Lietuvoje

2021.03.08 15:54

Tautinių mažumų klausimas supriešino: pribrendo sprendimas, tačiau sąvokos ir žmonių likimas neaiškus

Sofija Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.03.08 15:54

Tautinėms bendrijoms priklausančių Lietuvos piliečių teises ir laisves reglamentavo 1989 metų lapkritį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas, 1991-ųjų sausį šiek tiek papildytas Tautinių mažumų įstatymas. Jis buvo parengtas dar iki nepriklausomybės atkūrimo pagal tuo metu galiojusią sovietinę teisę, iki Lietuvos Konstitucijos priėmimo, todėl nebeatitiko aukščiausio teisės akto nuostatų ir 2010 metais Seimo nutarimu nustojo galioti. Nuo tada politikai ginčijosi, ar toks įstatymas reikalingas apskritai.

Mat tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai nereikalauja priimti konkrečiai tautinėms bendrijoms skirtą, jų teises apibrėžiantį įstatymą.

Tai gali būti padaryta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas integruojant į galiojančius teisės aktus. Nuo 2010 metų iki šiol buvo parengti 4 įstatymų projektai, tačiau nė vienas nepriimtas. Šiuo metu baigiama rengti dar viena Tautinių mažumų įstatymo versija. Kol kas šis teisės aktas slepiamas nuo visuomenės akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tikina, kad jį priėmus bus išspręsti tautinėms bendrijoms, o jų Tautinių mažumų departamentas priskaičiuoja iš viso 16, svarbūs klausimai.

Savaitė. ES solidarumą skaldančios vakcinos: šalys nenori būti priklausomos nuo EK, kai kurios nori ir „Sputnik V“

Šalčininkai svečius pasitinka dvikalbiu pasveikinimu. Lenkai – didžiausia Lietuvos tautinė bendrija, sudaranti beveik 6 proc. gyventojų. Vos ne 80 proc. Šalčininkų gyventojų – lenkаi. Šia kalba bendraujama pietryčių Lietuvoje visur, savivaldybėse taip pat.

Vietos valdininkai tikina, kad žmonės gali kreiptis gimtąja kalba, tačiau atsakymus jiems privalo teikti tik valstybine kalba.

„Tiesiog šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus mes atsakymus privalome ruošti valstybine kalba“, – nurodo Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavad. Gžegožas Jurgo.

Antroji pagal dydį Lietuvos rusų bendrija skaičiuoja puspenkto procento šalies gyventojų, daugiausia Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, o Visagine – maždaug pusė. Po Sovietų Sąjungos griūties dar tuomečio Sniečkaus gyventojai baiminosi liksią antrarūšiai Lietuvos piliečiai.

„Mūsų gyventojai gauna paslaugas kaip lietuvių kalba, valstybine kalba, taip ir pagrinde, aišku, rusų kalba“, – sako Visagino meras Erlandas Galaguzas.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska žada, kad naujasis Tautinių mažumų įstatymas reglamentuos kitataučių teisę kreiptis į valstybės institucijas gimtąja kalba.

„Tai šis įstatymas yra sukonstruotas taip, kad neprieštarautų kalbos įstatymui, tai yra galima būtų teikti tik prašymus, ne skundus, nes skundai yra administracinė procedūra, kuri kaip numato valstybinės kalbos įstatymas, galima visa procedūra tik valstybine kalba“, – sako ministrė.

Šiuo metu dvikalbiai užrašai prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui. Anksčiau būta siūlymų įteisinti užrašus dviem ar net trimis kalbomis seniūnijose, kuriose viena ar kita tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip trečdalį visų gyventojų. Dabar ši kartelė nuleista.

„Darbo grupė buvo nusprendusi, kad tai turi būti 20 proc., iš esmės, ne 10 proc. Tas procentas buvo pasirinktas žiūrint būtent kam būtų taikoma, kokioms savivaldybėms, tai čia yra svarbus dalykas“, – teigia ministrė.

Lietuvos tautinių mažumų švietimo politika – viena liberaliausių Europoje. Kai kurios tautinės mažumos gimtąja kalba gali mokytis nuo ikimokyklinio ugdymo iki pat aukštojo mokslo. Tačiau nuo 2013-jų mažai, o kartais tik lietuvių kalbos pamokose bendraujantys lietuviškai, kitataučiai privalo laikyti vienodą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

Jame susikirtę praranda galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.

„Mes gyvename Lietuvoje, mes Lietuvos piliečiai, mes turime žinot ir kalbėti lietuviškai. Bet dar kartą kartoju, kad reikėjo gal palaipsniui [pereiti] prie to egzamino“, – teigia Rusų mokyklų asociacijos vadovė Ela Kanaitė.

„Be abejo, kalbinė aplinka labai daug reiškia. Jeigu yra apie 10 proc. lietuvių rajone, visi kiti gi kalba savo kalba, kalbų mišiniu, gal ne Varšuvos kalba arba rusų teisinga. Yra trikalbė, daugiakalbė aplinka ir padaro savo didelę reikšmę, be abejo“, – pabrėžia Šalčininkų rajono savivaldybės atstovė Regina Markevič.

Politologas Marjušas Antonovičius pabrėžia, kad vadinamoji valstybinės kalbos egzamino problema atsirado kone prieš dešimtmetį. Per tą laiką dviejų partijų, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso, atstovai du kartus išrinkti į Seimą, o praėjusią kadenciją priklausė ir valdančiajai koalicijai. Deja, ne ką nuveikė, kad išspręstų savo tautiečių problemą.

„Jiems šitie dalykai yra sunkiai suvokiami. Jiems tai yra nesuprantami dalykai ir dėl to daugelis iš jų masto kaip 19 amžiuje ar 20 amžiaus pradžioje, kad kiekvienas kaimas būtinai privalo turėti savo mokyklą ir nesvarbu kiek ten tų mokinių“, – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius dr. M. Antonovičius.

Politologas Gediminas Kazėnas tautinių mažumų padėtį nagrinėjo kaip mokslininkas, tačiau jam situacija pažįstama iš vidaus, mat jis yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys. Jo manymu, rengiamas įstatymas naudos neduos.

„Аš abejoju, kad tautinėms mažumoms tai realiai kažką duotų. Demokratinėje valstybėje iš principo kiekvienas pilietis yra lygus ir jisai naudojasi savo teisėmis ne kaip tautinės mažumos atstovas, bet kaip pilietis. Ir čia trumpai drūtai galim dėti tašką“, – dėsto Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų instituto laikinasis direktorius dr. Gediminas Kazėnas.

Griežčiausias šio įstatymo kritikas konservatorius Audronius Ažubalis sako, įstatymas skaldys ir priešins Lietuvos žmones.

„Tai yra šilkinėmis pirštinėmis kuriama naujoji autonomija. Jisai fragmentuoja Lietuvą, supriešina piliečius, neleidžia tautinių bendrijų atstovams arba vilkina, integruotis į valstybės audinį. Tai yra tinkamai išmokti lietuvių kalbą ir lygiaverčiai varžytis darbo rinkoje“, – sako A. Ažubalis.

Vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, profesorius Vytautas Sinkevičius tikina, kad pats Tautinių mažumų įstatymo pavadinimas kertasi su aukščiausiu valstybės įstatymu.

„Tai Konstitucijoje mes tikrai nerasime žodžio tautinės mažumos. Jų nėra, nes rengiant Konstituciją buvo laikomasi nuostatos, kad yra pilietinė lietuvių tauta, o ją sudaro visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo jų tautybės. Aišku, lietuvių tauta titulinė tauta, ji sudaro visuomenės valstybės pagrindą, bet pilietinėje tautoje, kurią sudaro, kaip minėjau, be išimties visi piliečiai, nėra nei daugumų, nei mažumų. Visi lygūs. Visiems taikomi vienodi reikalavimai ir visose srityse“, – teigia V. Sinkevičius.

„Tai visų pirma, mes turime Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kuri yra ratifikuota, kur yra be abejo, sąvoka „tautinė mažuma“. Didžiausia kliūtis, kad mes neturime pačios sąvokos apibrėžtos ir vat čia yra labai teisinga pastaba, kad mes turime tautinių bendrijų sąvoką, mes turime tautinių mažumų sąvoką, kuri yra naudojama skirtinguose dokumentuose, bet mes niekur neturime apibrėžimo nei tautinių bendrijų, nei tautinių mažumų. Tai atitinkamai kol neturime įstatymu sureguliuotų sąvokų, tai yra viena didžiausių problemų“, – supažindina ministrė E. Dobrovolska.

Prof. V. Sinkevičius tikina, kad tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai nekelia reikalavimo priimti konkrečiai tautinėms mažumoms skirtą įstatymą, Lietuvos ratifikuotos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatos turi būti integruotos į nacionalinę teisę.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų