Lietuvoje

2021.03.09 15:06

Kol vieni bijo soc. lyties sąvokos, kiti beda į stereotipus: moteris negali pavargti, grįžusi iš darbo turi prižiūrėti vaikus, vyrą

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.03.09 15:06

Diskusijos dėl Stambulo konvencijos nerimsta. Vieni baiminasi, kad, ratifikavus konvenciją, socialiai susiformavę bruožai ir elgsenos keisis kiekvieną dieną, ir pažymi, kad smurto artimoje aplinkoje priežastys yra alkoholis ar nedarbas. Tuo metu kiti atkreipia dėmesį į smurto mastus ir tvirtina, kad socialiniai vaidmenys kalba ne apie berniukiškumą ar mergaitiškumą.

Pirmadienį, minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, nevyriausybinės organizacijos – Žmogaus teisių centras, Moterų teisių įtvirtinimo asociacija, Moterų lobistinė organizacija, vienijanti 44 moterų teisių srityje dirbančias organizacijas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas – kreipėsi į Seimą, ragindamos ratifikuoti Stambulo konvenciją.

Seimo pavasario sesijos darbų sąraše Stambulo konvencijos nėra. Kartą – 2018-ųjų vasarą – konvencija Seimui buvo teikta, tą padarė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau parlamento pritarimo nebuvo.

LRT forumas. Nevyriausybinių organizacijų raginimai ratifikuoti Stambulo konvenciją: Seimo pavasario sesijos darbų sąraše šio klausimo nėra

Konvencijos šalininkai kalba apie smurto prieš moteris prevencijos svarbą, oponentai – apie po kilniu tikslu ginti moteris paslėptą požiūrio į lytis keitimą ir galbūt net iš viso jų panaikinimą, įžvelgiama grėsmė šeimai.

Konvencija – ir prestižo klausimas

Gegužės 11 dieną sueis 10 metų, kai Stambule buvo pasirašytas dokumentas, kuris vadinasi „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“. Po dvejų metų, 2013-aisiais tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė Stambulo konvenciją.

Laidoje kalbėjęs 2012–2020 metais užsienio reikalų ministru buvęs Linas Linkevičius kėlė klausimus, kodėl konvencija iki šiol neratifikuota.

„Šis dokumentas yra pirmiausiai prieš smurtą artimoje aplinkoje, prieš smurtą prieš moteris ir mergaites. Mūsų šalyje, kurioje 40 proc. mano, kad aukos pačios kaltos, jog jas muša, kai daug kas nutyli apie nusikaltimus, mūsų šalyje reikėtų jautriai reaguoti į tuos klausimus ir žiūrėti, kokių šalių pusėje esame“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Pasak jo, konvencija neišspręs visų problemų, tačiau tai yra sisteminis, politinis dokumentas, rodantis valstybės poziciją. Tam tikra prasme tai – prestižo klausimas. Be abejo, sutiko L. Linkevičius, įstatymus reikia kurti, bet, ratifikavę konvenciją, parodytume ir tai, koks mūsų požiūris į smurtą artimoje aplinkoje, galėtume dalintis gerąja patirtimi, o ne tik kovoti su smurto pasekmėmis.

Moters vaidmuo nėra rūpintis vyru

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pastebėjo, kad dažnai diskutuojame apie tai, jog Lietuvoje turime ir Baudžiamąjį kodeksą, ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau jie kovoja jau su smurto pasekmėmis, pastebėjo V. Nekrošius.

„Esmė ta, kad nuo darželio turime pradėti aiškinti, jog moters vaidmuo nėra vaikai, bažnyčia, kad moteris neprivalo vyrui grįžus padaryti valgyti, išvalyti jo rūbų, kas šiandien visuomenėje vis dar priimtina.

Mes turime kalbėti ne apie Baudžiamąjį kodeksą, o apie tai, kad visuomenė turi iš pagrindų keistis ir kitoje lytyje matyti tokį patį žmogų, kaip yra vyras. (...) Šia prasme esame nieko nepadarę“, – apgailestavo VU Teisės fakulteto profesorius.

Kaltina alkoholį

Vis dėlto Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad Stambulo konvencija teisėkūros iniciatyvos prasme Lietuvai nieko naujo neatneštų.

„Man labai keista skaityti kad ir šį savaitgalį [pasirodžiusį] moterų namų, krizių centro, kreipimąsi, kuris sako, kad šiais metais nei valstybė, nei Vilniaus miesto savivaldybė nedavė finansavimo. Tai yra moterų namai, vieta, kuri kovoja su smurtu.

Valdantieji deklaruoja, kad kovoja su smurtu, bet labai lengvai iš nevyriausybinės organizacijos atima pinigus, o ji negali padėti moterims. Tai rodo veidmainišką požiūrį, kad labai skambiai kalbame apie ratifikavimą, bet nekalbame apie tai, (...) kad sistemą sukurti ir paskirti finansavimą reikės patiems“, – tvirtino A. Širinskienė.

Seimo narė kalbėjo, kad 53 proc. moterų sako, jog smurtą patyrė, kai vyras buvo išgėręs.

„Jei nepadėsime vyrams išsiblaivinti, o norėsime keisti teisės aktus, kad žmonės vėl galėtų laisvai prieiti prie alkoholio vartojimo, tai bijau, kad apie jokią smurto prevenciją negalėsime kalbėti“, – teigė A. Širinskienė.

Pasak jos, tokioms valstybėms kaip Azerbaidžanas ar Armėnija Stambulo konvencija atneša daug naujovių, tačiau Lietuvai, kurioje veikia stabili ir sena sistema, naujovių nėra.

„Iš tikrųjų nematau, kokios naujovės atsiranda. Ar tai, kad apipjaustymas draudžiamas? Ar tai, kad priverstinė santuoka draudžiama, kad liepiama seksualinį smurtą ir prievartą kriminalizuoti? Visi tie dalykai yra“, – sakė A. Širinskienė.

Smurtauja prieš fiziškai silpnesnius

Seimo vicepirmininkas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas sutiko, kad Stambulo konvencija iš esmės skirta kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.

„Kai kalbame apie smurtą, visi stovime vienoje barikadų pusėje, kad smurtas yra netoleruotinas dalykas, kad jį reikia rauti su šaknimis. Tik aš manau, kad mes neteisingai interpretuojame gilumines smurto priežastis ir nuo ko pradėti“, – svarstė jis.

P. Saudargo teigimu, apie 90 proc. policijos iškvietimų yra susiję su alkoholiu – policija kviečiama dėl vairavimo būnant neblaiviam, triukšmo, smurto...

„Didelė Lietuvos problema yra alkoholizmas, bedarbystė, skurdas. Čia ir nutinka dauguma tų atvejų. Tikriausiai niekas to negalėtų paneigti. Čia ir klausiu, ar Lietuvai ši konvencija yra tikslingai pritaikyta, nes čia juodu ant balto yra teigiama, kad esminis smurto motyvas yra moters moteriškumas ir vyro vyriškumas, kad reikia atsikratyti šių stereotipų ir tada viskas bus gerai.

Man atrodo, kad biologinės lytys yra skirtingos, vyrai ir moterys yra lygūs, bet absoliučiai skirtingi. Kodėl moteris yra dažniau nukentėjusi? Dėl vieno labai paprasto elementaraus dalyko – nes yra fiziškai silpnesnė“, – įsitikinęs parlamentaras.

P. Saudargas taip pat pažymėjo, kad turime kalbėti apie „visuomenės pakėlimą virš džiunglių įstatymo“. Anot jo, turime suvokti, kad problema slypi ne moteriškume ar vyriškume.

Biologinių lyčių konvencija nepanaikins

Konvencijoje nesiūloma naikinti biologinių lyčių, akcentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. dr. Dainius Pūras. Pasak jo, tokios žinutės – skleidžiamos melagienos.

„Apie lytį socialiniu aspektu kalbama, kai kalbama apie vaidmenis, kuriuos vyrams ir moterims sukuria socialinės kultūrinės normos. O dabar vėl sukeliama moralinė panika – girdi, kad kažkas tokio bus, kas pakirs šeimos pagrindus“, – pabrėžė D. Pūras.

Profesoriaus teigimu, smurtas lyties pagrindu yra labai rimta problema, nes kai kuriose kultūrose vyrams primetami tam tikri lūkesčiai.

„Deja, ir mes esame atėję iš tokios prievartos kultūros, kad vyras su savo tariamu vyriškumu dažnai smurtauja. Vyrai netgi smurtaudami prieš kitus save baudžia, užsiima save naikinančiu elgesiu ir mūsų regione miršta anksčiau, nei kito regiono vyrai ar mūsų regiono moterys. Visiems primesti lyčių stereotipai kenkia“, – pažymėjo D. Pūras.

Įžvelgia moters žeminimo

Sambūrio „Pro Patria“ įkūrėjas Vytautas Sinica nesutiko, kad smurtaujama dėl lyties. Jo manymu, pagrindinės smurto artimoje aplinkoje priežastys – socialinių įgūdžių trūkumas ar alkoholis, o ne žmogaus lytis.

Pasak V. Sinicos, prielaida, kad smurtaujama dėl lyties, yra „labai bloga“, klaidinga ir žeminanti moteris kaip užprogramuotas aukas.

Jis taip pat sutiko, kad tiesiogiai konvencija nenaikina biologinių lyčių, tačiau tvirtino, kad sąvokų apibrėžimuose lytis konvencijoje apibrėžiama tik per socialinius aspektus – vaidmenis ir normas, o biologiniai aspektai neegzistuoja.

„Konvencijoje yra keli naujieji straipsniai, kurie prideda kažką naujo, kuriais labiausiai piktinasi konvencijos priešininkai, įskaitant ir mane, (...) būtent tai tie straipsniai, kurie visur užsimena apie tai, kad bus naikinami patys stereotipiniai lyčių vaidmenys, bus naikinama viskas, kas juos kursto“, – kalbėjo V. Sinica.

Socialinės lyties sąvoka Lietuvoje jau egzistuoja

Dėl konvencijos nėra pagrindo nuogąstauti, užtikrino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos profesorė prof. dr. Milda Ališauskienė. Profesorė akcentavo, kad nesame tik biologinės būtybės.

„Atėję į šią studiją, neapsiuostome, kas mes tokie, kad nusistatytume lytį – mes matome priešais ateinantį žmogų, matome, kokie kultūriniai įspaudai yra. Vyrai stovi su kostiumais, moterys – su sijonais, su bateliais. Visa tai yra mūsų kultūra, mūsų vaidmenys, į kuriuos įeiname. (...)

Labai keista, kad mes vėl sugrįžtame prie tos temos, tuo labiau, kad Lietuva jau yra ratifikavusi, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Moterų nediskriminavimo konvenciją, kur yra lygiai tas pats sakinys [dėl socialinės lyties]. (...)

Ten taip pat kalbama apie lyčių vaidmenų stereotipus ir jų panaikinimą per švietimą. Jau dirbame su tokia konvencija. Kuo keičiasi situacija šiuo atveju?“ – klausimus kėlė M. Ališauskienė.

Ji pažymėjo perskaičiusi 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Seimui teiktą dokumentą, kuriame buvo analizuojami teisės aktai Lietuvoje. Pasak M. Ališauskienės, dokumente prie seksualinio smurto buvo įrašyta, kad nieko nėra. Lietuva neturi nė vieno centro seksualinio smurto aukoms, pabrėžė profesorė.

M. Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad nacionaliniai aktai įgauna visiškai kitokią vertę, kai dirbama su tarptautine bendruomene, kai sukuriamas mechanizmas, kaip teisės aktai įgyvendinami.

„Manau, kad ši konvencija ir padėtų tapti tarptautinės bendruomenės dalimi, kuri yra suinteresuota dirbti šioje srityje“, – sakė VDU profesorė.

Smurto priežastis – neapykanta moterims

Pasak M. Ališauskienės, socialinės ir ekonominės problemos yra viena smurto artimoje aplinkoje priežasčių, tačiau sociologai paprastai kalba ir apie mizoginiją – neapykantą moterims.

„Jos mes nepanaikinsime nei uždraudę alkoholį, nei privertę visus dirbti. Tai problema, kuri slypi labai giliai. Ją jaučia ne tik vyrai, bet ir moterys. (...) Tai pasireiškia per nuomonę, kad vyrai turi eiti vadovaujančias pareigas, kad vyrai turėtų užimti svarbias pozicijas, vyrams sudaromos sąlygos siekti karjeros.

Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje yra išsilavinusių moterų. Kas atsitinka, kai jos išteka? Kas renkasi karjeros kelią, o kas lieka vaikų prižiūrėti, kokios galimybės moteriai derinti darbą ir šeimą? Jūs jų neišspręsite vien politiniais sprendimais, spręsdami socioekonominę padėtį“, – sakė M. Ališauskienė.

Pavyzdžiui, žinomiausiose organizacijose ES aukščiausio lygmens vadovių pozicijas užėmė 8 proc. moterų.

Baiminasi, kad socialinė elgsena keisis kasdien

Pasak Seimo narės A. Širinskienės, jau rengiant konvencijos tekstą buvo nesutariama dėl socialinės lyties sąvokos. Jos teigimu, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute sąvoka „gender“ reiškia abi visuomenės lytis – vyrus ir moteris, o kitų reikšmių neturi.

„Jei ratifikuotume Stambulo konvenciją, turėtume dvi labai skirtingai aiškinamas sąvokas. Atsiranda nauja sąvoka, kuri kalba apie socialiai susiformavusius bruožus, elgsenas, kas kiekvienu atveju kasdien arba dienos bėgyje gali kisti.

Teisė paprastai labai atsargiai žiūri į kintamus įsivaizdavimo dalykus, ypač, kai kalbame apie vėlesnį taikymą švietime“, – svarstė A. Širinskienė.

Parlamentarė taip pat sakė, kad konvencijoje teigiama, jog reikia panaikinti stereotipinius vyrų ir moterų vaidmenis.

„Stereotipinis vaidmuo yra buvimas tėvu ir motina. Ar norime pasakyti, kad mokyklose nesieksime rengti motinystei ar tėvystei?“ – klausimus kėlė A. Širinskienė.

Socialiniai vaidmenys – ne apie berniukiškumą ar mergaitiškumą

Su tokia parlamentarės nuomone sutiko ne visi. Pavyzdžiui, VU Teisės fakulteto profesorius V. Nekrošius tvirtino, kad visų pirma klausimai kyla dėl vertimo problemos. Anot jo, Lenkijoje sąvoka „gender“ verčiama ne kaip lytis, o kaip lyties socialinis aspektas.

Anot jo, stereotipiniai vaidmenys nereiškia, kad berniukas yra ne berniukas, o mergaitė yra ne mergaitė. Profesoriaus teigimu, čia kalbama apie kitus dalykus.

„Moteris grįžta iš darbo, ji negali būti pavargusi, ji turi prižiūrėti vaikus, vyrą. Štai čia yra stereotipai. Prieš tokius stereotipus būtina kovoti. Baudžiamasis kodeksas to neišspręs“, – aiškino V. Nekrošius.

Teisės fakulteto profesorius teigė, kad smurtas yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis, pavyzdžiui, kaltinimai, kad nepagamintas maistas ar vaikas neprižiūrėtas.

„Štai apie ką kalbame, štai apie kokį švietimo pakeitimą kalbame – kad tėvas lygiai taip pat atsakingas už savo vaikus ir jų priežiūrą“, – pažymėjo V. Nekrošius.

Geriausios praktikos Lietuvoje stabdomos

Pasak Seimo nario P. Saudargo, problema ta, kad teisėje negali būti netikslumų. Jis taip pat kalbėjo neišgirdęs argumentų, kad smurtas visų pirma nėra fizinės jėgos pagrindu.

„Ne vaidmenų, ne sijonų ar kelnių, nes lygiai taip pat, jei moteris būtų bokso čempionė ar sunkumų kilnotoja, tikriausiai smurtas būtų kito žmogaus atžvilgiu ir viskas apsiverstų aukštyn kojomis. Tai akivaizdūs dalykai, kodėl taip yra“, – sakė P. Saudargas.

Su tokia nuomone nesutiko D. Pūras. Jis pažymėjo, kad pačiam su smurto ar patyčių pasekmėmis tenka susidurti ir tarp vaikų bei paauglių.

„Tikrai ne fizinis smurtas vyrauja, tikrai vyrauja ne fiziškai stipresnio smurtas prieš silpnesnį – yra daugybė rafinuotų būdų smurtauti, nebūtinai fizinės jėgos pagrindu“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Pasak jo, žalingus stereotipus reikia keisti jau vaikystėje, tačiau čia pasirodo „moralistai, tradicinių vertybių saugotojai“ kartu su specialiai sukurtu labai žalingu tradicinių šeimos vertybių konstruktu. D. Pūro teigimu, girdime, kad berniukams ir mergaitėms negalima žaisto rolių žaidimo, nes „iš jų daro belyčius, translyčius“, tačiau tokiu būdu vaikai mokomi nesmurtauti.

„Tai – geriausios praktikos sveikiausių pasaulio visuomenių – Šiaurės šalių, kas pas mus stabdoma“, – apgailestavo D. Pūras.

V. Sinica sakė, kad jau dabar mokykloje mokoma apie lyčių stereotipus, tad nieko naujo tam nereikia – nebent sėkmingesnio įgyvendinimo.

„Niekas neginčija socialinių lyties aspektų, jų yra – aprangoje, elgesyje“, – kalbėjo V. Sinica, pridurdamas, kad Stambulo konvencijoje socialinės lyties apibrėžimas nepapildo lyties apibrėžimo, o atskiria biologinę tikrovę.

Nustebino empatijos trūkumas

Kalbėdama apie konvencijos oponentų argumentus, kad konvencija padės LGBT bendruomenei, M. Ališauskienė teigė negalinti patikėti tuo, ką girdi.

„Toks nejautrus kalbėjimas apie žmones, kurie keičia lytį, kurie išgyvena dėl to patyčias, apie nevaisingas moteris, kadangi visos mergaitės turi būti paruoštos būti motinomis? Šitaip be empatijos kalbėti...

30 metų esame nepriklausomoje Lietuvoje ir atėjome iki tokio etapo, kai galime ištisas socialines grupes mūsų bendrapiliečių diskriminuoti dėl to, kad galbūt kažkieno kūnas ne toks, kaip norėtųsi, primetinėti normas. Esu labai nemaloniai nustebinta“, – apgailestavo M. Ališauskienė.

D. Pūras taip pat antrino VDU profesorei. Pasak jo, vienintelė vieta, kurią konvencijos oponentai interpretuoja kaip kalbą apie LGBT, yra išvardinimas, kad negalima diskriminuoti dėl rasės, religijos, seksualinės orientacijos ir tapatybės.

Parengė Domantė Platūkytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt