Lietuvoje

2021.03.08 10:54

Kubilius: su vis didesniu susidomėjimu stebiu Karbauskio pažangą, artėjant prie pritarimo Stambulo konvencijai

LRT.lt, ELTA2021.03.08 10:54

„Kad aš esu pasiruošęs balsuoti už Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvos Seime supratau tada, kai prieš kelis metus pagaliau perskaičiau pačią Stambulo konvenciją (anglų kalba) ir supratau, jog ji nėra skirta tam, kad tarptautiniu mastu būtų įteisinta paleistuvystė ar visuotinė Sodoma ir Gomora“, – savo feisbuke rašo Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Jis pabrėžia, kad kol konvencijos nebuvo perskaitęs, tol net nebuvo supratęs, kad ji yra skirta tam, kad šalys įsipareigotų kovoti su smurtu prieš moteris.

A. Kubilius pats negalės balsuoti už Stambulo konvencijos ratifikavimą, mat nebėra Seimo narys, tačiau todėl teigia su vis didesniu susidomėjimu stebintis Ramūno Karbauskio „sparčią pažangą, artėjant prie pritarimo tai pačiai Stambulo konvencijai“.

„Ir tuos ryškius pokyčius jo mąstyme ir elgesyje sieju su tuo, kad šiuo metu jis užima svarbias „Šešėlinio premjero“ pareigas. Kol tokių pareigų Ramūnas neturėjo, tol praeitame Seime be jokių argumentų stabdė Stambulo konvencijos ratifikavimą. „Ne“, – ir viskas! Dabar gi, tapęs „Šešėliniu premjeru“, jis savo vis dar tebesitęsiantį pasipriešinimą konvencijos ratifikavimui bando pagrįsti vis labiau sofistikuotais argumentais, ir galiausiai paskelbia išmintingą tiesą: „pati Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės valstybei“, – rašo A. Kubilius.

Pasak jo, pasirodo, R. Karbauskį neramina vienintelė problema, susijusi su Stambulo konvencija – kodėl jos tekste yra vartojamas angliškas terminas „gender“, kurią konvencijos teksto vertėjai į lietuvių kalbą išvertė, pavartodami terminą „socialinė lytis“. Ir, pasak A. Kubiliaus, visa R. Karbauskio rezistencija Stambulo konvencijai yra pagrįsta noru apsaugoti Lietuvą nuo termino „gender“ tariamai blogų pasekmių

„Vienintelis dalykas, kuris naujas konvencijoje – tai abejonių kelianti sąvoka „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (angl. k. gender)“, – feisbuko įraše R. Karbauskį cituoja A. Kubilius.

Jis atkreipia dėmesį, kad R. Karbauskis neslepia savo pasipiktinimo tuo, kaip Stambulo konvencija apibrėžia „gender“: „pagal Stambulo konvenciją – „gender“ – „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.

„Ir šioje vietoje R. Karbauskis užduoda esminį egzistencinį klausimą: „Ar tai įprasta praktika taip apibūdinti žmogaus lytį?“. Klausimas yra teisingas, nes mes, lietuviai, vartojame vieną terminą „lytis“ ten, kur angliakalbiai kažkodėl vartoja du terminus: „sex“ ir „gender“. Mums nėra lengva suprasti subtilius lingvistinius skirtumus tarp šių dviejų anglosaksams gerai žinomų skirtingų terminų, todėl kartais juose labai skausmingai pasiklystame. Gerai, kad „Šešėlinis premjeras“ bando nuoširdžiai išsiaiškinti šiuos anglų kalbos subtilumus, nors nėra pastebėta, kad pats asmeniškai R. Karbauskis šią kalbą laisvai vartotų.

Taigi, visa problema su Stambulo konvencijos ratifikavimu lieka grynai „lingvistine“ problema: ar mes, lietuviai, teisingai suprantame, kodėl ten, kur mes vartojame vieną terminą „lytis“, anglakalbiai vartoja du terminus: „sex“ arba „gender“? Ir kuo šių terminų prasmė anglų kalboje skiriasi?, – rašo A. Kubilius.

Pasak jo, šiek tiek žinant anglų kalbą, yra nesunku rasti labai aiškių ir suprantamų šių dviejų terminų paaiškinimų. A. Kubilius pateikia vieną iš jų – Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO). Štai kaip PSO apibūdina skirtumą tarp „sex“ ir gender“ terminų: „Gender is used to describe the characteristics of women and men that are socially constructed, while sex refers to those that are biologically determined. People are born female or male, but learn to be girls and boys who grow into women and men. This learned behaviour makes up gender identity and determines gender roles.“

„Lietuviškai PSO pateikiamas „sex“ ir „gender“ terminų apibrėžimas skambėtų maždaug taip: „gender“ terminas yra vartojamas siekiant apibrėžti moterų ir vyrų ypatybes, kurios yra socialinis produktas (t.y., priklauso, visų pirma, nuo visuomenėje vyraujančio požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis), tuo tarpu „sex“ terminas apibrėžia tas vyrų ir moterų biologines ypatybes ir skirtumus, kurios yra duotos gamtos.

Žmonės gimsta būdami moteriškos ar vyriškos biologinės prigimties, bet augdami išmoksta būti berniukais ir mergaitėmis, o užaugę tampa vyrais ir moterimis. Šis išmoktas ar iš visuomenės tradicijų perimtas supratimas apibrėžia „gender“ vaidmenis ir „gender“ identitetą (vyrų ir moterų vaidmenis ir identitetą).
Jeigu dar kas nors lieka neaišku, tai galima tik priminti lietuvišką patirtį, kuo skiriasi „sex“ ir „gender“ terminai, ir tam labai tinka klasikinė lietuvių literatūra“, – rašo A. Kubilius.

Anot europarlamentaro, palyginus šiuos laikus su Žemaitės „Marčioje“ aprašytais Vingių Jonio ir Katrės reikalais, galima pastebėti, kad gamtos požiūriu (pagal terminą „sex“) jie yra tokie patys vyras ir moteris, kokius ir dabar matome. Tačiau pagal vyro ir moters socialinius vaidmenis ir ypatybes (pagal terminą „gender“), Jonis ir Katrė totaliai skiriasi nuo šiandienio supratimo. Lygiai taip pat, kaip šiandieniniai Švedijos ir Lietuvos vyrai vis dar skirtingai suvokia savo socialinį vaidmenį šeimoje, nors lietuviai ir gana sparčiai vejasi švedus.

„Biologinė lytis ir lyčių socialiniai vaidmenys yra pakankamai skirtingi dalykai, ir moteris smurtą gali patirti ne tik todėl, kad ji yra „biologinė moteris“ ir kažkas nori ja tiesiog prievarta pasinaudoti savo seksualinėms užgaidoms patenkinti, bet ir todėl, kad ji nebenori atlikti toje visuomenėje įprasto moters socialinio vaidmens: pavyzdžiui, viena prižiūrėti vaikus, skalbti ir plauti indus, atsisakyti profesinės karjeros ir t. t., o vyras su tuo kategoriškai nesutinka“, – rašo A. Kubilius.

Taigi, pasak jo, Stambulo konvencija tiesiog sako, kad negalima mušti moters, atsisakančios po vakarienės plauti indus, kai tuo tarpu „vyras ruošiasi kaip visada su alaus buteliu išsitiesti ant sofutės ir žiūrėti krepšinio varžybas“. Pagal Stambulo konvenciją, moters negalima mušti net ir tuo atveju, jeigu moterų prievolė indus plauti po vakarienės, vyrui nuo sofutės stebint krepšinį, yra „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“, – rašo europarlamentaras.

„Štai ir viskas, ką lietuviams reikia žinoti apie Stambulo konvenciją: moters negalima mušti net ir tada, jeigu ji atsisako plauti indus. Moters negalima už tai mušti net ir tada, kai vyro mama ir močiutė, ir net uošvienė tuos indus plaudavo nesiginčydamos, nes toks buvo jų „socialiai susiformavęs vaidmuo“. Ir, galbūt, už nepaklusnumą „susiformavusiam vaidmeniui“ jos kartais ir būdavo mušamos. Tai nėra priežastis šiandien pažeisti Stambulo konvencijoje įtvirtintą draudimą mušti moterį“, – rašo A. Kubilius.

Jis taip pat tikisi, kad šie paaiškinimai padės R. Karbauskiui suprasti, kad baimintis Stambulo konvencijos tik dėl to, kad joje yra vartojamas terminas „gender“, yra visiškai neracionalu. Šios grynai lingvistinės abejonės, anot A. Kubiliaus, yra lengvai išsklaidomos šiek tiek geriau susipažinus su anglų kalba.

„Galima tik pasidžiaugti, kad „Šešėlinis premjeras“ imasi nagrinėti Stambulo konvencijos tekstą, paskelbtą anglų kalba, taip išvengdamas problemų, kurios kyla dėl kartais neaiškaus tų angliškų terminų vertimo į lietuvių kalbą. Nes pagrindinis R. Karbauskio nuogąstavimas dėl Stambulo konvencijos yra tik lingvistinis. Kaip jau buvo cituota aukščiau, jis pergyvena tik dėl to, kad terminas „gender“ Lietuvoje bus vartojamas kaip „socialinė lytis“ ar „lytis socialiniu aspektu“, kas net ir man, matant tokius lietuviškus vertinius, vartojamus vietoje suprantamo žodžio „gender“, sukelia daug klaustukų ir abejonių.

Bet tai yra lietuviško vertimo, o ne konvencijos turinio problema. Nesu lingvistas, bet galiu iškelti klausimą, – ar nebūtų geriau, jeigu „gender“ į lietuvių kalbą būtų verčiama, ne kaip „socialinė lytis“, o kaip „lyties socialinis vaidmuo“? Turime suprasti, kad kai Lietuvoje kalbame apie „lyčių lygybę“, tai omenyje turime „gender equality“, tai yra socialinių vaidmenų lygybę, o ne „sex equality“ (biologinės prigimties lygybę), kurios yra neįmanoma pasiekti dėl nepakeičiamo gamtos sprendimo“, – nuomonę dėsto europarlamentaras.

Pasak jo, suprantama, kad kai kas Lietuvoje, matyt, ir R. Karbauskis tarp jų, baiminasi, kad jei per Stambulo konvencijos angliškame tekste vartojamą terminą „gender“ bus atvertos duris šio termino „gender“ vartojimui ir Lietuvoje, tai tokiu būdu bus atvertos durys ir genderizmo ideologijos plėtrai Lietuvoje.

„Kas ta genderizmo ideologija ir kuo ji yra tokia tariamai baisi, man iki galo nėra aišku ir ją nagrinėti nėra šio teksto tikslas. Bet kuriuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad pats žodis „gender“ yra visiškai nebaisus ir nepavojingas. O baimintis dėl šio žodžio vartojimo vien todėl, kad panašiai skamba ir kažkokios ideologijos pavadinimas, būtų tas pats, jeigu pradėtume bijoti vartoti bet kokį žodį, kurio šaknyje yra terminas „social“, nes tariamai tai atveria duris socializmo ar nacionalsocializmo ideologijų plėtrai Lietuvoje. Tada reikėtų užmiršti ir „socialinę rūpybą“ bei „Socialinių reikalų ir darbo ministeriją“. Lygiai taip pat būtų, jeigu mūsų sąmonėje bet kokie žodžiai, kurių šaknyje skamba „agro“, mums asocijuotųsi tik su ne visų mėgstamu „Agrokoncernu“, – rašo europarlamentaras.

Jis išreiškė viltį, kad „Šešėlinis premjeras“ R.Karbauskis įsigilins į šiuos pateikiamus lingvistinius argumentus ir taip pat supras, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas nesukels jokių lingvistinių, ar iš jų išplaukiančių kažkokių kitokių problemų Lietuvai.

„Nes tiesiog jų nėra. Vienintelė problema, kurią Stambulo konvencija gali sukelti, yra ta, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje nebegalės būti pagrįstas jokiomis, net ir visuomenės ar šeimos tradicijomis ir jose susiformavusiu moters – „indų plovėjos“ vaidmeniu“, – įsitikinęs A. Kubilius.

Dar vienas argumentas, kurį R. Karbauskis ir kai kurie Stambulo konvencijos priešininkai naudoja, anot A. Kubiliaus, yra tai, kad moterų smurtas Lietuvoje ir taip yra uždraustas ir baudžiamas pagal Baudžiamąjį Kodeksą, todėl konvencijos ratifikavimas neduos nieko naujo, tai kam tada reikia dėl jos ginčytis.

„Mano atsakymas į tokį paskutinį nusilpusios rezistencijos argumentą yra paprastas – mūsų kodeksai tai pat numato ir visų žmogaus teisių apsaugą, bet mes vis tiek ratifikavome Europos Žmogaus Teisių Konvenciją ir sutinkame, kad mus prižiūrėtų tarptautinės institucijos: Europos Taryba ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Lygiai taip pat Lietuva yra seniai ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvenciją ir dėl to neabejoja, mūsų Kodeksuose seniai yra numatyta, kaip bausti už smurtą prieš vaikus, tuo tarpu, kai realiame gyvenime apsaugoti vaikus nuo smurto mokėmės dar ilgai“, – rašo A. Kubilius.

Jo teigimu, tarptautinės teisės žinovai žymiai geriau už jį gali išaiškinti, kodėl tarptautinės konvencijos yra efektyvesnės už nacionalinę teisę ginant žmogaus teises, bet ko lietuviškoje nacionalinėje teisėje tikrai nėra, lyginant su Stambulo konvencija, tai specifinių nuostatų dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir dėl tarptautinės stebėsenos smurto prieš moteris reikaluose. O tai, anot A. Kubiliaus, neabejotinai yra labai svarbios nuostatos.

„Štai ir viskas! Tai ir yra tie paprasti argumentai, kurie mano įsitikinimu padės R. Karbauskiui įveikti tuos likusius nedidelius, visų pirma, „lingvistinius“ barjerus, einant link drąsaus ir atviro pripažinimo, kad Stambulo konvenciją reikia ratifikuoti.

„Šešėlinis premjeras“ sakė, kad Šešėlinė Vyriausybė stengsis savo patarimais padėti tikrajai Vyriausybei išvengti klaidų. Tai yra labai geras pasiryžimas. Tikiuosi, kad „Šešėlinė Vyriausybė“ taip pat bus atvira paprastiems žmogiškiems patarimams iš šono, kaip jai pačiai išvengti didesnių klaidų“, – viliasi A. Kubilius.

Jis taip pat davė patarimą išvengti lingvistinių interpretavimo klaidų.

„Ir todėl esu įsitikinęs, kad atsakingas „Šešėlinis premjeras“ Ramūnas Karbauskis netrukus paskelbs, kad ir jis pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui. Lygiai taip pat, kaip ir aš, kad atvirai skelbiu, jog pritariu jos ratifikavimui. Nes nematau jos tekste jokių lingvistinių problemų“, – mintį užbaigia A. Kubilius.

Karbauskis mano, kad Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės valstybei

LRT.lt primena, kad pats šešėlinio „valstiečių“ ministrų kabineto lyderis R. Karbauskis pripažįsta, kad pastaruoju metu dideles aistras Lietuvoje sukėlusi Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės Lietuvai.

Pasak politiko, šiam dokumentui jis nepritaria tik dėl to, kad konvencijos ratifikavimas galėtų paskatinti šalyje kelti kitus klausimus, su kuriais jis iš principo nesutinka kaip tradicinės šeimos šalininkas.

„Pati Stambulo konvencija tikrai nepakenktų. Tik tie, kurie labai nori jos ratifikavimo, jie labai nori įrašo, kad atsirastų socialinė lytis ir iš to kiltų rimtos diskusijos ir gal bandymai įteisinti vienos lyties šeimas ir visa kita“, – „Žinių radijui“ praėjusios savaitės pabaigoje sakė R. Karbauskis.

Anot „valstiečio“, Lietuvoje įstatymai jau dabar draudžia smurtą prieš moteris, tad, akcentuoja R. Karbauskis, konvencija, kurios pagrindinis tikslas imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu, iš esmės nieko nebepakeistų.

„Smurtas prieš moteris mūsų teisės sistemoje jau yra (draudžiamas – ELTA) ir Stambulo konvencija mūsų įstatymų leidybos praktiškai nepakeistų“, – sakė R. Karbauskis ir džiaugėsi, kad Seimo pirmininkė šią savaitė pranešė, jog šio dokumento svarstymas Seime, ko gero, bus nukeltas į rudens sesiją.

„Manau, kad tai, jog atidėjo Stambulo konvencijos (svarstymą – ELTA) į rudenį, rodo, kad valdžia supranta, jog kai kurių dalykų nepavyks prastumti paprastu spaudimu, o reikės išaiškinti visuomenei“, – apibendrino R. Karbauskis.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05