Lietuvoje

2021.03.07 20:31

Lietuvos ir kaimyninių šalių žvalgybos perspėja – Kinija siekia sukurti sistemą, kur visi veiktų pagal Pekino standartus

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.03.07 20:31

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tokią metinę ataskaitą paskelbė ir Estijos žvalgyba. Abiejų šalių žvalgybos teigia, kad Rusijos grėsmė išliko, tačiau ypač agresyviai veikia Kinija.

Abi šios valstybės puikiai išnaudoja dėl pandemijos žmones apėmusią paniką, mirties baimę ir Europos Sąjungos klaidas, mėginant situaciją suvaldyti. Rusijai ir Kinijai tai puiki proga skaldyti, siūlant savo tariamą pagalbą pavargusiai nuo nesibaigiančio karantino Europai.

Naujausioje Lietuvos žvalgybos ataskaitoje – agresyvus Rusijos elgesys ir Kinijos „kaukių diplomatija“

Rusija ir Kinija siūlo savo pagalbą pasauliui, tačiau jų kuriamos vakcinos nuo COVID-19 naudojamos kaip geopolitinis įrankis. „Kaukių diplomatijoje“ įveiklintos Kinijos diplomatinės tarnybos, verslo atstovybės, kurios rūpinasi medicinos priemonių logistika. Pandemiją be jokių apsaugos priemonių pasitikusioms valstybėms pagalbos ranką tiesia kinų milžinė „Huawei“, Kinijos prekybos rūmai.

„Pekinas, siekdamas gerinti savo įvaizdį, savo kompanijų konkurencingumą ir pabrėžti savo demokratijos trūkumus ėmėsi kaukių diplomatijos, kurią lydi koordinuota propagandos kampanija, kad Kinija ir gera gali teikti pagalbą valstybėms, kurios yra pasimetusios, nesusitvarko net savo kieme. Taip pat apie medicininių priemonių tiekimą Lietuvoje užsakytuose spaudos straipsniuose buvo pateikiamos kaip Kinijos tarptautinių kompanijų dovanos“, – tvirtina VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Kinai Azijoje žinomi, kad bando skaldyt ir susikalbėti, visada stengiasi išvengti to kalbėjimo su grupe [...] Kinams lengviau su maža grupe valstybių, mažų, mažesnių valstybių, mažiau galbūt ekonomiškai išsivysčiusiomis, negu Vakarų Europos valstybės. Yra lengviau tvarkytis arba pasiekti savo tikslų“, – tikina Kauno technologijos universiteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Kinijos valstybinės kompanijos siekia įsiskverbti į nacionaliniam saugumui svarbias komunikacijos, energetikos įmones.

„Fiksavome ypatingą Kinijos kompanijos susidomėjimą vienos įmonės Lietuvoje vykdomu išmaniosios infrastruktūros diegimo konkursu. [...] Viena Kinijos kompanija pasiūlė nemokamai sumontuoti nemažą dalį projektui reikalingos įrangos. Tikėtina, kad taip buvo siekiama ne tik tiekti įrangą ir technologijas, bet ir žinoma, įlįsti į įmonės vidų ir susipažinti su įmonės operaciniais technologiniais procesais, kibernetinės informacijos saugos reikalavimais“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Žvalgybos duomenimis, net penkiose iš atrinktų galimų tiekėjų grupių buvo verslo subjektų, susijusių su Kinija. Dviejų iš jų bendrasavininkė – Kinijos valstybė. Su Kinija siejamos kompanijos konkurse dalyvavo kaip potencialios įrangos ir technologijų tiekėjos, ekspertinės jungtinės veiklos partnerės ir buvo pasitelktos kaip atitinkančios kvalifikacinius reikalavimus.

Anot mūsų šaltinių, tai galėjo būti „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) maždaug 150 mln. eurų vertės išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimas. Vasario 9-ją ESO pranešė, kad sudarė galutinius pasiūlymus pateikusių dalyvių eilę, sutartį su laimėtoju ESO planuoja pasirašyti antrąjį šių metų ketvirtį, praėjus apskundimo terminams ir po to, kai bus patikrinta ar laimėtojas atitinka nacionalinio saugumo interesų vertinimo kriterijus.

Mes klausėme ESO, kokios įmonės pateikė pasiūlymus? Аr tarp jų yra su Kinija siejamų įmonių? Ar kuri nors dalyvė siūlė nemokamai sumontuoti dalį reikalingos įrangos?

Atsakyme teigiama, kad ESO neturi galimybės komentuoti, patvirtinti ar paneigti Valstybės saugumo departamento ataskaitoje minimų aspektų, nes tai nėra bendrovės informacija. Dar pirkimo kvalifikacijos etape, bendrovė esą atrinkusi geriausius pagal turimą patirtį ir kvalifikaciją potencialius tiekėjus, ESO pradėjo bendradarbiavimą su Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija. Tačiau ESO neigia gavusi siūlymų nemokamai montuoti įrangą.

Savo ruožtu primename, kad Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos antrinė įmonė „North China Power Engineering“ (NCPE) parengė ir įgyvendino Baltarusijos atominės elektrinės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą. Šiam projektui Kinijos eksporto ir importo bankas Baltarusijai paskolino 5 mlrd. dolerių. Kinijos bendrovė NCPE įsigijo Lietuvos įmonę „Energetikos tinklų institutas“, kuris Lietuvoje vien 2016–2017 m. buvo susijęs su 23 viešaisiais pirkimais, kurių vertė maždaug 8 mln. eurų.

Pernai LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad kinai daugelį metų rinko duomenis apie Lietuvos pareigūnus, politikus, jų šeimos narius – mažiausiai 500-ų lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys yra įtraukti į duomenų bazę, kurią sukūrė kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė , turinti ryšių su Kinijos valdžia ir kariuomene.

Suaktyvėjusią Kinijos žvalgybos veiklą fiksuoja Latvijos bei Estijos žvalgybos. Estų užsienio žvalgyba teigia, kad Kinija savo planams įgyvendinti siekia prieigos prie pažangiausių technologijų, visame pasaulyje verbuoja talentingus specialistus. Tikslui pasiekti kinai naudoja kibernetinį šnipinėjimą, kuria priedangos kompanijas.

Estų žvalgyba metinėje ataskaitoje pažymi, kad Kinija yra užsibrėžusi iki 2030-jų tapti dirbtinio intelekto lydere pasaulyje ir pagrindine technologijų tiekėja. Viso pasaulio technologijos veiktų pagal Kinijos nustatytą standartą. Kitaip tariant, Kinija kuria autonomišką pasaulinę sistemą, kurioje integruoti sprendimai bus grįsti Kinijos technologijomis, vaidins pagrindinį vaidmenį dirbtinio intelekto, debesijos paslaugų ir itin spartaus interneto (5G) epochoje, o ateityje ir 6G.

„Bendradarbiavimas su Kinija paprastai reiškia bendradarbiavimą tik Pekino sąlygomis“, – teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas.

Estų žvalgyba taip pat pabrėžia, kad beveik 99 procentai milžinės „Huawei“ akcijų priklauso šios įmonės profesinių sąjungų nariams, tačiau kinų profesinės sąjungos yra visos Kinijos profesinių sąjungų konfederacijos narė, kuriai vadovauja Kinijos komunistų partijos vadovas.

Pernai Kinijos pyktį sukėlė, kai telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“ nusprendė atsisakyti planų naudoti Huawei įrangą diegiant 5G ryšį Lietuvoje ir paskelbė apie strateginę partnerystę su Švedijos įmone „Ericsson“.

Populiariausi

COVID-19 testas mobiliame punkte

Lietuvoje

2021.04.21 11:32

Vyriausybės planuose – vis daugiau pradinukų teks tirtis kaupinių metodu, bet nebereikėtų testuotis tėvams

numatoma trumpinti „gerųjų“ savivaldybių sąrašą
Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5