Lietuvoje

2021.03.04 10:05

VSD įspėja apie naują grėsmę: dėl pandemijos didėja radikalių politinių ideologijų ir sąmokslo teorijų sklaida

atnaujinta 10.38
Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.03.04 10:05

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį paviešino naujausią grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Portalas LRT.lt apžvelgia, kokios galimos grėsmės Lietuvos saugumui yra įvardytos šiemet.

„Lietuva yra vienintelė regiono ir viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuriose žvalgybos tarnybos pateikia bendrą viešą grėsmių vertinimą. Dėl to mūsų šalies visuomenė, sprendimų priėmėjai, diplomatai ir saugumo ekspertai gali pamatyti visą žvalgybos stebimų grėsmių, dėl kurių aktualumo ir svarbos sutaria visa Lietuvos žvalgybos bendruomenė, paveikslą“, – vertinime nurodo VSD ir AOTD.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas spaudos konferencijos metu teigė, kad tokio vertinimo pristatymas yra tarsi nuotrauka, kuria remiantis politikai priima sprendimus.

„Šitas atvirumas ir viešumas prisideda prie visuomenės atsparumo didinimo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2021

VSD vadovas Darius Jauniškis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad kylančios grėsmės iš esmės nepasikeitė, tačiau pasipildė naujais iššūkiais dėl pandeminės situacijos.

„Problemos, kurios kyla socialinėje ir ekonominėje srityse, jos kelia sumaištį ir, be jokios abejonės, didina nerimo lygį mūsų visuomenėje. Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai ir subjektai iš išorės ar veikėjai valstybės viduje“, – komentavo D. Jauniškis.

Svarsto apie naujo centro steigimą

Krašto apsaugos ministras (KAM) Arvydas Anušauskas sakė, kad supratimas, jog visuomenė turi ne tik nujausti, bet ir matyti realias grėsmes, nėra toks greitas: „Jau 10 metų einame šiuo keliu ir manau, kad tas kelias tikrai pasiteisina. Visuomenė ne tik turi teisę žinoti, bet žinodama gali realiau suvokti, kokios yra grėsmės, kaip su jomis kovoti ar kaip joms atsispirti.

Mano vertinimu, Lietuvos nacionalinio saugumo situacija iš esmės nėra pasikeitusi, tačiau rizikos pavojai išlieka ir yra atsiradusių naujų aplinkybių, susijusių ir su pandemijos situacija, ir su Kinijos aktyvumu tam tikrose srityse.“

Anot ministro, atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, KAM svarsto galimybę sukurti Hibridinių grėsmių užkardymo centrą, kuris užsiims grėsmių analize realiuoju laiku, jų užkardymu.

„Dezinformacija atrodo itin grėsmingai savo poveikiu, apie tai reikia kalbėti, turėti įrankius, kurie galėtų realiu laiku padėti žmonėms, priimantiems sprendimus, ir pačiai visuomenei suprasti ir atsispirti.

Iš tikrųjų, informacinės kibernetinės atakos įgija naujų bruožų ir dirbtinis intelektas leidžia turėti naujas galimybes. Artimiausioje perspektyvoje, jau kai ką matėme, dirbtinis intelektas sugeneruoja ne tik tekstą, bet ir vaizdą. Mes su tuo susidursime. Reikia apie tai kalbėti, mokyti visuomenę atpažinti tokias grėsmes“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Naujausias iššūkis – COVID-19

Grėsmių vertinime nurodoma, kad naujausias globalią grėsmių situaciją keičiantis procesas yra kilusi COVID-19 pandemija. Kaip rašoma dokumente, koronaviruso sukelta pandemija kelia ne tik medicinines, bet ir socialines, ekonomines bei geopolitines grėsmes.

„Autoritarinės valstybės, prisidengdamos siekiu nustatyti užsikrėtusių žmonių kontaktus, plečia masinį vietinių ir iš užsienio atvykusių asmenų sekimą“, – rašoma grėsmių vertinime.

Daugelyje valstybių dėl pandemijos didėja radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaida.

Taip pat nurodoma, kad pirminė valstybių reakcija į pandemijos plitimą parodė bendrą tendenciją, kad nacionaliniai interesai iškelti aukščiau tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų. Tam, kaip rašoma, palankias sąlygas sudarė staigus žmonių laisvės keliauti suvaržymas, konkurencija dėl medicininės įrangos, kiti COVID-19 plitimui stabdyti skirti ribojimai, pritaikyti valstybėse.

Kaip rašoma dokumente, Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba, priešingai, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį. Nurodoma, kad medicininę paramą ir inovacijas šios valstybės ėmė naudoti kaip įtaką tarptautinėje arenoje galintį didinti galios šaltinį.

„Daugelyje valstybių dėl pandemijos didėja radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaida. Ši tendencija, tik ne tokia akivaizdi, pastebima ir Lietuvoje“, – teigiama vertinime.

Kaip rašoma dokumente, pandemijos laikotarpiu suaktyvėjo tiek apskritai į ES, tiek į atskiras valstybes nukreipta Kinijos propaganda ir diplomatija, kuria siekiama atremti kritiką dėl kilusios pandemijos, kurti pozityvų šios valstybės įvaizdį.

„Pandemijos metu Kinijos politinis režimas, kurio pagrindą sudaro Kinijos komunistų partija (KKP), pradėjo įgyvendinti gerai apgalvotą įtakos plėtros užsienyje strategiją – „kaukių diplomatiją“; svarbi jos dalis yra masinės propagandos kampanijos“, – rašoma grėsmių vertinime.

Rusija išlieka didžiausia grėsme

Dokumente nurodoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara, represyvi ir dialogo galimybes neigianti Rusija, nes ją vis mažiau varžo ne tik tarptautinės normos ir tarptautinė opinija. Rašoma, kad Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus – rinkimus, Konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais.

„Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes. <...> Karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu“, – teigiama vertinime.

Vertinime rašoma, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai Maskva skelbė siekianti deeskaluoti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO, tačiau agresyvūs Rusijos GP manevrai atskleidė, kad ši retorika tėra apsimestinė.

„Rusijos pasirengimas siekti įtakos per konfrontaciją (įskaitant karinę) su oponentais nemažės. Stiprinamas Rusijos karinis potencialas toliau kels grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – rašoma vertinime.

Nurodoma, kad, nepaisant to, jog dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo, Rusijos žvalgybinė veikla prieš Lietuvą išlieka intensyvi. Be to, kaip nurodoma, padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams, auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė.

Stiprinamas Rusijos karinis potencialas toliau kels grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Negana to, vis agresyvesniais metodais Rusija veikia įgyvendindama istorijos politiką užsienio valstybėse:

„Įgyvendindama istorijos politiką, Rusija tęsia bandymus diskredituoti Rytų Europoje vykusius ginkluotos antisovietinės rezistencijos judėjimus. 2020 m. rugsėjo 2 d. V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo įpareigojo išmokėti vienkartines 75 tūkst. rublių išmokas Rusijos Federacijos piliečiams, nuolat gyvenantiems Rusijoje ir Baltijos valstybėse, dalyvavusiems operacijose prieš antisovietinius partizanus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.“

Lukašenkos režimo manevrai – kaimynystėje įtampą keliantis veiksnys

Anot Lietuvos žvalgybos, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų (GP) ir jėgos struktūrų panaudojimas sprendžiant vidaus politikos problemas yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys. Tvirtinama, kad Baltarusijos gynybos politika nesikeičia ir, tikėtina, vidutinėje perspektyvoje išliks priklausoma nuo Rusijos.

„Nors iki šiol Aliaksandrui Lukašenkai pavyko išvengti nuolatinio Rusijos GP kovinių dalinių dislokavimo Baltarusijoje, režimui silpstant tokia galimybė nebeatmestina. Beprecedentis Baltarusijos GP jėgos demonstravimas siekiant pagrįsti tariamą Vakarų grėsmę ir A. Lukašenkos pasiryžimas bet kokia kaina išlikti valdžioje kelia riziką Lietuvos saugumui“, – tikina Lietuvos žvalgyba.

Pastebima, kad Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka 2020 m. baltarusius gąsdino suaktyvėjusiais išorės priešais, kaip didžiausią grėsmę pastaruoju metu įvardydamas Vakarus, jiems suversdamas kaltę dėl po prezidento rinkimų kilusių protestų.

„Mėgindamas įrodyti, kad menama Vakarų grėsmė yra tikra, A. Lukašenka viešai skelbė, kad NATO grasina Baltarusijai, dislokuodama karinius dalinius jos pasienyje, Lenkija siekia okupuoti dalį Baltarusijos, o Lietuva ir kelios kitos Vakarų šalys – kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, kritikuodamos jos valdžią ir remdamos opoziciją“, – tvirtinama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot šalies žvalgybos, prie kaltinimų Vakarų šalims kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus prisidėjo Maskva. Lietuvos žvalgyba teigia, kad Baltarusija kartu su Rusija ir toliau bendradarbiaudamos kartu stiprina savo karinę galią, tad, kaip teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, šių šalių kariniai ryšiai ir toliau išliks.

Baltarusijos KGB prieš Lietuvos piliečius agresyvėja, viliojama net intymiais santykiais

Kaip nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Baltarusijos KGB aktyviausią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos piliečius vykdo pačios Baltarusijos teritorijoje.

Anot Lietuvos žvalgybos, KGB domina į Baltarusiją reguliariai vykstantys Lietuvos policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, teisėjai, taip pat politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.

„Informaciją apie į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius KGB pradeda rinkti, vos tik jie pateikia vizos prašymą. 2020 m. Lietuvoje įvedus karantiną bei apribojus Lietuvos piliečių išvykimą į Baltarusiją, KGB galimybės vykdyti žmogiškąją žvalgybą iš Baltarusijos teritorijos buvo ribotos.

Nepaisant to, dėl aktyvaus Lietuvos vaidmens palaikant demokratinę Baltarusijos opoziciją bei dėl A. Lukašenkos režimo kaltinimų Lietuvai ir Lenkijai tariamai kurstant protestus, artimoje perspektyvoje tikėtina dar agresyvesnė KGB žvalgybinė veikla Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Dokumente akcentuojama, kad prieš Lietuvos piliečius gali būti taikomi itin grubūs veiksmai.

„KGB, verbuodamas į Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius, nevengia šantažuoti, naudoti kompromituojančią informaciją, inscenizuoti ar pasinaudoti eismo įvykiais, įstatymų, vizų taisyklių, sienos kirtimo procedūrų pažeidimais, taip pat taikyti metodą, vadinamą „medaus spąstais“, kai supažindinama su su KGB bendradarbiaujančiais asmenimis intymiems santykiams užmegzti.

Tokių grubių veiksmų tikslas yra įbauginti Lietuvos piliečius galimu teisiniu persekiojimu ir taip priversti juos bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnyba“, – apie Baltarusijos KGB veiklos metodus skelbia Lietuvos žvalgyba.

Informaciją apie į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius KGB pradeda rinkti, vos tik jie pateikia vizos prašymą.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat teigiama, kad Baltarusija išlieka svarbia platforma Rusijai vykdant žvalgybą prieš Lietuvą, o po Baltarusijos prezidento rinkimų abiejų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas tapo dar intensyvesnis.

Siekia žūtbūt realizuoti Astrave pagamintą elektrą

Lietuvos žvalgyba skelbia, kad Baltarusija siekia apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje, nors pastebima, jog BelAE neatitinka saugumo reikalavimų: veiklos licencija gauta po politinio spaudimo, jėgainės veikla neplanuotai stabdyta keturis kartus, vengiama pateikti informaciją apie gedimus.

„Baltarusijai yra itin aktualus BelAE veiklos rentabilumas. Ji yra suinteresuota realizuoti BelAE pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje, todėl siekia apeiti prekybos elektra ribojimus – aktyviai ieško prekybos elektra tarpininkų, kuria prekybos schemas, bando susitarti su Rusijos atstovais dėl BelAE pagamintos elektros realizavimo“, – pabrėžiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot Lietuvos žvalgybos, Baltarusijos atstovai, bandydami įsilieti į Latvijos ir Rusijos energetikos prekybos zoną, derėjosi su Baltijos šalyse veikiančiais tarpininkais, Rusijos energetikos kompanijomis.

„Rusijos kreditais finansuojamas BelAE projektas yra įrankis Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos stiprinti. Maža to, korporacija „Rosatom“ yra branduolinio kuro BelAE tiekėja, o Baltarusijai trūksta kompetencijos procesams BelAE kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti. Baltarusija neatmeta galimybės atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti BelAE „Rosatom“ struktūros filialu“, – skelbiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Išaugo kibernetinio šnipinėjimo grėsmė

Lietuvos žvalgyba skelbia, kad per COVID-19 pandemiją Lietuvoje išaugo kibernetinio šnipinėjimo grėsmė, mat nuotolinis darbas sukuria kibernetinio saugumo spragas, o priešiškų valstybių žvalgybos ir jų remiami programišiai bando tuo pasinaudoti.

„Didžiausią grėsmę Lietuvos institucijoms kelia Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės. Tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai dėl pandemijos nulemtų pokyčių tapo prioritetiniu įrankiu tikslinei informacijai surinkti“, – pabrėžiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Žvalgyba skelbia, kad 2020 m. Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš Lietuvos aukščiausias valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos bei švietimo įstaigas, išnaudojo Lietuvos informacinių paslaugų sektorių atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse.

Baltarusija neatmeta galimybės atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti BelAE „Rosatom“ struktūros filialu.

Anot Lietuvos žvalgybos, 2020 m. bendras kenkėjiškos veiklos kibernetinėje erdvėje kiekis stipriai nepadidėjo, tačiau keičiasi taikiniai. Pavyzdžiui, kriminalinio pasaulio programišiai aktyviau naudojasi duomenis šifruojančiomis ir už iššifravimą išpirkos prašančiomis „Ransomware“ tipo programomis prieš ligonines ir kitas sveikatos apsaugos institucijas.

„Labai tikėtina, jog programišius motyvuoja tikėjimas, kad šių įstaigų lūkestis greičiau atgauti prieigą prie pacientų gydymui kritiškai svarbių duomenų ir sistemų paskatins rizikuoti ir mokėti išpirką. Neatmestina, kad dalį šių išpuolių organizuoja priešiškų šalių valstybinės kibernetinės grupuotės, siekiančios destabilizuoti situaciją valstybėse.

Šios kibernetinės grupuotės, be įprastų taikinių, šnipinėjimo operacijas taip pat vykdo prieš organizacijas, turinčias informacijos apie kitose valstybėse taikomas pandemijos valdymo priemones, COVID-19 viruso tyrimus ir vakcinos kūrimo procesą“, – dėstoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pandemijos įkarštyje pastebimas politinių radikalų aktyvumas

Lietuvos žvalgyba teigia, kad 2020 m. vykusiems Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė. Tokią tendenciją iš dalies nulėmė politinė krizė Baltarusijoje – Rusijos valdžios ir propagandos subjektai siekė diskredituoti Lietuvos visuomenės ir valdžios reiškiamą paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir skleisti sąmokslo teorijas apie Lietuvos bei kitų valstybių tariamai keliamą grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

„Dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau veikiančią dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie suaktyvino savo politinę veiklą, skleidė Kremliui palankias politines nuostatas per savo valdomus portalus ir vaizdo transliacijas, vykdė protesto akcijas, propagandos kampanijas prieš dėl COVID-19 pandemijos taikomus apribojimus. Nepaisant to, jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme“, – tvirtinama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vis dėlto Lietuvos žvalgyba perspėja, kad Rusija neatsisako planų siekti, kad ateityje Seimo nario mandatus laimėtų bent pavieniai jos politiką atvirai remiantys asmenys, kuriuos Kremlius galėtų išnaudoti savo įtakos didinimo projektuose ir antivakarietiškose propagandos kampanijose.

Kaip nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, COVID-19 pandemija bando naudotis radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjai. Kai kuriose šalyse rengiamos protesto akcijos prieš karantino režimo priemones, į akcijas įsitraukia ir dešinieji ekstremistai. Anot žvalgybos, tokios, tik silpnesnės tendencijos pastebimos ir Lietuvoje.

„Griežtėjant kovos prieš pandemiją priemonėms, didėja ir politinių radikalų aktyvumas. Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje užfiksuotos kelios dešimtys jų bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus. Nors šios protesto akcijos buvo negausios ir masinių neramumų ar kito pobūdžio smurto išpuolių jų metu buvo išvengta, kai kurie šių renginių organizatoriai rodo gerus organizavimo bei koordinavimo įgūdžius ir savo veikloje naudoja konspiracijos metodus“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot žvalgybos, Lietuvoje didžiajai daliai prieš antipandeminius ribojimus aktyviai veikiančių asmenų įtaką daro Kremliaus propaganda. Pabrėžiama, kad daugiau kaip pusė lietuviškame interneto segmente esančios su COVID-19 pandemija susijusios dezinformacijos yra tiesiogiai paimta iš Kremliui palankių informacijos šaltinių arba parengta jais remiantis. Kaip teigiama žvalgybos paruoštame dokumente, Lietuvoje veikiantys prokremliški portalai ir vaizdo transliacijų projektai taip pat aktyviai užsiima šios dezinformacijos sklaida ir suteikia galimybę destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjams garsinti savo nuostatas.

„Radikaliomis ideologinėmis nuostatomis paremtas mokslo išradimų ir technologijų pažangos atmetimas, kuriam trumpai apibūdinti pradėtas naudoti technofobijos terminas, prasidėjus COVID-19 pandemijai, tapo svarbia politinių radikalų ir destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjų idėja.

Dažniausiai technofobų išpuolių taikiniais tampa sveikatos apsaugos ir modernių komunikacijų infrastruktūros objektai. Kai kuriose valstybėse vandalizmo aktų prieš mobiliojo ryšio kompanijų bokštus ir antenas atvejai skaičiuojami dešimtimis. Lietuvoje tokio pobūdžio nusikalstamų veikų 2020 m. nebuvo fiksuota, tačiau kurstymų socialiniuose tinkluose jas atlikti pasitaikė, todėl neatmestina, kad, šalyje plečiantis 5G ryšio tinklui, tokius išpuolius bus bandoma įvykdyti“, – tvirtina žvalgyba.

Lietuvoje didžiajai daliai prieš antipandeminius ribojimus aktyviai veikiančių asmenų įtaką daro Kremliaus propaganda.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat pabrėžiama, kad sąmokslo teorijos kelia grėsmę sėkmingai kovai su COVID-19 pandemija, kadangi mėginama sukelti abejones ir dėl skiepų naudos, kartu pasitelkiant pseudomokslinius išvedžiojimus.

Terorizmo grėsmė Europoje išlieka didelė

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad terorizmo grėsmė Lietuvoje yra maža, tačiau ši grėsmė Europoje išlieka didelė.

„Europoje daugėja pavienių islamistų įvykdytų išpuolių prieš atsitiktinius žmones ir pareigūnus. Daugumą ekstremistų radikalizavo ir išpuoliams motyvavo internete skleidžiama teroristinių grupių propaganda. Radikalaus dešiniojo ekstremizmo atstovams, taip pat ir gyvenantiems Lietuvoje, internetas tampa pagrindiniu indoktrinavimo įrankiu ir padeda koordinuoti veiklą“, – pabrėžiama dokumente.

Pastebima, kad per pastaruosius dvejus metus daugelyje Vakarų valstybių padaugėjo vienos iš radikaliausių dešiniojo ekstremizmo ideologijų – akceleracionizmo rėmėjų. Žvalgyba nurodo, kad didelė dalis akceleracionizmo sekėjų yra jauni asmenys (13–29 metų), turintys gerus komunikavimo šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis įgūdžius, kurie jiems leidžia vykdyti efektyvią veiklą skaitmeninėje erdvėje.

Lietuvos žvalgyba primena, kad Lietuvos Respublikos pilietis Gediminas Beržinskas 2019 m. aktyviai dalyvavo tarptautinės akceleracionizmo ideologijos rėmėjus vienijusios „Feuerkrieg Division“ grupės veikloje. Jis sukūrė didelę dalį šios grupės vizualinės propagandos, konsultavo kitus grupės narius savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamybos ir panaudojimo temomis.

2019 m. spalio 5 d. G. Beržinskas prie bendrovės „Western Union“ biuro Vilniuje bandė susprogdinti savadarbį sprogstamąjį užtaisą. G. Beržinskas teismo buvo pripažintas kaltu dėl bandymo įvykdyti teroro aktą, neteisėto disponavimo ginklais bei sprogmenimis ir nuteistas dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nustatyta, kad iš viso daugiau kaip metus gyvavusios „Feuerkrieg Division“ veikloje dalyvavo kelios dešimtys asmenų iš Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių.

„Šiuo metu nėra požymių, kad grupė tęstų savo veiklą. Tačiau Lietuvoje yra nustatyta naujų dešiniojo ekstremizmo ideologijų propaguotojų, palaikančių ryšius su bendraminčiais užsienyje, kurie, tikėtina, sieks prisijungti prie naujų tarptautinių dešiniojo ekstremizmo grupių“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.