Lietuvoje

2021.03.05 21:28

Iš Nacionalinio susitarimo dėl švietimo laukiama konkrečių krypčių: Petrauskas išvardijo 4 principines sritis

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.03.05 21:28

Premjerės iniciatyva politinių partijų frakcijų Seime atstovai pirmą kartą susėdo bendrai aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Sutarta, kad tokie susitikimai reguliariai vyks kas dvi savaites. Tačiau visos kitos detalės dar migloje.

Laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja nėra nauja, ir praėjusi Vyriausybė net projektą buvo parengusi, tačiau dėl politinių peripetijų visa iniciatyva užstrigo. Pone Jurkevičiau, skeptiškai žiūrėjote į aną projektą, sakėte, kad nėra nei turinio, nei vizijos. Kaip vertinate dabartines pastangas?

S. Jurkevičius: Manau, pastangas reiktų vertinti gerai, visos pastangos geros, būtų gerai, kad kertiniu aspektu būtų susitarta dėl švietimo. Bet, turint omenyje, kaip vyko praeitas susitarimas ir kokie dalykai buvo keliami, norėtųsi tikėtis, kad dabar būtų kas nors konkrečiau, būtų priimti kokie nors bendri ir visiems pakankamai aiškūs susitarimai. Tačiau turinys ir skirtingų politinių jėgų susitarimas iš tiesų kelia tam tikrų abejonių, ar pavyks, ar tai vėl nebus tam tikra viešųjų ryšių akcija, besitęsianti jau kuris laikas.

Dienos tema. Petrauskas apie Nacionalinį susitarimą dėl švietimo: mums norisi išgirsti valstybės ambiciją

– Man labai įdomu, pavyzdžiui, ar iš visų partijų, kurios šiandien atėjo pas premjerę su savo vizijomis, matymu, kuri nors su jumis konsultavosi, klausė, tarkim, kokia būtų jūsų nuomonė, koks būtų jūsų matymas, kurį galėtų įtraukti į savo pasiūlymus?

R. Petrauskas: Mūsų politikoj dar nėra praktikos taip konsultuotis. Tiesą pasakius, dar prieš rinkimus savo iniciatyva universitete buvome surinkę partijų lyderius švietimo srityje ir pabandėme panašiais klausimais diskutuoti. Tai suteikia tam tikros vilties, kad, vis dėlto, tikrai pritariu direktoriui, baziniais principiniais sutarimais galima nacionalinį susitarimą pasiekti. Mums labai norisi išgirsti ambiciją, ko siekia valstybė. Norisi išgirsti bent jau keletą konkrečių krypčių, gairių, ko norime, ir, aišku, turime ir savo konkrečių pasiūlymų, kaip įsivaizduojame susitarimo turinį, bet labai svarbu išgirsti žinią, kad Lietuva pretenduoja būti valstybė, savo pažangos kelią įsivaizduojanti per investicijas į žinias, technologijas, mokslą. Ir tada, aišku, klausimas, kaip to galime siekti. Finansavimo klausimas vis tiek centrinis. Tik reikia sutarti, kam jį skiriam. Mūsų žinutė, įsivaizdavimas yra aukšto lygio mokslas ir investicijos, kurios siejasi su žmogumi. Tai dėstytojai, mokytojai, studentai, mokiniai. Ir tada, jeigu žiūrime, lėšų suma, žinau, kad statistika yra toks dalykas, visi sau patogiai skaičiuoja. Vis dėlto, kaip beskaičiuotume, tikrai matome, kad žiūrint vadinamuoju mokslo finansavimo vidurkiu smarkiai atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tiek ir visos švietimo sistemos finansavimo vidurkis dabar yra 4,5 proc., 6 proc. turėtų būti tikslas, link kurio turėtume eiti. Žinau, čia skaičiai, gal vėlgi kalbame daugiau apie ambicijas, svarbu išgirsti pačią principinę žinutę, kad vis dėlto tikrai švietimą traktuojame kaip centrinį dalyką. Susitarimas kažkuria prasme atspindėtų tai.

Mums labai norisi išgirsti ambiciją, ko siekia valstybė. Norisi išgirsti bent jau keletą konkrečių krypčių, gairių, ko norime, ir, aišku, turime ir savo konkrečių pasiūlymų, kaip įsivaizduojame susitarimo turinį, bet labai svarbu išgirsti žinią, kad Lietuva pretenduoja būti valstybė, savo pažangos kelią įsivaizduojanti per investicijas į žinias, technologijas, mokslą.

– Suprantu, kad viena centrinių VU atramų yra finansavimas. Ir apskritai susitarimas dėl švietimo yra nacionalinis, o ne partijų. Kaip manote, pone Jurkevičiau, ar pakanka to, kad dėl projekto tarėsi parlamentinės partijos, planuojama įtraukti Švietimo tarybą ir kažkiek savivaldą? Ar neturėtų būti daugiau girdimas ir švietimo bendruomenės, net visuomenės balsas, jeigu kalbame apie nacionalinį susitarimą?

S. Jurkevičius: Vienareikšmiškai tai didžiulė yda, išryškėjusi iš praeito tarimosi. Lyg ir susirenka dalis atstovų, bando nubrėžti tam tikras gaires net neįsiklausydami ir nesuprasdami, drįsčiau net ir taip pasakyti, realios situacijos. Nes ją perprasti šiuo metu gana nelengva, kas darosi bendrojo ugdymo kontekste. Ir anksčiau, mano matymu, buvo neperprantamos ryškiausios problemos ir spręstini klausimai pačiame švietimo kontekste. Na, o kad reikėtų įtraukti didesnį atstovų ratą, ar va, rektorius kaip tik pasakė, lyg ir nėra tokios tradicijos, kad būtų tariamasi su platesniu kontekstu, lyg ir atrodo kažkam viskas aišku, ir galiausiai ambicijos išvirsta į nerealius teiginius. Pavyzdžiui, praeitame susitarime buvo įtraukta, kad pagal EBPO PISA tyrimų rodiklius patektume tarp 10 geriausių ES šalių. Toks teiginys visiškai nerealus ir tiesiog kelia nuostabą, kaip nesuvokiama realybė. Manyčiau, reikia kelti realius tikslus – ambicingus, bet realiai suvokiamus. Patekti tarp 10 geriausių ES valstybių mums artimiausius 10, gal net 20 metų tikrai dar nėra jokių galimybių. Nesuvokiama reali padėtis ir kartais iškeliami su realybe nesikertantys tikslai kelia tam tikrą nuostabą. Manau, nuostaba ir suvokimas atsiranda todėl, kad nėra kalbamasi ir, galų gale, nėra perprantama dabartinė vidurinio ugdymo būklė.

Pavyzdžiui, praeitame susitarime buvo įtraukta, kad pagal EBPO PISA tyrimų rodiklius patektume tarp 10 geriausių ES šalių. Toks teiginys visiškai nerealus ir tiesiog kelia nuostabą, kaip nesuvokiama realybė. Manyčiau, reikia kelti realius tikslus – ambicingus, bet realiai suvokiamus.

– Dar imant keblius klausimus paprastai labai svarbu turėti gerą moderatorių ir, tarkim, šalies vadovas praėjusį spalį pasisiūlė tarpininkauti, siekiant sutarimo tarp partijų. Buvo kalbėta ir apie nepriklausomo švietimo eksperto vaidmenį. Dabar, panašu, aiškėja, kad tarpininkaus švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Pone Petrauskai, kaip manote, ar tai geriausias žmogus, galintis suvaldyti visas politines ambicijas ir, tarkim, Švietimo tarybos atstovų, savivaldos norus?

R. Petrauskas: Manau, tai daugiau techninis sprendimas, kas turi moderuoti. Tikrai labai svarbu, kad dalyvautų žmonės, vaidinantys svarbų vaidmenį visame procese, nuo kurių priklauso mūsų švietimo sistemos ateitis. Ir, aišku, mieliau kalbėčiau apie turinį, ko vis dėlto pasigendame ir ko norime, kas būtų tematizuota šioje diskusijoje. Tai tokie keturi labai svarbūs punktai, kuriuos norėčiau būtinai pasakyti. Vienas dalykas – mūsų mokslo lygis. Lietuvos tyrėjai daugelyje sričių pasirengę tarptautiniam šuoliui. Ką tik buvo paskelbta, kad VU Gyvybės mokslų centras įstojo ir dabar kurs genų redagavimo srityje EMBL naujas laboratorijas. Tai iš tiesų aukščiausio lygio tinklas, į kurį universitetas priimtas. Aišku, tam buvo skirtas finansavimas. Bet esame patyrę ir įsitikinę vienu dalyku, matome iš kitų pavyzdžių, kad aukšto lygio tarptautinis mokslas stovi ant gero nacionalinio finansavimo. Lietuvoje paskutinis Mokslo tarybos konkurso sėkmės koeficientas projektui yra 10 proc. Tai visiškai demotyvuojantis skaičius, neskatinantis žmonių dalyvauti konkursiniame mokslo finansavime. Kitas dalykas – studentai turi skirti savo laiką studijuoti tą, ką tikrai nori. Dabar sunkiai Lietuvoje derina darbą su studijomis, paskolų ir bazinių stipendijų idėja yra centrinis ir labai svarbus dalykas. Trečias dalykas – Lietuvos aukštasis mokslas vis dėlto tokio lygio, kad gali tapti svarbia Lietuvos eksporto šaka. Talentų pritraukimo ir išlaikymo nacionalinė programa tikrai pribrendęs dalykas. Ketvirtas dalykas – Lietuvoje nėra nuoseklios, integralios, bendros švietimo sistemos. Sakyčiau, universitetai galėtų rūpintis šios sistemos integralumu. Ne tik mokytojų rengimas, bet ir mokyklų programos ir kiek įmanoma nuoseklesnis perėjimas iš bendrojo lavinimo į aukštąjį mokslą, ko dabar labai pasigendame. Tai keletas bazinių, principinių, viršvertybinių dalykų, dėl ko tikrai, manyčiau, partijos galėtų būti pajėgios susitarti.

– Pone Jurkevičiau, kaip jums atrodo, ar švietimo susitarime turėtų būti numatytos labai konkrečios priemonės, įtraukti labai aiškūs, pamatuojami kriterijai, kaip vertinsime, nes rezultatą matysime greičiausiai pasikeitus galbūt net ne vienai valdžiai, ar tai turėtų būti vizija?

S. Jurkevičius: Savaime suprantama, kad turėtų, mano supratimu, būti labai aiškiai pamatuojami kriterijai, kurie gal net galėtų būti išdėstyti tam tikrame laike ir kad būtų matomas kažkoks progresas, o ne gairės. Kartais pakilūs, skambūs žodžiai gali kartotis metai iš metų, o rezultatas nesikeisti. Manau, turi būti labai aiškiai diagnozuoti pagrindiniai skauduliai, galima turbūt sakyti, kur yra įklimpęs švietimas. Kalbu ne apie aukštąjį mokslą, o apie bendrąjį lavinimą. Ir bandyti ištempti ir palaikyti tam tikrą lygį, kad garbingai judėtume į priekį ir galėtume didžiuotis savo švietimo sistema, o ne nuolat matyti kokius nors kontekstus, vis klampinančius švietimą į keistesnes aplinkas. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie mokytojų apmokėjimą, – nesutvarkytas reikalas. Ugdymo programos, atviros mokymo priemonės, mokytojų trūkumas, ar ne? Nesutvarkytas mokyklų tinklas, nenubrėžtos iš esmės kertinės vertybinės gairės, ko mokiniai ateina į mokyklas, matome didelį problemų kompleksą, kurios lieka nespręstinos, o dažnai akcentuojame bendresnius dalykus, kai nebesuprantame turinio, nebegalime jo sudėlioti, kalbame paprasčiausiai apie pinigus ir įsivaizduojame, kad jie viską išspręs. Toli gražu ne, turi būti aiškiai suvokiama, ko norime, kokius tikslus keliame ir kaip juos spręsime.

Nesutvarkytas mokyklų tinklas, nenubrėžtos iš esmės kertinės vertybinės gairės, ko mokiniai ateina į mokyklas, matome didelį problemų kompleksą, kurios lieka nespręstinos, o dažnai akcentuojame bendresnius dalykus, kai nebesuprantame turinio, nebegalime jo sudėlioti, kalbame paprasčiausiai apie pinigus ir įsivaizduojame, kad jie viską išspręs.

– Pone Jurkevičiau, kaip manote, ar šitas Seimas turės valios ir galios, kaip prezidento patarėjas sako, priimti šitą susitarimą iki naujų mokslo metų, kaip planuojama?

S. Jurkevičius: Mano nuomone, nedrįsčiau galvoti, kad apskritai bus priimtas labai rimtas dokumentas. Jeigu ir susitars, tai susitars dėl aptakių bendrų frazių, kas išvirs į tam tikrą politinį kontekstą, kuris bus susitarimas. Bet netikiu, kad konkrečiai nubrėžtų tam tikrus akivaizdžiai pamatuojamus dalykus, kurie būtų išspręsti labai artimiausiu metu. Norėtųsi tikėti, bet, matant praktiką, žinant tam tikrą kontekstą ir turint patirties, akivaizdžiai matoma, kad neperprantama padėtis bendrajame lavinime.

– Pone Petrauskai, jūs gal optimistiškesnis?

R. Petrauskas: Manau, jeigu galima susitarti dėl tikslų ir juos pamatuoti, bet tikrai svarbu susieti su biudžetu, tai tikrai galima pasiekti kai kuriuos dalykus. Suprantu situacijos sudėtingumą. Dabar tikrai ne pati geriausia, pandeminė, ar popandeminė, situacija valstybės išlaidoms. Galbūt priešingai, reikės taupymo režimo. Bet vis dėlto tikiuosi, kad net ir šita būklė neužtvers kelio investicijoms, neabejotinai duodančioms didelę grąžą visuomenei. Ir turime įsisąmoninti vieną dalyką – pigus mokslas brangiai kainuoja, gal net brangiau negu pigi valdžia. Todėl kviesčiau partijas vis dėlto ryžtis tokiam nacionaliniam susitarimui bent jau dėl pagrindinių švietimo ir mokslo principų, politikos ir finansavimo

Populiariausi

Tragiškas gairas Anykščių rajone
9

Lietuvoje

2021.04.14 07:34

Skaudi nelaimė Anykščių rajone: per gaisrą žuvo keturi žmonės, trys iš jų – vaikai

Nausėda reiškia užuojautą; atnaujinta 09.22
9
Tragiškas gaisras Anykščių rajone
5

Lietuvoje

2021.04.14 10:38

Anykščių meras apie keturias gyvybes nusinešusį gaisrą: pirmasis sureagavo 17-metis sūnus, jis bandė gelbėti vaikus

netrukus šeimai bus suteiktas kitas socialinis būstas; atnaujinta 13.05
5
Vilija Blinkevičiūtė
10

Lietuvoje

2021.04.13 18:25

Blinkevičiūtė perspėjo socdemus: jei susvyruosime, būsime vėl „apženyti“ su konservatoriais

LSDP pakeitė pirmininko rinkimų datą; atnaujinta 21.28
10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.04.14 12:57

Karantiną Vyriausybei siūloma pratęsti iki vasaros pradžios

Daugiau laisvės – persirgusiems ir pasiskiepijusiems nuo COVID-19; atnaujinta 14.59