Lietuvoje

2021.03.07 19:55

Čmilytė-Nielsen: partnerystės įteisinimas niekam nepakenktų, o gyvenimą pagerintų daugeliui porų

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.03.07 19:55

Kitą savaitę Seimas pradės pavasario sesiją. Tautinių mažumų įstatymas įrašytas į darbų programą, parlamentas taip pat turėtų svarstyti ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ pabrėžia, kad partnerystės įteisinimas „nepablogintų niekieno situacijos, tačiau ženkliai pagerintų gyvenimus daugeliui porų.“

– Taigi, įstatymas yra darbų programoje, bet tokio vienareikšmiško palaikymo jam nėra. Netgi jūsų partneriai, didieji partneriai, konservatoriai ne visi yra linkę pritarti tam įstatymui ir jį palaikyti. Ar jums yra tekę matyti šito įstatymo projektą ir jis tenkina jus?

– Man yra tekę dalyvauti diskusijose, taip pat ir rinkimų kampanijos metu, esame iš savo pusės, iš Liberalų sąjūdžio pusės, išsakė savo viziją, kaip turėtų atrodyti Tautinių mažumų įstatymas. Kad reikėtų jau visgi imtis ir išspręsti tą problemą, tą spragą mūsų teisinėje sistemoje, kurią mums primena tarptautinės organizacijos, kurią mums reikia pašalinti pagal mūsų įsipareigojimus, todėl aš džiaugiuosi, kad Teisingumo ministerija ėmėsi šio darbo, neatidėliodama jo vėlesniam laikui, ir kad šis įstatymo projektas pasieks Seimo posėdžių salę tiksliau balandžio mėnesį.

Čmilytė-Nielsen: suprantame, kad Stambulo konvencija pandemijos kontekste daliai visuomenės tapo žaibolaidžiu

– Bet, žiūrėkite, pirmiausia kliūva sąvokos. Konstitucijoje, nėra tokio žodžio „tautinės mažumos“ yra „tautinės bendrijos“. Tai yra vienas dalykas, o įstatymas įteisintų mažumas. Kita vertus, Konstitucija numato pilietinę lietuvių tautą bendrą, kurią sudaro visi čia gyvenantys, ir nėra nei mažumų, nei daugumų.

– Suprantama, kad dėl sąvokų dar teks padiskutuoti Seime. Ir aš manau, kad padiskutavę Seimo salėje, mes rasime sprendimą, juolab kad šiam projektui, šio projekto juodraščiui jau buvo pritarusi Valstybinė kalbos komisija, jis yra suderintas su kitomis institucijomis. Tai tikrai nėra kažkuo labai kraštutinis, jei taip galima būtų pasakyti, tai yra tiesiog projektas, kuriuo bandoma užpildyti spragą.

– Dar vienas įstatymas, žinau, kad irgi yra Seimo pavasario sesijoje, tai yra pavardžių rašymas, ir yra įregistruoti du variantai: kai lotyniški rašmenys yra pirmajame lape, ir kai yra antrajame puslapyje. Ar šitas įstatymas, kuris variantas turi koalicijos sutarimą? Kokį jūs prognozuojate šito įstatymo likimą?

– Aš manyčiau, kad pavasario sesijoje mes būtinai svarstysime pirmojo puslapio įstatymą. Jis jau yra praėjęs pateikimo stadiją, šiuo metu jis yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkėje.

Ir manyčiau, kad turint galvoje, jog tai yra vienas iš tų įstatymų, viena iš tų iniciatyvų, kuri minima koalicijos sutartyje, būtų labai tinkama, kad šioje pavasario sesijoje mes pajudėtume į priekį su juo, nes šiaip tai yra projektas, kuris ateina iš praeitos kadencijos, po juo yra pasirašę virš septyniasdešimties Seimo narių, didelė dalis jų yra ir dabar Seime.

Taigi, aš manyčiau, kad šiuo atveju galima būtų tikėtis pakankamai plataus palaikymo, nors, žinoma, diskusijų neišvengsime. Kadencijos pradžia yra pats laikas spręsti tokius įsisenėjusius dalykus.

– Taigi, kadencijos pradžia, matyt, yra ir dar vienam įsisenėjusiam dalykui, tai yra Partnerystės įstatymui. Aš suprantu, kad jį rengia Laisvės frakcija, labiau dirba su šituo įstatymu, ir jis irgi yra įtrauktas į programą Seimo. Kas jums žinoma apie šitą įstatymo projektą? Jūs esate jį mačiusi, kada jūs ketinate jį priimti? Ar užteks šitos sesijos?

– Žinoma, esu mačiusi ir, taip, sutinku, tai yra vėlgi vienas iš tų darbų, kurio būtina imtis jau dabar. Taigi, aš manau, kad pateikimas tikrai įvyks šioje sesijoje. Jį yra įtraukę į savo pasiūlymus net kelios frakcijos, tai taip ir bus.

Klausimas yra kada, tai kai bus paruoštas projektas, galutinai bus įregistruotas, suderintas su skirtingomis frakcijomis, nes šiuo atveju mes tikrai tikėtumėmės platesnio palaikymo. Tai yra labai svarbus žmogaus teisių klausimas, jis aktualus ne tik valdančiosios koalicijos partijoms, tačiau ir kitoms.

– Kai sakote, kad sieksite plataus susitarimo, tai aš vėlgi suprantu, kad dalis koalicijos partnerių iš konservatorių frakcijos nėra labai linkę pritarti šitam įstatymui. Kokių partijų jūs tikėtumėtės užsitikrinti paramą priimant partnerystės įstatymą, opozicinių šiuo atveju?

– Na, aš manau, kad turėsime, neabejoju ir dalies socialdemokratų palaikymą, dalies Darbo partijos frakcijos palaikymą. Manau, kad ir „valstiečių“ gretose turėtų atsirasti žmonių, kurie supranta, jog drauge gyvenančių žmonių santykių reglamentavimas, kuris jau buvo pradėtas net 2000 metais, ir yra numatytas Civiliniame Kodekse, galėtų būti užbaigtas 2021 metais, numatant jiems teises, kurių jie nusipelnė, kurios tikrai nepablogintų niekieno situacijos, tačiau ženkliai pagerintų gyvenimus daugeliui porų.

– Na, štai dėl Stambulo konvencijos, kuriai irgi galėtų tikti tokios jūsų formuluotės, bet, deja, sutarimo nėra. Ir Stambulo konvencijos nėra Seimo pavasario sesijos darbų programoje. Ar taip atsitiko dėl to, kad kilo toks didelis ažiotažas visuomenėje ir tiek daug nepatenkintų, ar todėl, kad jūs tiesiog matote, kad Seime nėra irgi pritarimo, jūs nesurinksite balsų tam, kad būtų konvencijai pritarta?

– Nė vienu momentu nebuvau sakiusi, kad Stambulo konvencija būtinai bus pavasario sesijos programoje. Mano žiniomis, to nėra žadėję ir kiti valdančiosios koalicijos atstovai. Todėl tikrai nesitraukiame nuo nieko.

Aš manau, kad būtų išmintinga ją turėti įtraukus į rudens sesijos programą, tačiau iki to mes tikrai turime padaryti dar keletą darbų. Eilinį kartą kilo didelė diskusija dėl socialinės srities, kuri yra minima Stambulo konvencijoje.

Manau, kad dabar laikas yra diskutuoti, dabar laikas kalbėti apie tai, ir mes visi puikiai suprantame, kad Stambulo konvencija šiame pandemijos kontekste, karantino apribojimų kontekste daliai visuomenės tapo lyg žaibolaidžiu ar kažkokia įtampos iškrova.

– Na, ta diskusija iš tiesų baisu, kaip ji vyksta, pavadinkime, taip, nes yra labai daug pykčio, agresijos, patyčių. Ir tai jau girdėta, bet dabar tarsi viskas dar labiau stiprėja, būtent, kai kalbame apie žmogaus teises, apie LGBT bendruomenę. Jūsų koalicija, jūsų partija konkrečiai, juk deklaruoja visai kitas vertybes. Ar jūs turite kažkokių metodų, kaip jas įdiegti?

– Na, matyt, nieko čia nepadarysi per labai trumpą laiką, išskyrus tai, kad yra švietimo dalykai ir mūsų diskusijos bendros kokybės kėlimui. Tai nepasikeičia per trumpą laiką, bet aš manau, kad politikos lyderiai turi galimybę inicijuoti diskusijas, nestoti į vieną kažkurią pusę labai agresyviai, bandyti rasti bendrą kalbą tais atvejais, kai tai įmanoma.

Ir, žinoma, aiškiai komunikuoti savo idėjas, mėginti galbūt sugriauti tam tikrus mitus, kurie gimsta iš dezinformacijos.

Visa tai gali daryti žmonės, kurie turi tribūną, kur yra girdimi: politikai, žiniasklaidos atstovai, kultūros ir meno atstovai, sporto žvaigždės. Visi jie turi galimybę kelti bendrą mūsų diskusijų kultūrą ir, manau, kad nemaža dalis tai daro.

– Žiūrėkit, bet prezidentas, jis, kaip ir labai aiškiai artikuliuotai pasakė, bet jis stojo į vieną pusę. Jisai visiškai nepasakė nė vieno žodžio, kuriuo apgintų Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, gynė tiktai kitą pusę – užpultą kunigą. Kiek tai yra ydinga, tai yra, kai politikas, tokio lygio politikas, kuris turi patį didžiausią autoritetą visuomenėje, štai šitaip pasielgia?

– Mano supratimu, tie politikai, kurie turi didžiulį visuomenės pasitikėjimą, turi ir labai gerą galimybę, labai gerą platformą mėginti sutaikyti visuomenę arba bent jau nuimti įtampas. Ir šiuo atveju ta platforma akivaizdu nebuvo iki galo pasinaudota.

– Ką gi, linkiu Jums pasinaudoti ta platforma ir galbūt Jums pavyks pasiekti, kad visuomenėje susipriešinimo, pykčio, agresijos būtų bent šiek tiek mažiau.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5