Lietuvoje

2021.03.02 21:17

Profesorius perspėja dėl kylančių grėsmių: turime kuo greičiau pradėti švietimo kampaniją, kad neutralizuotume pandemijų neigėjus

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.03.02 21:17

Kol Vyriausybė tik rengiasi pradėti švietimo kampaniją apie vakcinų naudą, socialiniuose tinkluose tarpsta asmenys ar jų grupės, tikslingai skleidžiančios mokslu nepagrįstą informaciją, siekdamos supriešinti visuomenę ir pakurstyti maišto nuotaikas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, dezinformacijos platintojai turėtų sulaukti atsakomybės. Ministrė ir gydytojas infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis – „Dienos temoje“.

– Ministre, per pirmąją pandemijos bangą kariuomenės strateginės komunikacijos skyriui buvo duota užduotis sekti informaciją viešojoje erdvėje, kas konkrečiai susiję su COVID-19, dabar toks nurodymas nėra duotas. Natūralu, jie savarankiškai tos informacijos ir neieško. Ar nebėra poreikio?

A. Bilotaitė: Akivaizdu, kad poreikis yra, tą matome šiuo metu, kai vyksta tam tikri procesai, skleidžiama melaginga informacija apie vakcinavimo žalą. Kaip Vidaus reikalų ministerija (VRM), matytume galimybę galvoti apie atsakomybės atsiradimą už tai, kai žmonės sąmoningai, organizuotai ir tikslingai skleidžia melagingą informaciją, darančią tikrai didžiulę žalą.

Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad beveik pusė Klaipėdoje pakviestų vakcinuotis vyresnio amžiaus žmonių neatvyko. Matyt, viena priežasčių yra melaginga, klaidinanti informacija. Kalbant apie atsakomybę, matome, kad tai labai rimti dalykai, nes žmonės tiesiog gali prarasti gyvybę ir sveikatą, todėl, mūsų nuomone, tokia informacija turėtų sulaukti tam tikrų veiksmų.

Dienos tema. Profesorius: turime kaip galima greičiau pradėti aktyvią švietimo kampaniją, kad neutralizuotume pandemijų neigėjus

– Suprantu, manytumėte, kad tikslinga netikslią informaciją prilyginti dezinformacijai ir už ją numatyti baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Mūsų šalies įstatymai tokią numato už neteisingai skleidžiamas žinias apie asmenį, tačiau skiepai ne asmuo, nepasiskųs kam nors, kad apie juos blogai rašo. Ir teisininkai sako, kad teoriškai tai atrodo gal ir gražu, bet praktiškai nelabai įmanoma ir net pavojinga.

A. Bilotaitė: Suprantu, kad yra labai jautri riba tarp nuomonės reiškimo ir klaidingos, melagingos informacijos, darančios neigiamą įtaką ir žalą visuomenei. Todėl tikrai manau, kad galima išsiaiškinti ir pasižiūrėti visas teisines galimybes ir rasti sprendimų. Kitas dalykas – pati prevencija.

Policijos departamentas pirmadienį pristatė idėją, kad galėtų veikti virtualus policijos pareigūnas, jis viešojoje erdvėje tiesiog fiksuotų informaciją, susijusią su neapykantos kurstymu arba, pavyzdžiui, dezinformacija, jos skleidimu. Iš to išeitų tam tikras prevencinis poveikis, matome, kad prevencija taip pat labai reikalinga. Tai yra du dalykai: prevencija bei atsakomybė tikslingai ir organizuotai veikiantiems asmenims. Suprantame, kad žmonės gali turėti skirtingą nuomonę, norėti ją reikšti, bet jeigu tai sąmoninga, organizuota veikla, tikrai, mano nuomone, už tai turi būti atsakoma.

– Dabar siūlomas virtualus policininkas. Per pirmąją bangą, kaip minėjau, tą darė kariuomenės strateginės komunikacijos žmonės. Per visą pandemiją kariuomenė kartojo apie šitas atakas, dezinformaciją, kurios tikslas kurstyti maišto nuotaikas, neapykantos neramumus, bet per visus metus ir šiuos tris mėnesius, kai dirba naujoji Vyriausybė, kaip ir nieko nebuvo daroma, ar tik įspūdis toks susidaro?

A. Bilotaitė: Tikrai buvo daroma, nuolatos stebime ir reaguojame, matyt, kitas mūsų žingsnis, matant paaštrėjusią situaciją, imtis tam tikrų veiksmų ir siekti, kad visas procesas būtų dar stipriau valdomas ir koordinuojamas. Pirmiausia tie dalykai susiję su atsakomybe, nes šiuo metu asmenys, organizuojantys tokius veiksmus, jaučiasi nebaudžiami ir gali tai daryti, todėl pirmas dalykas yra aiški žinia, kad to netoleruojame.

– Dezinformacija geriausiai tarpsta informacijos vakuume, ir Vyriausybė yra pasirinkusi strategiją švietimo kampaniją pradėti, kai bus daugiau skiepų, nes, sako, nėra skiepų – nėra kaip ir apie ką kalbėti. Bet turime situaciją, kad skiepų yra, tegu ir nedaug, bet žmonės atsisako skiepytis. Ar pasirinkta taktika nebuvo klaidinga?

A. Bilotaitė: Kad informacijos reikia ir visada svarbu ją gauti, ir kuo daugiau, tikrai sutinku. Vyriausybės paruošta komunikacijos strategija ir yra komunikuojama. Bet tiesiog noriu dar kartą pažymėti, kad jeigu tai organizuotas veikimas ir piktybiškas veikimas, ne visada lengva reaguoti ir atsakyti, kas tai yra, ir padaryti įtaką jau po to. Šiuo atveju, matyt, turėtų būti labai aiški bendra pozicija, kad tai netoleruojama, tas signalas turi priversti tuos nebaudžiamus asmenis suklusti ir atsargiau bei atsakingiau elgtis viešojoje erdvėje.

– Profesoriau, kada ir kaip su žmonėmis reikėtų pradėti kalbėti apie vakcinas, kad tokių abejonių ir atsisakymų nebūtų?

A. Ambrozaitis: Manau, turi būti organizuota pakankamai aktyvi švietimo kampanija, o dabar jaučiame, kad antivakserių, pandemijos neigėjų, dezinformacijos skleidėjų balsas labai garsus ir labai gerai girdimas, o ekspertų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų institucijų balsas girdimas gana retai. Bet galima pasidžiaugti, kad SAM jau pradėjo pirmus žingsnius organizuojant švietimo kampaniją arba kuriant reklaminius klipus. Ir ekspertai pasisakys, manau, tas turės poveikį.

Kol skiepijome rizikos grupės, turinčius gretutinių ligų, taip pat senyvo amžiaus žmones, tai jie buvo motyvuoti. Tačiau tarp ne senyvo amžiaus ir gretutinių ligų neturinčių žmonių labai daug abejojančių, paveiktų dezinformacijos. Todėl turėtume kaip galima greičiau pradėti labai aktyvią švietimo kampaniją, kad neutralizuotume antivakserius, pandemijų neigėjus. Dar norėčiau pabrėžti, kad prieš keletą metų, dar iki atsirandant pandemijai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įvardijusi, kad nesiskiepijimas, ir tuo labiau raginimas nesiskiepyti, yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

– Ministre, Europos Vadovų Taryboje (EVT) priimtas principinis sprendimas ilgainiui įdiegti žaliąjį pasą, ir komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad tai galėtų nutikti per tris mėnesius. Sistema turės atitikti visus duomenų apsaugos standartus. Ar Lietuva tam pasirengusi, turint omenyje, kaip sunkiai mums sekasi su visomis e.sveikatomis ir kaip laisvai kartais pas mus liejasi duomenys?

A. Bilotaitė: Noriu patikinti, kad padarysime viską, kad procesas būtų sklandus. Dėsime visas pastangas, kad nekiltų kokių nors problemų. Manau, klausimas yra tas, ar galime pirmiausia užtikrinti, kad vakcinavimas ir testavimas vyktų kaip galima sklandžiau. Ir kai tie procesai įsisuks, manau, tikrai turėsime galimybę įvykdyti visus Europos Sąjungos (ES) bendrus siūlymus ir įsipareigojimus.

– Prezidento patarėjai sako, kad skiepų pasas galėtų pasitarnauti ir svarstant įvairiausius atlaisvinimus pačioje šalyje. Premjerė kartoja, kad jis galėtų būti tik kaip dokumentas keliauti tarp valstybių, tačiau atsargiai žiūri į tai, kad jis galėtų kažkaip duoti laisvesnį judėjimą šalyje. Ką jūs manote?

A. Bilotaitė: Matome, kad kol kas vakcinuotų žmonių nėra tiek daug. Kai turėsime didesnį skaičių, galima būtų kalbėti, nes dabar atsiranda tam tikras išskirtinumas daliai visuomenės. Manau, apie tai kalbėti ir svarstyti galėsime tiktai vėlesnėje perspektyvoje.

– Prieš gerą mėnesį sakėte, kad judėjimas tarp savivaldybių bus atlaisvintas tik kai turėsime 100 atvejų 100 000 gyventojų, tačiau tie atlaisvinimai planuojami jau po poros savaičių, nors atvejų yra 2,5 karto daugiau. Kodėl toks pakeitimas, turint omenyje, kad nuolatos buvo kartojama, jog judėjimo ribojimas yra vienas efektyviausių, valdant viruso plitimą?

A. Bilotaitė: Kol kas atlaisvintas judėjimas tik tarp žiedinių ir miestų savivaldybių, nes matėme, kad ribojimai tikrai keldavo nemažai nepatogumų – žmonės, gyvenantys šiose savivaldybėse ir judantys į kitą savivaldybę, juda ne šiaip, bet dėl darbo, gyvenimo ir kitų būtinų dalykų. Šiuo metu jau ilgą laiką esame sustoję tame lygmenyje, kad sergamumas, tai yra naujų atvejų skaičius ir vidurkis, yra 250, ir mes nejudame gerėjimo link, tad apie didesnius judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimus kol kas nėra diskusijos. Yra aiškūs rodikliai, kuriuos matydami galėsime svarstyti ir kalbėti apie atlaisvinimus, nes taip, tai tiesa, judėjimo ribojimas yra viena efektyviausių priemonių, tikrai duoda rezultatų.

Nors pasižiūrėję į pačią judėjimo dinamiką matome, kad žmonės pradėjo labiau judėti. Gal dėl pavasario, gal esame pavargę, bet matyti, kad žmonės labiau juda, tad turime labai atidžiai stebėti ir kokių naujų radikalių atlaisvinimų staiga nepriiminėti.

Populiariausi

COVID-19 testas mobiliame punkte

Lietuvoje

2021.04.21 11:32

Vyriausybės planuose – vis daugiau pradinukų teks tirtis kaupinių metodu, bet nebereikėtų testuotis tėvams

numatoma trumpinti „gerųjų“ savivaldybių sąrašą
Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5