Lietuvoje

2021.03.06 17:23

Teisininkas: sprendimas dėl Stambulo konvencijos referendumu negalimas, dėl partnerystės – teisiškai keblus

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.03.06 17:23

Parlamentaras Mindaugas Puidokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išaiškinimo, ar dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo galėtų būti organizuojamas referendumas, mat tarptautinės sutartys pagal Konstituciją yra tvirtinamos Seimo. Teisininkas, advokatas Petras Ragauskas sako, kad būtent tai ir yra kliūtis referendumui, savitų teisinių keblumų keltų ir referendumas dėl partnerystės, nors kol kas toks scenarijus ir nėra svarstomas.


Galutinis sprendimas dėl Stambulo konvencijos – bet kokiu atveju Seimo rankose. Tiesa, pavasario sesijoje šio klausimo kelti nenumatyta, o iš tiesų, nepaisant kilusių diskusijų, tokių planų artimiausiems mėnesiams ir nebuvo.

Ketvirtadienį Seimo narys M. Puidokas pranešė, kad išaiškinimo dėl galimybės referendumui kreipėsi į VRK.

„Dėl referendumo, kalbant apie pačią Stambulo konvenciją, jis yra neįmanomas – pagal mūsų Konstituciją tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas, tauta šiuo klausimu galimybės pasisakyti neturi, visame pasaulyje įprasta, kad užsienio politika nėra nustatoma referendumais“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ įvertino konstitucinės teisės specialistas, advokatas P. Ragauskas.

Pašnekovo manymu, galutinio sprendimo, kad ir koks jis bebūtų, dėl Stambulo konvenvicijos atidėjimas nėra naudingas, veikiau priešingai.

„Besitęsianti priešprieša, koliojimasis ir pykimasis niekam nereikalingas. Galima buvo greitai suorganizuoti susitikimus, produktyvias diskusijas. Galimybės yra, elektroninė erdvė tam pritaikyta, paskaitos universitetuose, mokymai mokyklose juk vyksta. Tai kodėl negalime greitai, efektyviai išdiskutuoti ir iki birželio mėnesio priimti vienokį ar kitokį sprendimą ir pabaigti šią temą“, – sakė P. Ragauskas.

LRT.lt primena, kad Stambule 2011 m. Europos Tarybos priimtą Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją, sutrumpintai vadinamą tiesiog Stambulo konvencija, Lietuva pasirašė 2013 m., tačiau įsigaliojimui ją dar turi ratifikuoti Seimas.

Priešingai šią konvenciją, lyčiai neutralios partnerystės įstatymą Seime numatoma pateikti svarstymui pavasarį. Pažymėtina, jog šie du dalykai tarpusavyje nėra susiję, nors viešose diskusijose kartais aptariami kartu, kaip keliantys nevienareikšmiškas reakcijas visuomenėje.

Potencialus referendumas dėl partnerystės būtų galimas, tačiau dėl kelių aspektų, susijusių su ES teise, būtų keblus, be to, P. Ragausko vertinimu, iš dalies tai būtų politinės atsakomybės atsisakymas ir paskata tolimesniam susipriešinimui visuomenėje.

P. Ragauskas LRT RADIJUI sakė, kad šis klausimas „labai glaudžiai“ susijęs su žmogaus teisių garantijomis, numatomomis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

„Pagal mūsų konstitucinę doktriną, kurią Konstitucinis Teismas yra gana griežtai šiuo požiūriu suformulavęs, irgi negalima referendumu priimti jokių sprendimų, kurie potencialiai prieštarautų Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams, prieš tai reikia pasitraukti iš tų sutarčių, kurios atitinkamus įsipareigojimus nustato.

Žiūrint į EŽTT jurisprudenciją, stipriai priartėta prie to, kad tos pačios lyties asmenų partnerystė turėtų būti įteisinama, priešingu atveju, taikant ribojimus, mes galėtume būti laikomi pažeidėjais. Kol kas dar iki visiško lūžio neprieita, bet panašu, kad jau visai arti.

Šiame kontekste galime netgi susidurti su patine situacija, kai referendumas galimas tik denonsuojant Žmogaus teisių konvenciją, pasitraukiant iš jos, o pasitraukti iš konvencijos reiškia tuo pačiu pasitraukti iš Europos Sąjungos, nes narystė joje labai aiškiai ir kategoriškai susieta su Žmogaus teisių konvencijos ratifikavimu, kitaip tariant, pagarba žmogaus teisėms, kuri laikoma vienu esminių vienijančių ES šalis elementų“, – aiškino teisininkas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00