captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reitingai: naujas skrydis ir netikėtas nuosmukis

Apklausų duomenys jau kurį laiką liudija socialdemokratų populiarumo kritimą, tačiau sunerimti, regis, turi ne vien socialdemokratai, bet ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: jų reitingas per mėnesį smuko 3,1 proc.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ balandžio 19–25 d. atliktos apklausos duomenimis, populiariausia partija lieka socialdemokratai. Ši apklausa rodo kiek menkesnį socialdemokratų reitingų kritimą nei „Vilmorus“ pateikiami duomenys.

Liberalų sąjūdis per mėnesį savo pozicijas išlaikė, gana stipriai paaugo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas, tačiau konservatorių reitingas krinta.

Respondentų taip pat buvo teirautasi, už kurią partiją jie balsuotų, jeigu nebūtų galimybės balsuoti už pirminį pasirinkimą.

Apklausa atskleidė, kad gana didelė dalis socialdemokratų rinkėjų antruoju pasirinkimu būtų linkę balsuoti už valstiečius žaliuosius ar Darbo partiją.

Nemaža dalis Liberalų sąjūdžio rinkėjų antruoju pasirinkimu rinktųsi konservatorius, valstiečių žaliųjų gerbėjai – socialdemokratus, konservatorių – Liberalų sąjūdį, Darbo partijos – socialdemokratus.

Įdomiausia, kad net 40,7 proc. „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų antruoju bandymu rinktųsi socialdemokratus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad socialdemokratų populiarumo kritimas fiksuojamas jau ilgesnį laiką, todėl tai gali būti traktuojama kaip gana aiški tendencija.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingo kilimas irgi ilgalaikis procesas, nors paskutinio laikotarpio šoktelėjimas gana staigus, todėl kyla klausimas, ar partijai seksis išlaikyti susidomėjimą. Tačiau ką reiškia konservatorių populiarumo smukimas, šiuo metu atsakyti sunku, nes tai nėra ilgalaikis procesas.

„Tai gali būti ir trumpalaikis svyravimas: jie startavo su savo rinkimų kampanija, todėl būtų gana nelogiška, kad tai pakenktų reitingams. Reiktų palaukti kito mėnesio“, – sako M. Jastramskis, pridurdamas, kad labai daug žmonių dar nėra apsisprendę, už ką balsuos.

„Bet ką galima tikrai pasakyti, kad konservatorių rinkimų kampanija jiems nepadėjo“, – pridūrė politologas.

Konservatoriai turi susirūpinti?

Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausa, Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai lieka populiariausia partija Lietuvoje: balandžio mėnesį už juos balsuotų 17,2 proc. respondentų. Prieš mėnesį už juos būtų balsavę 18,8 proc. apklaustųjų.

„Vilmorus“ duomenys rodo kiek staigesnį populiarumo kritimą, tačiau bet kokiu atveju tendencija vyrauja žemyn.

Liberalų sąjūdžio, kuriam vadovauja Eligijus Masiulis, reitingas balandžio mėnesį išliko daugiau ar mažiau stabilus: už šią partiją balsuotų 15,5 proc. apklaustų žmonių, prieš mėnesį reitingas siekė 15 proc.

Į trečiąsias pozicijas veržiasi Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią balandžio mėnesį balsuotų 11,3 proc. respondentų. Jų reitingas per mėnesį paaugo nuo 8,2 proc.

Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“, apklausos duomenimis, pritrauktų 8 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį šios partijos simpatikų buvo 9 proc.

Tuo metu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų konservatorių rėmėjų gretos aptirpo: balandžio mėnesį už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus norėjo balsuoti 7,5 proc. respondentų, kovo mėnesį – 10,6 proc.

Darbo partijos, kurios lyderis yra Valentinas Mazuronis, populiarumas kiek paūgėjo: nuo 5,9 proc. kovo mėnesį iki 7,1 proc. balandį.

Kitos partijos rinkimų barjero neperžengtų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją balsuotų 4,5 proc. respondentų, už Lietuvos žaliųjų partiją – 2,1 proc.

Dar 14,1 proc. apklaustųjų sakė nebalsuosiantys, 10,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

G. Landsbergis sulaukė kritikos

Kas galėjo lemti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumo mažėjimą? Ar toks svyravimas apskritai svarbus?

Šių metų sausio mėnesį už konservatorius buvo linkę balsuoti 9,9 proc. apklaustųjų, vasarį – 10,5 proc., kovą – 10,6 proc. Taigi tam tikras svyravimas šiai partijai natūralus, bet 7,5 proc. yra žemiausias rezultatas 2016 metais.

Pastaruoju metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis sulaukė nemenkos partijos kolegų kritikos.

Partijos nariai vis nerimauja, kada politikas atsisakys Europos Parlamento nario mandato. G. Landsbergis buvo pažadėjęs tai padaryti apytiksliai liepos mėnesį, bet toks pažadas įtikino ne visus partijos kolegas. Kalbėdami neoficialiai konservatoriai sako suprantantys, kad Europos Parlamentas užtikrina gerą finansinį pagrindą, bet jiems nesuprantama, kaip partijos pirmininkas gali kurstyti tokias abejones ir dvejones.

G. Landsbergis neseniai sulaukė ir viešo kolegės Laimos Liucijos Andrikienės laiško, ginančio Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį, kurio veiksmus dėl įmonės „Dzūkų žinios“ tiria net keletas institucijų. G. Landsbergis siūlė ir pasiekė, kad A. Margelio narystė partijoje būtų sustabdyta, tačiau L. Andrikienei jo pastangos pasirodė tarsi dvigubų standartų taikymas.

Kiek anksčiau G. Landsbergis irgi sulaukė dalies partijos narių pasipiktinimo dėl pasirinktos rinkimų strategijos, esą partija klaidingai pradėjo vaikytis naujumo ir naujų veidų, pamiršdama senus autoritetus.

Beje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, regis, pirmieji patvirtino savo rinkimų programą ir pradėjo jos pristatymą Lietuvoje. Konservatoriai žada sukurti 147 tūkst. naujų darbo vietų, vidutinę algą po mokesčių padidinti iki 1250 eurų, vidutinę senatvės pensiją paauginti iki 400 eurų.

„Mano nuomone, mes užtrukome kiek per ilgai rengdami savo Naują planą Lietuvai. Per ilgai kalbėjome su ekspertais, derinome informaciją, rinkome statistiką, žinutes ir susivėlinome su jo paskelbimu. Rinkėjai politinės žinios tikėjosi kiek anksčiau“, – sako G. Landsbergis, nors jo vadovaujama partija yra tarp kampanijos pirmūnų.

Klausiamas, ar reitingų smukimą galėjo lemti nuolat atnaujinamos abejonės dėl to, kada jis pasitrauks iš Europos Parlamento, politikas teigė, kad tokias abejones skleidžia suinteresuoti asmenys. G. Landsbergis dar kartą patvirtino, kad mandato Europos Parlamente atsisakys.

Antrasis pasirinkimas: pirmauja R. Karbauskio partija

Reitingai reitingais, bet politikai ir sociologai žino, kaip svarbu, už ką rinkėjai pasirengę balsuoti antruoju pasirinkimu. Tai liudija konkrečios politinės partijos potencialą ir parodo, kurių partijų rinkėjai persidengia.

Remiantis apklausa, valstiečiai ir žalieji yra pirmi pagal antrą pasirinkimą. Už juos balsuotų 12,6 proc. respondentų. Tai reiškia, kad nemažai žmonių, nusivylę savo partija ar supykę dėl kokio nors sprendimo, balsuodami gali rinktis valstiečius ir žaliuosius.

Koja kojon pagal šį rodiklį eina ir Lietuvos socialdemokratų partija. Už socdemus antruoju pasirinkimu balsuotų 12,5 proc. apklaustųjų.

Liberalų sąjūdį antruoju bandymu rinktųsi 6,8 proc. respondentų, Darbo partiją – 6,4 proc. „Tvarką ir teisingumą“ – 6,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 6,2 proc.

Jei neturėtų galimybės ar noro balsuoti už mylimą partiją, Lietuvos lenkų rinkimų akciją pasirinktų vos 0,2 proc. respondentų, Lietuvos žaliųjų partiją rinktųsi 2,9 proc., dar kita partija susižavėtų 5,2 proc.

Tiesa, priversti atsisakyti balsavimo už savo mylimą partiją, 18,4 proc. respondentų rinktųsi iš viso nebalsuoti ir 22,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

Pažymėtina, kad apie antrąjį pasirinkimą buvo klausta tik tų respondentų, kurie turėjo nuomonę, už ką balsuoti, atsakydami į pirmąjį klausimą: už kokią partiją balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį.

Kurių partijų rinkėjai pas ką gali išsilakstyti?

Net 24,9 proc. socialdemokratų mylėtojų galėtų balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, dar 20,8 proc. numigruotų į Darbo partijos pusę, 15 proc. pasirinktų „Tvarką ir teisingumą“, 6,9 proc. – Liberalų sąjūdį. Už konservatorius balsuotų vos 1,2 proc. socialdemokratų rinkėjų, nebalsuoti rinktųsi 4 proc., į klausimą neatsakė – 17,9 proc.

Liberalų sąjūdį pirmuoju pasirinkimu nurodę žmonės, antruoju rinktųsi konservatorius (25,6 proc.), socialdemokratus (14,7 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (15,4 proc.). Už Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“ balsuotų nedaug žmonių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai antru bandymu rinktųsi socialdemokratus (24,6 proc.), „Tvarką ir teisingumą“ (13,2 proc.) ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionis demokratus (12,3 proc.) bei Liberalų sąjūdį (14 proc.). Darbo partija sužavėtų vos 6,1 proc.

Apie trečdalį (31,6 proc.) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų mylėtojų antruoju pasirinkimu rinktųsi Liberalų sąjūdį, dar 19,7 proc. valstiečius ir žaliuosius, 7,9 proc. – socialdemokratus.

Net 26,4 proc. Darbo partijos rinkėjų galėtų balsuoti už socialdemokratus, 16,7 proc. – už „Tvarką ir teisingumą“, 11,1 proc. – už Liberalų sąjūdį, 8,3 proc. – už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 4,2 proc. – už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.

„Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjai beveik urmu (40,7 proc.) galėtų mestis į socialdemokratų pusę. Dar 19,8 proc. rinktųsi valstiečius ir žaliuosius, 12,3 proc. – Darbo partiją.

Labiausiai neapsisprendę dėl antrojo pasirinkimo buvo konservatorių rinkėjai: 10,5 proc. sakė tokiu atveju nebalsuosiantys ir 19,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

Mažiausiai neapsisprendimą demonstravo valstiečių ir žaliųjų rinkėjai: jei jų partijos rinkimuose nebūtų, nebalsuoti ketintų 2,6 proc. respondentų, atsakymo neturėjo 10,5 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2016 metų balandžio 19 -25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close