savo santykius. Nors tikslios statistikos nėra, iš įvairių duomenų galima spręsti, kad Partnerystės įstatymu pasinaudojo keli šimtai žmonių.

„Nėra taip, kad tūkstančiai žmonių pradėjo registruoti savo partnerystę“, – sako K. Viik.

Viena to priežasčių – ne iki galo sureglamentuoti įstatymai. Nors partnerystę Estijoje gali sudaryti ir tos pačios lyties poros, įstatymas dar turi trūkumų. Partnerystės įstatymas buvo priimtas, tačiau tam, kad jis tinkamai įsigaliotų ir puikiai veiktų, reikia pakeisti maždaug 100 kitų teisės aktų ir įstatymų, LRT.lt teigia T. Juristo.

Partnerystės įstatymui užteko, kad už jį pasisakytų dauguma balsavusių parlamentarų, tačiau pakeisti kai kuriuos kitus teisės aktus sudėtingiau – norint juos pakeisti, už pokyčius turi balsuoti absoliuti parlamento dauguma. Kadangi tiek balsų koalicija neturėjo, negalėjo pakeisti dalies įstatymų.

„Kai diskutavome apie strategiją, sakėme, kad gerai, priimkime įstatymą, o detales sugalvosime vėliau. (...) Kai įstatymas priimtas, gali grįžti ir keisti teisės aktus, pagal kuriuos poros vis dar diskriminuojamos. Per šiuos šešerius metus vyksta stabilus procesas – vis artėjame prie tikslo, kai turėsime de facto pripažinimą“, – aiškina T. Juristo.

Tai viena priežasčių, kodėl žmonės neskuba reglamentuoti savo santykių, sako K. Viik. Ji pati su partneriu savo santykius reglamentavo dėl turto paveldėjimo klausimų, tačiau ir šiuo atveju reikėjo atskirai pasirašyti testamentą.

„Manau, tai ir atbaido kai kurias poras, nes jei nori išspręsti visas praktines problemas, vis tiek turi atlikti kitus žingsnius: eiti į teismą, pas notarą. Tai priežastis, kodėl apie šį įstatymą dar diskutuojama.

Kai su partneriu nuėjome įteisinti partnerystės, notaras mėgino mus įkalbėti, kad būtų daug paprasčiau tiesiog susituokti. Mes turėjome pakovoti dėl savo sprendimo nesituokti“, – prisimena K. Viik.