Lietuvoje

2021.03.03 13:21

„Agresijos virusas“, su kuriuo elgiamės atlaidžiau, – parlamentarai atkreipia dėmesį į neapykantos komentarus

atnaujinta 13.47
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.03 13:21

Išmokome virusus sustabdyti kruopščiai plaudami rankas, jas dezinfekuodami, bet kur kas aplaidžiau elgiamės su agresijos, neapykantos, nepagarbos, empatijos trūkumo virusu. Tokią žinutę neša Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos kreipimasis dėl viešų pasisakymų higienos.

Trečiadienį Seime vyko spaudos konferencija, kurioje pristatytas Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos kreipimasis dėl viešų pasisakymų higienos.

„Man ypač džiugu, kad tai yra spaudos konferencija, kurioje dalyvauja bendru sutarimu visa komisija. (...) Tai įrodymas, kad dėl bendro darbo galime susitarti“, – sakė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Jis teigė, kad Lietuvoje jau ne pirmus metus jaučiasi nesusikalbėjimo ir pykčio paaštrėjimas.

„Diskusija turi turėti higieną, taisykles, jei norime, kad ji būtų link tiesos paieškų, o ne būtų tik mėtymasis akmenimis“, – tvirtino A. Navickas.

Anot Seimo nario, diskusijos higienos taisyklės apima ir kalbėjimą su darbuotojais, kolegomis, o kartais ir žmogaus pjudymą už tai, kad jis turi kitokias religines pažiūras ar yra kitokios seksualinės orientacijos, tautybės, kitaip mąsto.

„Tokiose situacijose turime nustoti mėtyti akmenis“, – pažymėjo A. Navickas.

Komisijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pastebėjo, kad „neretai sakoma, jog Seimas yra tautos veidrodis“.

„Norėtųsi, kad tas veidrodis nebūtų nei suskilęs, nei sudužęs, tuo labiau nesinorėtų, kad jis būtų iškreiptas. Matydami tam tikrus negerus ženklus, kas vyksta ir Seime, ir viešojoje erdvėje, mes visi kartu parengėme Seimo Savižudybių ir smurto komisijos viešąjį kreipimąsi į visuomenę“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Komisijos narys Linas Slušnys pridūrė, kad visą laiką patyčių prevencijos programas aiškiname vaikams, bet „dažniausiai pamirštame, kad mes, suaugusieji, tą dar žiauriau darome“. O vaikai iš mūsų mokosi, sakė L. Slušnys.

Parlamentarė Jurgita Sejonienė akcentavo, kad kitą savaitę minėsime 31-ąją sukaktį, kai einame nepriklausomybės keliu.

„Turime puikią Konstituciją, kurioje pabrėžta, kad visi žmonės yra lygūs ir turi lygias teises, nepriklausomai nuo lyties, odos spalvos, tikėjimo, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos. Konstitucijoje pasakyta, kad visi žmonės turi teisę į žodžio laisvę.

Manau, 31-aisiais nepriklausomybės metais mums pats laikas išmokti tomis teisėmis naudotis pagarbiai. Kalbėdami atskiromis temomis, apie atskirus žmones, asmenybes, turime išlikti pagarbūs. Tik taip įgyvendinsime savo iškovotą laisvę ir demokratiją. Labai tikiuosi, kad nebediskriminuosime žmonių, dėl to, kad jie yra tiesiog žmonės, atlieka savo pareigas ir turi įsitikinimus“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Robertas Šarknickas spaudos konferencijos metu linkėjo pagarbos ir sakė, kad norėtųsi, jog šis balsas būtų girdimas ne tik posėdyje, bet nuskambėtų ir plačiau.

„Dabar yra labai brangus ir svarbus laikas, ypač karantino metu, kai auga ir psichologinės problemos, ir smurto protrūkiai, medijose upėmis teka patyčios. Šis komisijos pranešimas yra labai svarbus visai Lietuvai.

Mano palinkėjimas, kad atkreiptume dėmesį į buvusias klaidas, kurias darėme ir praėjusioje kadencijoje, kai buvo patyčių lavina tikrai didžiulė ir iš vienų, ir iš kitų politinių partijų. Šiuo metu ir prezidentas puolamas, ir kunigas Toliatas, ir Tomas Vytautas Raskevičius. Mes tiesiog negerbiame vienas kito, nes esame kitokie“, – kalbėjo R. Šarknickas.

Įsiklausyti į tai, kas vyksta visuomenėje, ragino ir Dovilė Šakalienė.

„Mes, kaip komisija, jau kelerius metus nuolat nagrinėjame tokius skaudžius reiškinius kaip smurtas – ne tik fizinis, kai galime žymes pamatyti plika akimi, bet ir psichologinis smurtas, kuris taip pat palieka labai gilius randus.

Mes nuolat kalbame ir nagrinėjame savižudybių priežastis, kalbame apie patyčias, mobingą, seksualinį priekabiavimą, kiekvieną dieną matome, kokius ilgalaikius randus palieka visų rūšių smurtas. Psichologinis smurtas nei kiek nėra lengvesnis už kitas smurto formas“, – pažymėjo D. Šakalienė.

Parlamentarė pridūrė: „Įvertinant tai, kad prieš 31 metus mes tapome saugia, nepriklausoma valstybe, galbūt galėtume nebebūti nesaugi visuomenė, galbūt galėtume būti saugesnė visuomenė. Galbūt galėtume savo baimes dėl kitoniškumo, savo pyktį, kad kiti žmonės netelpa į mūsų kitoniškumo rėmus, įvertinti kaip savo pačių nesaugumo išraišką ir suvokti, kad vienintelis kelias yra kelias susikalbėti“.

Domas Griškevičius vylėsi, kad paskelbtas kreipimasis prisidės prie visuomenės geranoriškumo.

„Smagu, kad Seimo nariai sugebėjo pradėti nuo savęs ir kviečia prisijungti kitus visuomenės atstovus prie pagarbos kitai nuomonei sklaidos.

Jei nors vienas pilietis prieš rašydamas piktą komentarą viešojoje erdvėje ar kalbėdamas realiame gyvenime, susimąstys nors minutei, pasvers kiekvieną žodį, manau, tas tekstas ir kreipimasis bus padarę savo gerą darbą“, – sakė D. Griškevičius.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Zenonas Streikus taip pat sutiko su tokia nuomone.

„Žodis ir veiksmas gali sugriauti santykius, o sugyventi su kitais yra lemiamas veiksnys ir žmogaus laimei, ir visuomenės kokybei. (...)

Bandysime šitą virusą [išnaikinti] arba higieną perkelti ir į mokyklas, kolektyvus, visuomenę, bandysime organizuoti ir paskatinti diskusiją šia tema, kad taptume švaresni ir šviesesni“, – kalbėjo Z. Streikus.

Neapykantos žinučių ir komentarų sulaukiantis Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad komisijos dokumentas bus svarbus daugeliui Lietuvos žmonių.

„Man čia gera būti, nes šalia postų, mandatų, jaučiuosi, kad esu šalia labai gerų žmonių. (...) Manau, kad tai, ką šiandien sugebėjome pasakyti, yra labai svarbu daugeliui Lietuvoje gyvenančių skirtingų ir įvairių žmonių“, – sakė T. V. Raskevičius.

Vis dažniau įstringame rietenose

„Visi norime, kad Lietuva būtų klestinti laimingų žmonių valstybė. Bandome atrasti patikimiausius, veiksmingiausius būdus ir priemones tai pasiekti. Tačiau, deja, vis dažniau įstringame rietenose, o neapykantos viešojoje erdvėje tik daugėja.

Viena svarbiausių to priežasčių – elementarios dialogo higienos nepaisymas. Išmokome virusus sustabdyti kruopščiai plaudami rankas, jas dezinfekuodami, prireikus naudodami kitas apsaugos priemones. Kur kas aplaidžiau elgiamės su agresijos, neapykantos, nepagarbos, empatijos trūkumo virusu“, – rašoma dokumente.

Kreipimosi autoriai teigia esantys įsitikinę, kad „ir čia padėtų aiškios taisyklės, kurios yra tikrojo dialogo higienos pagrindas“.

„Neabejojame, jeigu pasikeistų mūsų bendravimo įpročiai, diskutuotume geranoriškai, atvira širdimi, būtume rūpestingi ir empatiški vienas kitam, norėdami atrasti geriausią sprendimą, nesunaikintume oponentų, įvyktų tikras proveržis visose visuomenės veiklos srityse. Pradėkime nuo aplinkos, kurioje esame“, – teigiama dokumente.

Jame priduriama, kad Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai kreipiasi į kolegas Seimo narius, klausdami, ar tikrai negalima pasiekti, kad Seime būtų laikomasi pagarbaus bendravimo ir kiekvienas žmogus jame jaustųsi saugus ir orus.

„Dialogo higiena nepaprastai svarbi krizių akivaizdoje. Šiandien neturime teisintis, kad pavargome nuo pandemijos, bet dar griežčiau laikytis pagarbaus santykio, nes, kaip rodo pastarojo meto aktualijos, labai lengva pasiduoti agresijai ir savidestrukcijai“, – tvirtina Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai.

Populiariausi

COVID-19 testas mobiliame punkte

Lietuvoje

2021.04.21 11:32

Vyriausybės planuose – vis daugiau pradinukų teks tirtis kaupinių metodu, bet nebereikėtų testuotis tėvams

numatoma trumpinti „gerųjų“ savivaldybių sąrašą
Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5