Lietuvoje

2021.03.06 10:28

Dvi savaitės kontaktinio mokymosi – be COVID-19: visi Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinukų testai – neigiami

patirtimi dalijasi su keturiomis Vilniaus mokyklomis
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.03.06 10:28

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinių klasių mokiniai ir pedagogai penktadienį antrą kartą atliko kaupinių testus dėl COVID-19. Kaip ir po pirmos savaitės, visi tyrimų atsakymai – neigiami. Kaip sakė progimnazijos vadovai, buvo patikrinti 776 pradinukai ir pedagogai, buvo sudaryti 174 kaupiniai.

Antraisiais tyrimų rezultatais socialiniame tinkle pasidžiaugė ir šios mokyklos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis: „Ačiū atsakingai bendruomenei, ačiū mokytojams, ačiū tėvams. Jūs – Lietuvos pavyzdys ir įkvėpimas. Lietuva jau bunda! Kodėl tai rašau? Ogi todėl, kad geromis žiniomis reikia dalintis. Patirtimi dalintis jau prašo Šakių rajono savivaldybė, Baltupių progimnazija, Vilniaus Kristoforo progimnazija, Gedimino miesto mokykla, VGTU licėjus ir daug kitų.“

Penktadienį progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, kalbėdamas su LRT.lt, neslėpė laukdamas antrųjų rezultatų jaučiantis nerimą, nes supranta, kad ne visos mokinių šeimos, deja, laikosi karantino taisyklių.

Prieš dvi savaites Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva ir projektą palaiminus Vyriausybei, mokiniams duris atvėrė pirmoji mokykla Lietuvoje, kurioje pamokos vyksta kontaktiniu būdu. Bandomajam projektui buvo pasirinkta Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija.

Daugiau nei šešiems šimtams vaikų ir dviem tūkstančiams tėvų atlikus eksperimentinį kaupinio testavimą, kai vienu metu tiriami penki mėginiai, pamokas leista tęsti klasėse. Bandomajam projektui pritarusi Vyriausybė tikisi, kad kaupinio testavimo metodas leis ir kitoms ugdymo įstaigoms greičiau baigti mokymąsi per nuotolį.

Vyriausybė tikisi, kad bandomosios mokyklos patirtį jau netrukus bus galima pritaikyti ir kitose ugdymo įstaigose visoje šalyje. Taip būtų įgyvendintas siekis kuo greičiau į klases sugrąžinti pradinukus. Tad dabar Kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovybė konsultuoja to siekiančias mokyklas.

Tiriant kaupinių metodu į vieną kaupinį, paprastai – mėgintuvėlį, surenkama daugiausia iki 5 žmonių ėminių. Ėminiai šiuo atveju imami ne iš nosiaryklės, o iš nosies, taigi tyrimas yra neskausmingas, mažiau nemalonus nei įprastas PRG testas. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PRG testu.

Pirmuoju tyrimo etapu, prieš vaikams grįžtant į mokyklą, kaupinio metodu mokinių ir mokytojų šeimos tirtos mobiliame punkte. Antruoju etapu, jau po savaitės visi mokiniai ir pedagogai tuo pačiu kaupinių metodu tirti mokykloje. Covid-19 atvejų
neužfiksuota. Kitas tyrimas vyko šiandien, profilaktiškai bus tikrinama ir toliau.

Kaip penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotame nuotoliniame savivaldybių administracijų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikime sakė Vilniaus kunigaikščio Gedimino
progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, vienas esminių iššūkių prieš apsisprendžiant grįžti prie kontaktinio ugdymo – užsitikrinti ir mokyklos pedagogų, ir tėvų bendruomenės palaikymą.

Jis, kaip ir mokyklos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis, svarstančias tokį projektą įgyvendinti mokyklas pirmiausia ragina gerai pasverti savo galimybes, tinkamai paruošti bendruomenę ir visuose projekto rengimo bei įgyvendinimo etapuose bendradarbiauti su tėvų, savivaldybės ir testavimą organizuojančios įstaigos atstovais.

Reguliariai testuojant siekiama užkirsti kelią įsiplieksti ligos židiniui mokykloje ir išsyk jį suvaldyti – perkeliant į nuotolinį mokymą vieną konkrečią klasę. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei SAM specialistų, šis kaupinių tyrimo metodas yra
patikimas ir efektyvus, ypač tiriant dideles grupes.

Vykdant bandomąjį projektą mokyklos privalo laikytis ir visų kitų saugumo reikalavimų – tinkamai reguliuoti mokinių srautus, riboti kontaktus tarp klasių, užtikrinti reikiamą higieną ir t.t.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio Juliaus Lukošiaus teigimu, šio metodo nesiūloma taikyti grąžinant į kontaktinį ugdymą abiturientus dėl tos priežasties, kad jie ruošiasi laikyti brandos egzaminus. Tik daliai jų leidus grįžti į mokyklas, būtų sudaromos nevienodos galimybės pasiruošti egzaminams. Abiturientus į mokyklas ketinama grąžinti visus vienu metu, kai tik leis epiodemiologinė situacija ir taip rekomenduos nepriklausomi ekspertai.

Progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sakė, kad kalbėdamas su regionų mokyklų vadovais suprato, kad ten mokytojai nori grįžti į mokyklas, nes mato, kad vaikams nuotolinis mokymas sukėlė didelių problemų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paragino mokyklas iki antradienio darbo dienos pabaigos išsakyti pageidavimus susigrąžinti pradinukus. Mokyklų sąrašą svarstys Vyriausybė.

„Viskas priklausys nuo savivaldos pasirengimo, nes reikia pasirūpinti testavimu. Tarkime, pačioje Plungėje, kuri nori atidaryti mokyklas pradinukams, yra mobilusis punktas, bet jei mokykla kaime, tai testuotojams reikės į kaimą nuvažiuoti. Vadinasi, turi būti suburta mobilioji grupė, kuri vyks į kaimą ir ten testuos namų ūkius.

Tai suderinus bus nutarta, kurios mokyklos galės pradėti dirbti kontaktiniu būdu. Tik Vyriausybė gali priimti tokius sprendimus“, – sakė R. Remeika.

Anot direktoriaus, tiek pradedant vykdyti projektą progimnazijoje, tiek jam jau vykstant pastarąsias dvi savaites teko įveikti nemažai iššūkių.

„Pradėdami darbą neturėjome bendros projekto valdymo grupės, į kurią įeitų savivaldybės atstovas, teisininkas, pagaliau viešųjų ryšių specialistas, medikas, mokyklos atstovas. Tokia formalizuota grupė nebuvo suburta, tad teko epizodiškai rankiotis informaciją, daug laiko sugaišdavome skambindamiesi. Tuomet į išorę išeidavo nelabai tikslūs žodžiai, kurie sukeldavo triukšmą.

Dabar ir patariame visoms savivaldybėms, kad pirmiausia jos pasirūpintų projekto valdymo grupe, kuri galėtų nuolatos tartis, rengti dokumentus, informaciją, kuri būtų vienoda, aiški ir tiksli. Nuolatinė komunikacija yra būtina. Tai buvo pagrindinė mūsų bėda, bet mes mokėmės ir, manau, mums pavyko“, – kalbėjo R. Remeika.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05