Lietuvoje

2021.03.03 11:47

„Įstatymo spraga“ – neįgaliuosius įdarbinančios įmonės neteko paramos, baiminasi atsisveikinimo su darbuotojais

atnaujinta 15.04
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.03 11:47

Pandemijos metu sunkiau ir žmones su negalia įdarbinančioms socialinėms įmonėms. Dėl karantino apribojus įmonių veiklą, sumažėjo šių pajamos, tad dalis jų prarado socialinės įmonės statusą ir neteko paramos. Tai – įstatymo spraga, sako LRT.lt kalbinti pašnekovai, o įmonių vadovai baiminasi, kad gali tekti atsisveikinti su darbuotojais.

Socialinių įmonių įstatymas nurodo, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas, jei per kalendorinius metus suteikta valstybės pagalba yra didesnė nei gautos pajamos iš veiklos, kuri nėra įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą.

Baiminasi, kad teks atsisveikinti su darbuotojais

Su tokia problema susidūrė ir masažo salonas „Masažo miestas“, kuriame dirba žmonės su regos negalia. Salono vadovas Aurimas Papečkys baiminasi, kad dėl netektų lėšų gali tekti ir atsisveikinti su darbuotojais.

Nors įstatymas numato, kad socialinės įmonės pajamos turi būti didesnės nei gaunama parama, tačiau dėl praėjusiais metais įvesto karantino ženkliai sumažėjo masažo salono gaunamos pajamos, o keturis mėnesius salonas visai nedirbo.

„Susidarė tokia situacija, kai negavome dalies pajamų, tad patekome į tokią teisinę bėdą, nes pačiame įstatyme nėra numatyta išimčių dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, – LRT.lt sako A. Papečkys.

Salono vadovas apgailestauja, kad nėra atsižvelgiama į paskelbtą karantiną, o valstybės teikiama parama jau sustabdyta.

„Dabar galvojame, ką daryti. Greičiausiai, teks su darbuotojais atsisveikinti“, – kalba A. Papečkys.

Jis pabrėžia, kad masažo salonas nėra didelis verslas, uždirbantis milijonus. Tai – smulkusis verslas, todėl pajamos labai svarbios, tikina salono vadovas.

„Tai įmonei finansinio likvidumo šokas“, – priduria pašnekovas.

A. Papečkys taip pat teigia dėl susidariusios situacijos raštu kreipęsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo komitetus bei Vyriausybę.

COVID-19 kontekste atsiradusi spraga

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė portalui LRT.lt sako, kad tokia situacija – COVID-19 kontekste atsiradusi spraga. Anot jos, įvairių spragų pandemijos metu buvo ir daugiau, tačiau jos buvo taisomos, pildomos įvairiomis išimtimis.

„Tai – dar viena išimtis, kurią būtina taikyti. Tokiais metais, kai karantino metu buvo apribota veikla, neturėtų būti taikomas šis įstatymo straipsnis“, – tvirtina M. Ošmianskienė.

Seimo narės teigimu, socialinių įmonių situacija sudėtingesnė dar ir dėl to, kad buvo įvairių sugriežtinimų, tad gali mažėti motyvacijos steigti tokią įmonę.

„Įtariu, kad, ko gero, bus mažėjimas socialinių įmonių iš esmės“, – svarsto M. Ošmianskienė.

Parlamentarė taip pat kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei į viceministrę, atsakingą už neįgaliųjų socialinę integraciją. Komiteto pirmininkė tvirtina laukianti atsakymų, o jei situacija nesikeis, teiks įstatymo pataisas.

Būtų tikslinamas įstatymas

Apie šią situaciją trečiadienį kalbėta ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Jame M. Ošmianskienė sakė, kad socialinės įmonės statusas kai kurioms įmonėms jau panaikinamas.

„Tai tikrai neteisinga – žmonės nežino, kaip toliau vystyti veiklą. Tarkim, masažo salonas nuo kovo pirmos dienos gali dirbti ir nežino, ką daryti. Reikia labai greitų ir aiškių atsakymų. Nesu tikra, ar įstatymo pakeitimas gali atbuline tvarka įsigalioti“, – kalbėjo M. Ošmianskienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad šiuo atveju mažesnės įmonių pajamos turi objektyvų paaiškinimą. Kadangi, anot jo, socialinės įmonės savo statusą praranda ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, gali būti svarstomi reikalingi teisės aktų pakeitimai.

„Suprantame, kad bent jau politinė kryptis ir Europos Sąjungos kontekste yra ta, jog turime labiau kalbėti apie didesnę neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką, skatinti tas priemones. Ši kryptis, be abejo, tikslinga ir vykdytina, bet šios aplinkybės susidarė dėl pandemijos laikotarpio“, – pabrėžė M. Lingė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Kristina Maksvytienė patvirtino, kad ministerija šiuo klausimu gavo ne vieną prašymą.

„Be abejo, matyt, sutiktume, kad pandemijos metu būtų galima tikslinti [įstatymą]“, – posėdžio metu kalbėjo K. Maksvytienė.

Pasak ministerijos atstovės, teikiant pataisas būtų galima numatyti tokią išimtį arba nuostatos dėl didesnių pajamų atsisakyti tam tikru laikotarpiu.

Kaip LRT.lt informavo SADM, atsižvelgiant į sudėtingą pandeminę situaciją, pernai pavasarį buvo pakeistas Socialinių įmonių įstatymas.

„Nustatyta, kad karantino ar ekstremaliosios situacijos metu socialinei įmonei paskelbus darbuotojui prastovą, socialinei įmonei mokama ne Socialinių įmonių įstatyme nustatyta valstybės pagalba, o Užimtumo įstatyme nustatyta subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui, kaip ir visoms kitoms įmonėms, neturinčioms socialinės įmonės statuso.

Taip buvo sudarytos sąlygos socialinėms įmonėms išsaugoti darbo vietas“, – teigia ministerijos atstovai.

Anot jų, gauta valstybės pagalba pagal Socialinių įmonių įstatymą vertinama tik tada, kai įmonė veikia ir gauna pajamas – nėra paskelbusi prastovų darbuotojams.

„Atsižvelgiant į tai, kad pandemija turėjo neigiamos įtakos socialinių įmonių gaunamoms pajamoms, svarstoma galimybė peržiūrėti Socialinių įmonių įstatymo nuostatas dėl pajamų ir teikiamos valstybės pagalbos vertinimo“, – pažymima ministerijos atsakyme.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5