Žemuosiuose Šančiuose įsikūrusius kauniečius sekmadienį vakare supykdė iš čiaupų bėgantis rudas arba juodas vanduo. Pasak gyventojų, tokia bėda vis pasikartoja, dažnai – po tam tikrų „Kauno bendrovės“ darbų šiame rajone. Bendrovė teigia, kad savaitgalį jokie darbai nevyko, tačiau padidėjo vandens suvartojimas, tai galėjo nulemti problemą.
Bent kartą per pusmetį
Purvinas vanduo iš čiaupų tekėjo Sodų gatvėje, A. Juozapavičiaus prospekte, Kranto alėjoje esančiuose namuose. Žemuosiuose Šančiuose gyvenantis Vytautas LRT.lt sakė, kad tokios bėdos pasitaiko vieną–du kartus per pusmetį. Pasak jo, sekmadienį rajone teko matyti „Kauno vandenų“ automobilį, o po įmonės atliekamų darbų, Vytauto teigimu, kone visada kuriam laikui susidrumsčia vanduo.
„Vėl rudas, tamsus, kartais – net juodas vanduo. Negalima gerti tokio vandens, net elementariai higienai naudoti – praustis po dušu, dantis valytis. Nemalonu. Vakar pastebėjome A. Juozapavičiaus pr. „Kauno vandenų“ automobilį. Po tokių techninių darbų pas mus visas vadinamasis brudas atkeliaudavo“, – pasakojo Vytautas.
Jo teigimu, praėjus pusei paros, šaltas vanduo jau yra daugmaž švarus: akimi drumzlių nesimato, o įprastai po paros viskas susitvarko, bet kartais tenka palaukti ilgiau.
„Tau reikia praustis, o tu neturi kaip, nes vakare ir ryte – ta pati situacija. Šįryt buvo galima nusiprausti maloniau“, – komentavo pašnekovas.
Paklaustas, ar bendrovė pranešė, ar įspėjo apie darbus Žemuosiuose Šančiuose, Vytautas atsakė neigiamai.
Po įmonės atliekamų darbų, Vytauto teigimu, kone visada kuriam laikui susidrumsčia vanduo.
Tenka montuoti filtrus
Su bėdomis dėl vandens susidūrė ir tame pačiame mikrorajone gyvenanti Edita.
„Pili vandenį į vonią – pilna nuosėdų. Pili vandenį į puodelį – apačioje tarsi anglies dulkių yra“, – LRT.lt sakė ji.
Editos teigimu, drumzlino vandens periodas įprastai tęsiasi dvi–tris dienas. Paskutinį kartą su tuo susidurta prieš pusmetį. Ji mano, kad užteršti vandenį galėjo kasinėjimo darbai.
„Kažkas kažkur perkasa ir visos šiukšlės eina į vandenį. Pats vanduo pilkas pasidaro. Maudytis nelabai gali. Reikia statyti nuosėdų filtrus, nes karštą vandenį gamina katilas, o jį užneša nuosėdomis. Kelis kartus valėme“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, koks vanduo buvo ryte, Edita atsakė, kad buvo nuosėdų, bet mažiau nei sekmadienį.
Šančiuose gyvenanti Rima LRT.lt minėjo, kad tenka užvirinti vandenį, tada atvėsinti jį, laukti, kol nusistovės drumzlės, ir tik tada galima jį gerti.
„Reikės grūdintis, kad Nemune galėtume išsimaudyti, nes ten vanduo švaresnis“, – juokaudama teigė pašnekovė.
Nebuvo nei darbų, nei avarijų, bet daugiau vartota vandens
„Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistas Andrius Nenėnas LRT.lt sakė, kad minėtu laiku bendrovė nevykdė jokių planinių darbų.
„Avarinėje tarnyboje vandentiekio avarijų taip pat neregistruota. Todėl oficialių priežasčių, dėl ko dalis gyventojų skundėsi sudrumstu vandeniu, neturime“, – nurodė A. Nenėnas.
„Kauno vandenų“ atstovas pažymėjo, kad praėjusį savaitgalį buvo užfiksuotas didelis vandens suvartojimas, dėl to galėjo pasikeisti vandens tekėjimo greitis vamzdynuose. Kai kuriais atvejais, pasak A. Nenėno, pasikeitus vandens tekėjimo slėgiui ar krypčiai, sukyla ant vamzdžių sienelių nusėdusios geležies bei mangano nuosėdos ir vanduo kuriam laikui susidrumsčia. Tas pats nutinka, jei reikia atlikti planinius ar avarinius vandentiekio remonto darbus, o tam tenka trumpam uždaryti vandentiekio linijos atkarpą.
„Tiek geležies bei mangano, tiek kitų mikroelementų – kalcio, kalio, magnio – kilmė yra gamtinė ir toks vanduo mikrobiologiškai yra švarus. Puikiai suprantame, kad, netikėtai padidėjus minėtų medžiagų koncentracijai, nemalonios išvaizdos vanduo sukelia neigiamą reakciją, tačiau norime patikinti, kad tai nėra pavojinga“, – teigė A. Nenėnas.
Jis pridūrė, kad, gavę nusiskundimų dėl vandens, avarinės tarnybos darbuotojai aiškinasi priežastis. Jeigu situacija nesikeičia – atvyksta praplauti vandentiekio linijos per priešgaisrinius hidrantus.
„Palyginti su 2020 m., šiais metais nusiskundimų dėl kokybės gauname mažiau. Jei lygintume rajonais, kiek daugiau iškvietimų būna iš Aleksoto, Šančių (Juozapavičiaus pr.), Karaliaus Mindaugo pr. ir Panemunės (Vaidoto g.) gyventojų“, – minėjo A. Nenėnas.
Kai kuriais atvejais, pasak A. Nenėno, pasikeitus vandens tekėjimo slėgiui ar krypčiai, sukyla ant vamzdžių sienelių nusėdusios geležies bei mangano nuosėdos ir vanduo kuriam laikui susidrumsčia.
Ką daryti, jei norima ištirti vandenį?
„Kauno vandenų“ atstovas sakė, kad vanduo Šančių mikrorajonui tiekiamas iš Vičiūnų vandenvietės: iš joje esančių 17-os vandens gręžinių išgaunamame vandenyje yra kiek didesnis mangano ir geležies kiekis. Išgaunamo geriamojo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties. Pasak A. Nenėno, siekdami iš esmės spręsti vandens kokybės užtikrinimo problemą „Kauno vandenys“ Vičiūnuose pastatė vandens gerinimo įrenginius ir šių metų sausį pradėjus veikti pirmo etapo pabaigimo vandens gerinimo įrenginiams į juos patenka apie 10 tūkst. m³/d geriamojo vandens.
„Iš gręžinių vanduo teka į aeratorių, vėliau filtruojamas kvarciniu smėliu ir nuteka į surinkimo sistemą – rezervuarus, iš jų siurbliais per antro kėlimo siurblines tiekiamas vartotojams. Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių naudą gyventojai turėtų pajusti antroje šių metų pusėje“, – dėstė jis.
Jeigu kauniečiai norėtų išsitirti vandens kokybę, jie turi kreiptis į bendrovės Vandens tyrimo laboratoriją. Pasak A. Nenėno, gyventojai, norintys atlikti vandens cheminės sudėties tyrimą, turėtų atvežti vieną litrą vandens gerai išskalautoje taroje.
„Tinka įvairi tara, išskyrus nuo vaisvandenių ir nuo alaus“, – minėjo jis.
Jei reikėtų atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą, pasak A. Nenėno, būtina sterili, specialiai apdorota tara, kurią išduoda tik laboratorija.
