Šeštadienį švęsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, bet tyrimai rodo, kad žiniasklaida nepasitiki daugiau kaip ketvirtadalis mūsų visuomenės narių ir tas pasitikėjimas nuo 2002 m. sumažėjo net 23 proc. Tačiau tą pačią informaciją galima pateikti ir taip: žiniasklaida Lietuvoje pasitiki beveik pusė – 40 proc. žmonių. Ar verta susirūpinti dėl tokių pokyčių?
LRT TELEVIZIJOS žurnalistas Edmundas Jakilaitis mano, kad faktą, jog žiniasklaida pasitiki mažiau žmonių, derėtų vertinti kaip teigiamą pokytį, nes tai reiškia visuomenės kritiškėjimą, kad ji pati geba daryti savo išvadas. Tačiau jis buvo skeptiškas kalbėdamas apie vieną idealų žiniasklaidos šaltinį.
„Žiniasklaidos kokybė, mano galva, yra jos įvairovėje. Nereikia ieškoti idealaus informacijos šaltinio, kuris būtų pats tobuliausias, atsakytų į visus klausimus, būtų visada pats objektyviausias. Reikia skaityti, žiūrėti, domėtis daugybe informacijos šaltinių, juos vertinti kritiškai ir pačiam darytis išvadas“, – savo nuomonę dėstė žiniasklaidos atstovas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė patvirtina, kad visuomenė iš žiniasklaidos nori daug, bet šiandien žiniasklaida nebėra vienintelis informacijos šaltinis. Žurnalistikos ekspertės teigimu, šiuo metu jaunimas labiau pasitiki ne žiniasklaida, o socialiniais tinklais. Tačiau ji nepataria socialinės medijos tapatinti su žiniasklaida.
A. Nugaraitė taip pat pabrėžė, kad žiniasklaida lydima ir pakilimų, ir nusileidimų.
„Jau ne pirmus metus iš žiniasklaida nusileido iš aukštų reitingų, kuriuos buvo pasiekusi. Ji buvo net aplenkusi Bažnyčią. Dabar žiniasklaida gerokai žemesnėje pozicijoje – ir tai nėra blogai“, – konstatavo profesorė.
Plačiau apie žiniasklaidos krizę ir klestėjimą – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.
