Lietuvoje

2021.03.08 05:30

Prezidento komandą drebina pokyčiai: Nausėda ieško sprendimo problemai, kurios dalis ir pats yra

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.03.08 05:30

Prezidento Gitano Nausėdos komandą purto pokyčiai – dalis patarėjų palieka prezidentūrą, antrą kartą keičiamas komunikacijos vadovas. LRT.lt kalbinti viešųjų ryšių ekspertai tvirtina, kad greičiausiai tai rodo, jog prezidentas tebeieško komunikacijos krypties, bet nesupranta, kad problemos gali slypėti ir jo paties veiksmuose. Tuo metu politologas Šarūnas Liekis svarsto, kad pokyčiai Daukanto aikštėje gali reikšti ir G. Nausėdos norą surinkti ideologiniais klausimais sutariančią komandą.

Praėjusį ketvirtadienį prezidentūra pranešė, kad prezidento komandą palieka atstovas spaudai Antanas Bubnelis, prezidentūros kanclerė, anksčiau vadovavusi G. Nausėdos rinkimų kampanijos štabui, Algė Budrytė, Komunikacijos grupės patarėja Ieva Elenbergienė, patarėjas Liutauras Galinis.

Iki šiol Komunikacijos grupės vadovo pareigas ėjęs Ridas Jasiulionis, kaip pranešta, koordinuos prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

A. Budrytę kanclerio poste pakeis Agila Barzdienė, prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česniulienė. Kaip pranešė prezidentūra, A. Budrytė „ketina ieškoti naujų profesinių iššūkių“. Tuo metu A. Bubnelis, pasak prezidentūros, nusprendė grįžti į privatųjį sektorių.

Prie prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės komandos prisidėjo Elena Mickevičienė. Ji pakeitė gruodžio mėnesį finansų viceministre tapusią Vaidą Česnulevičiūtę. Darbą prezidentūros Teisės grupėje pradės Simona Vilkelytė, kuri pastaruoju metu dirbo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

A. Bubnelis plačiau apie priežastis, kodėl traukiasi iš G. Nausėdos komandos, LRT.lt portalui pakomentuoti nepanoro. Prezidentūrą, kaip skelbta, dėl asmeninių priežasčių palikęs šalies vadovo patarėjas L. Galinis feisbuke dėkojo G. Nausėdai už bendrą darbą, bet detaliai apie pasitraukimo priežastis taip pat neprabilo.

„Palikti prezidento komandą buvo ilgai brendęs ir apgalvotas asmeninis sprendimas. Buvo visko, tačiau apibendrinant tai buvo neįtikėtinai įdomus gyvenimo etapas, kuris suteikė labai daug, o tai man, kaip asmenybei, ypač svarbu“, – skelbė L. Galinis.

LRT.lt susisiekti su prezidentūrą paliekančia A. Budryte nepavyko. Tiesa, politikos užkulisiuose kalbama, kad ji gali būti siūloma naująja Lietuvos banko valdybos pirmininke.

Šie pokyčiai nėra pirmieji G. Nausėdos patarėjų komandoje. Praėjusių metų birželį iš pareigų prezidentūroje pasitraukė tuometis vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Sonata Šulcė bei Komunikacijos grupei vadovavęs Aistis Zabarauskas, talkinęs G. Nausėdai ir prezidento rinkimų metu. Visi trys patarėjai dirbo prezidento komandoje nuo jo kadencijos pradžios. Tuo metu G. Nausėda aiškino, kad patarėjai traukiasi dėl asmeninių priežasčių.

Problemų ragina ieškoti ne tik komandos veiksmuose

LRT.lt kalbintas ryšių su visuomene ekspertas Arūnas Armalis akcentuoja, kad G. Nausėdos komandoje jau antrą kartą keičiamas prezidentūros komunikacijai vadovaujantis žmogus. Anot jo, tai rodo, kad šalies vadovas tebeieško savo viešųjų ryšių linijos ir, regis, kol kas tai daryti nesiseka.

„Vertinant tai, kad komunikacijos vadovas keičiamas antrą kartą, o ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog antras komunikacijos vadovas keičiamas po mažiau negu metų laikotarpio, iš vienos pusės atrodo, kad prezidentas mato ir vertina, kaip aplinka reaguoja į jo žvilgsnius.

Tai yra gerai, bet kaip komunikacijos žmogus, stebintis prezidentūros komunikaciją, nesistebiu, kad keičiami komunikacijos žmonės, nes tuoj bus dveji metai, kaip prezidentas neranda savo komunikacijos krypties, prezidentūra vis dar negeba laiku ir tinkamai reaguoti, turiu omeny, nesukeldama rezonanso į įvairias situacijas“, – aiškino A. Armalis.

Pašnekovo manymu, pastaruoju metu stebint G. Nausėdos veiksmus, komunikaciją, galima įžvelgti ir jo patarėjų klaidų.

„Tarkime, tos klaidos, kai prezidentas pavėluotai sveikino Estiją su Nepriklausomybės diena arba kai sveikino Bulgariją su Nepriklausomybės diena, nors buvo minima šalies Išsilaisvinimo diena… Iš patirties žinau, kad tokius kasdienius žingsnius komunikacijos žmonės planuoja. Tad tokios klaidos yra tam tikras komunikacijos žmonių neapsižiūrėjimas“, – tvirtino A. Armalis.

Vis dėlto komunikacijos specialistas tvirtino manantis, kad problemos gali slypėti ne prezidento patarėjų komandos veiksmuose, o paties šalies vadovo santykyje su patarėjais.

„Matyt, komanda neranda santykio su vadovu. Juokaudamas sakau, kad komunikacijos žmonės yra kaip treneriai, tik jie nei patys bėga 100 metrų, nei žaidžia aikštelėje. Komunikacijos vadovas gali sudėlioti idealią strategiją, idealias priemones, idealias reakcijas, bet galutinį sprendimą priima politinis lyderis“, – atkreipė dėmesį A. Armalis.

Anot jo, pažvelgus į žmones, kurie pastaruoju metu paliko G. Nausėdos komandą, gali susidaryti įspūdis, kad problemų prezidentūroje kyla ne tik dėl požiūrio į viešuosius ryšius.

„A. Bubnelis yra prezidento atstovas spaudai, jis pats yra komunikuotojas, o ne planuotojas. Ir jeigu jis išeina, tai rodo, kad ten trūksta susikalbėjimo, o kai trūksta susikalbėjimo, kyla įtampa. Be to, jei iš prezidentūros išeina prezidento dešinioji ranka, buvusi prezidento rinkimų štabo vadovė, prezidentūros kanclerė, tai rodo, kad įtampa gali būti platesniame komandos rate, ne tik Komunikacijos grupėje“, – užsiminė pašnekovas.

Ar prezidentas ieško kaltųjų?

Kitas komunikacijos specialistas, Liutauras Ulevičius, LRT.lt teigė nenorintis spėlioti, kodėl vėl nubyrėjo dalis G. Nausėdos patarėjų komandos, tačiau, anot jo, akivaizdu, kad yra ir daugiau priežasčių, kodėl žmonės palieka prezidentūrą, negu skelbiama oficialiai.

Komunikacijos vadovas gali sudėlioti idealią strategiją, idealias priemones, idealias reakcijas, bet galutinį sprendimą priima politinis lyderis.

„Kad tam tikra kaita vyksta, nieko baisaus, nes visko būna – žmonės nori kitur dirbti, gal gauna geresnį pasiūlymą, – bet kai turime iš esmės vos ne visos komandos pakeitimą, tai kyla abejonių, ar iš tiesų trijų ar penkių žmonių pakeitimas vienu ypu yra pagrįstas, ar yra kitų priežasčių“, – teigė L. Ulevičius.

„Akivaizdu, kad keičiama automobilio važiavimo kryptis“, – pridūrė pašnekovas.

L. Ulevičiaus manymu, akivaizdu, kad G. Nausėda yra susirūpinęs dėl viešosios opinijos, tačiau, pasak komunikacijos eksperto, regis, nesupranta, kad problemos gali slypėti jo paties veiksmuose.

„Akivaizdu, kad prezidentas nerimauja ir jam nepatinka, kaip jis dabar atrodo ir kaip jam dabar sekasi dirbti arba, kitaip sakant, kaip nesiseka dirbti. Prezidentas bando ką nors keisti, bet ar jam pavyksta keisti, o gal jis tiesiog ieško kaltųjų – tai jau kiti klausimai. Kol kas, sakyčiau, jis labiau ieško sprendimo problemai, kurios dalis ir pats yra“, – tvirtino pašnekovas.

Mato mėginimą pasiekti tai, ką pasiekti esą neįmanoma

L. Ulevičius, vertindamas G. Nausėdos komunikaciją, teigė manantis, kad prezidentas, nuolat kalbantis apie atvirumą, iš tikrųjų demonstruoja palankumą vienai ar kitai visuomenės daliai.

„Kol kas manyčiau, kad jis tęsia kelią, kurį pradėjęs, kitaip tariant, toliau eina į konservatyvią, tradicinę, bekompromisę politikos pusę. Taip, jei jis to siekia, tai jam sekasi, nes toliau formuojasi kaip uždaras tam tikros visuomenės dalies atstovas. Kita vertus, aš prisimenu G. Nausėdos pažadus būti visos Lietuvos vadovu.

Manau, kad šiuo atžvilgiu jam akivaizdžiai nesiseka ir tos permainos, kurios vyksta, nepadeda prieiti prie bendrų taškų. Prezidentui nepavyksta rasti sutarimo su skirtingomis visuomenės grupėmis, priešingai – nuo kai kurių visuomenės grupių jis palaiko distanciją, susipyksta su kitais, trečiais, ir natūralu, kad iš jų negauna palaikymo“, – komentavo ryšių su visuomene specialistas.

L. Ulevičius spėja, kad būtent dėl paties prezidento elgesio, galbūt nenoro pripažinti klaidų galėjo išsiskirti jo ir patarėjų keliai.

„Prezidento lūkesčiai komunikacijai yra nepagrįsti, perdėti ir jis nelinkęs pats keistis, nors reikalauja, kad pagal jo kurpalių, pagal jo įsivaizdavimą keistųsi išorė, keistųsi viešoji nuomonė. Objektyviai – su tokia pozicija, su priešiškumu kai kurioms visuomenės grupėms to padaryti neįmanoma“, – tvirtino viešųjų ryšių specialistas.

Panašią nuomonę pateikė ir A. Armalis. Jis pabrėžė, kad prezidentas, kitaip negu valdančiajai daugumai priklausantys Seimo pirmininkas ar premjeras, yra visos šalies vadovas, tad jam būtina suprasti savo, kaip visuomenės telkėjo, misiją. Tai, pasak pašnekovo, būtina suprasti ir pačiose aštriausiose diskusijose, pavyzdžiui, dėl Stambulo kovencijos, partnerystės įteisinimo.

„Prezidentas yra visos šalies prezidentas. Tai turėtų būti aktualu prisiminus, kas vyko praėjusią savaitę. Kalbu apie tai, kad prezidentas pasirinko vieną pusę jautriame konflikte (viešose diskusijose dėl Stambulo konvencijos, partnerystės, – LRT.lt). Specialistai tai įvertino kaip klaidą, tai buvo panašiau į konflikto kaitinimą, o ne mėginimą sumažinti įtampą. Taigi matome, kad su komunikacijos komanda prezidentas nesutaria“, – aiškino A. Armalis.

Jo teigimu, G. Nausėdai trūksta strateginės komunikacijos krypties ir nuosaikaus tos krypties laikymosi. Dėl to, pasak A. Armalio, neatmestina, kad šalies vadovo populiarumas gali pradėti mažėti.

„Kol kas prezidentas turi labai nemažą palaikymą visuomenėje, bet manau, kad tas palaikymas atsiranda labiau iš pagarbos institucijai. Lietuviai tradiciškai išlaiko pagarbą prezidento institucijai, […] tarsi vis dar suteikdami avansu pasitikėjimą jam, kartu nenorėdami sakyti, kad „mūsų vadas yra blogas“. Bet aš manau, kad, jei prezidentas toliau eis tokia kryptimi, kokia dabar eina, ilgai to populiarumo neišlaikys“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Prezidento lūkesčiai komunikacijai yra nepagrįsti, perdėti ir jis nelinkęs pats keistis, nors reikalauja, kad pagal jo kurpalių, pagal jo įsivaizdavimą keistųsi išorė, keistųsi viešoji nuomonė.

Politologas: neatmesčiau, kad vyksta ideologinių bendražygių paieška

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Šarūnas Liekis teigė, kad žinia apie pokyčius G. Nausėdos komandoje jo nenustebino. Jis priminė, kad pats G. Nausėda apie bręstančias rokiruotes patarėjų gretose buvo užsiminęs anksčiau.

„Natūralu, kad vienokių ar kitokių pasikeitimų komandoje būna. Jeigu mes pasižiūrėsime į Dalios Grybauskaitės laikotarpį, tai, pavyzdžiui, vyriausioji patarėja Audronė Nugaraitė jos komandą paliko vos ne pačioje kadencijos pradžioje“, – priminė Š. Liekis.

Politologo manymu, prezidentų Valdo Adamkaus, D. Grybauskaitės komandose dominavo daug politinės, vadybinės patirties turintys žmonės, o G. Nausėdos patarėjų gretose tokių nėra daug. Tad, pasak pašnekovo, neatmestina, kad prezidentas ieško labiau patyrusių žmonių į savo komandą, galbūt dalis anksčiau prezidento rinkimų kampanijos metu G. Nausėdai talkinusių žmonių nėra tinkami patarėjų pareigoms.

„Tas nestabilumas darbo rinkoje gerai matyti ir valstybės tarnyboje. Žmonės ateina ir išeina, ilgai neužsibūdami, sistema nėra stabili. Tai jaučiama ir tokiose institucijose, kurios veikia politinio pasitikėjimo principu, pavyzdžiui, prezidentūroje. […] Apskritai yra kadrų stoka Lietuvoje, šalyje trūksta žmonių su patirtimi, tinkamu išsilavinimu“, – kalbėjo Š. Liekis.

Politologas, vertindamas pokyčius G. Nausėdos komandoje, teigė neatmetantis ir dar vienos versijos. Anot Š. Liekio, gali būti, kad prezidentas keičia patarėjų flangą, norėdamas prezidentūroje suburti ideologiniais klausimais sutariančią komandą.

„Politikoje vyksta ir ideologinis darbas, visi tai užmiršta. Politikoje svarbus ne tik personalinis lojalumas, bet ir ideologinis įsivaizdavimas, kokia ta valstybė turėtų būti. Tarkime, JAV, Vokietijoje kairieji nedirba dešiniesiems, o dešinieji nedirba kairiesiems. […]

Tad neatmesčiau, kad ir prezidentūros atveju vyksta ideologinė konsolidacija, bendražygių paieška, nes komanda geriausiai veikia, kai yra vieninga ir ideologine, vertybine prasme, kai yra vieningas požiūris į valstybę, į užsienio politiką ir kitus klausimus. Jeigu požiūris skiriasi, tada, net jei iš techninės pusės viskas gerai, įtampa komandoje gali atsirasti“, – svarstė Š. Liekis.

Populiariausi

Kęstutis Vitkus
5

Lietuvoje

2021.04.19 10:19

Mirė garsus chirurgas Kęstutis Vitkus

atnaujinta 12.48
5
Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10