Lietuvoje

2021.03.04 15:29

Naujos infekcinės ligoninės statybos Kaune: modernius planus keičia galvos skausmas dėl Vyriausybės atšaukto DNR plano

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.03.04 15:29

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos planuoja statyti naują infekcinių ligų ligoninę. Teigiama, kad ši įstaiga būtų modernesnė nei veikianti po LSMU Kauno ligoninės stogu, o pacientų dėl sudėtingesnių tyrimų nereikėtų vežioti į kitas ligonines. Vienas rūpestis – dalis pinigų statyboms buvo numatyti praėjusios Vyriausybės pristatytame DNR plane, kurį naujoji valdžia atšaukė.

Trijų tipų palatos-boksai

Kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, planuojama, kad Eivenių gatvėje iškilsiantis ligoninės pastatas būtų šešių aukštų su rūsiu, o ant stogo projektuojama aikštelė sraigtasparniui. Viso pastato plotas siektų kone 17 tūkst. kv. m. Kaip LRT.lt sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis, manoma, kad vienu metu pastate dirbtų iki 100 specialistų.

„Naujame korpuse bus priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, konsultacinė poliklinika, 12 lovų intensyviosios terapijos skyrius, 60 lovų infekcinių ligų stacionaras su vaikų ir suaugusiųjų poskyriais, operacinė su intervencinės radiologijos procedūrų galimybe, radiologinės diagnostikos skyrius, kuriame bus atliekami ultragarso, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai, bei nedidelė trečio biosaugos lygio virusologijos laboratorija. Kartu su klinikine veikla, gydant infekcinėmis ligomis sergančiuosius, naujojoje ligoninėje bus vykdoma mokslinė veikla, studijos“, – kalbėjo K. Stašaitis.

Projektiniuose pasiūlymuose taip pat rašoma, kad įstaigoje būtų trijų tipų boksai. I tipo boksams būtų skirtos 39 lovos, iš jų 2 – reanimacijos. II tipo boksams – 44 lovos, iš kurių 9 – skubios pagalbos skyriuje. III tipo boksams būtų 10 lovų, iš jų 2 – skubios pagalbos skyriuje.

Komentuodamas skirtumus tarp boksų tipų, K. Staišaitis aiškino, kad patys pavojingiausi ir labiausiai užkrečiami infekciniai susirgimai kaip, pavyzdžiui, į Europą vis dažniau užklystanti Ebola, bus izoliuojami III tipo boksuose. Pacientai, susirgę COVID-19, tymais, vėjaraupiais, būtų guldomi į II tipo boksą, kur patenkama ir iš vidaus, ir iš išorės, arba į I tipo, kur patekti galima tik iš vidaus.

„Visuose boksuose bus specialios aplinkos sąlygos, kurios neleidžia mikroorganizmams plisti už palatos ribų, tokios kaip neigiamas slėgis palatoje, speciali šliuzų sistema ir kt. III ir II tipų boksai turės tiesioginį įėjimą iš lauko, kas leis atvykusį ar GMP darbuotojų atvežtą pacientą saugiai izoliuoti, nesudarant jam sąlygų kontaktuoti su kitais pacientais ar tinkamo saugumo lygio asmens apsaugos priemonėmis nevilkinčiais darbuotojais“, – aiškino K. Stašaitis.

Atšaukti pinigai

Bendra projekto sąmata, kaip teigė K. Stašaitis, yra 38 mln. eurų. Tai apima statybas ir reikiamos medicininės įrangos įsigijimą.

„Mūsų teikiamas projektas – dalis nacionalinio projekto, kurį teikėme kartu su Santaros klinikomis. Jis numato dviejų aukščiausio saugumo lygio infekcinių ligų ligoninių ir korpusų statybas bei įrengimą Santaros ir Kauno klinikose bei infekcinių ligų infrastruktūros stiprinimą regiono ligoninėse“, – aiškino pašnekovas.

K. Stašaitis minėjo, kad projektą palankiai įvertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) bei projektų vertinimo prie Finansų ministerijos grupės, sudarytos tiek iš ekspertų, tiek iš socialinių partnerių bei kitų suinteresuotų grupių atstovų, kurių visi pripažino tokių ligoninių poreikį mūsų šalyje. Po šių svarstymų projektas buvo praėjusios Vyriausybės DNR plane, jį finansuoti buvo numatyta iš Europos Sąjungos Europos ekonomikos gaivinimo plano. Šiuo metu DNR planas yra atšauktas, tačiau K. Staišaitis vylėsi, kad dabartinė Vyriausybė taip pat rems šį projektą.

„Jei viskas vyks sklandžiai, statybas esame pasirengę pradėti trečiąjį arba ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Preliminari trukmė – iki pusantrų metų, todėl tikimės jau 2022-ųjų pabaigoje arba 2023-iųjų pradžioje pagaliau pradėti gydyti infekcinėmis ligomis sergančius pacientus modernioje ir, svarbiausia, pasaulinius saugumo standartus atitinkančioje ligoninėje“, – teigė pašnekovas.

Bendra projekto sąmata, kaip teigė K. Stašaitis, yra 38 mln. eurų.

SAM spręs, ar projektas tikslingas

Kaip LRT.lt atsakė Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Kačerauskas, infekcinių ligų klasterio (Vilniaus ir Kauno centrai) kūrimas buvo planuotas Ateities ekonomikos DNR plane. Jį panaikinus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vykdė visų projektų peržiūrą, siekiant įvertinti jų įgyvendinimo tikslingumą, apimtis ir terminus. Šiuo metu rengiamas Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (angl. Recovery and Resilience Facility – RRF).

„Viena iš reforminių krypčių identifikuotų RRF plane – sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms didinimas ir pasirengimas ateities iššūkiams. Šios reformos rėmuose planuojama atlikti asmens ir visuomenės sveikatos įstaigų pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimą, po kurio ir paaiškės, kokios investicijos bus nukreiptos į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, pritaikant ją teikti sveikatos priežiūros paslaugas krizinėse situacijose“, – aiškino J. Kačerauskas.

Pasak jo, vėliau SAM, formuodama politiką sveikatos apsaugos srityje, ir turėtų spręsti, ar infekcinių ligų klasterio kūrimas tokia apimtimi kaip buvo planuota yra tikslingas ir kaip tokios investicijos prisidėtų prie RRF plane numatytų tikslų. Anot J. Kačerausko, iki balandžio pabaigos Lietuva turi pateikti RRF planą Europos Komisijai, kuriai pritarus ir paaiškės, kokias reformas sveikatos srityje bus įgyvendintos, o kartu – ir kiek tam lėšų galėtų būti skirta.

„Preliminari suma, kurią planuojama skirti visoms identifikuotoms reforminėms kryptims įgyvendinti sveikatos sektoriuje, yra 267 mln. eurų., tačiau po derybų su Europos Komisija ji gali keistis“, – minėjo jis.

Esama ligoninė prastai pritaikyta

Kodėl Kaunui prireikė dar vienos infekcinės ligoninės? K. Stašaitis atsakė, kad vienas svarbiausių argumentų – pasenusi ir tokioms ligoms gydyti menkai pritaikyta dabartinės infekcinės ligoninės – LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus – infrastruktūra.

„Kauno regione infekcinės ligos nuo seno gydomos minėtame skyriuje, kuris dar prieš daugiau nei 30 metų pradėjo veikti kaip Vaikų infekcinių ligų ligoninė. Kadangi pastatas tais laikais buvo statomas orientuojantis į vaikų priežiūrą, jo erdvės ir planas sunkiai dera su šio amžiaus poreikiais gydant suaugusiuosius. Elementarus pavyzdys yra siauros palatų durys, pro kurias negali įvažiuoti ar išvažiuoti suaugusio paciento lova“, – dėstė K. Stašaitis.

Pasak jo, ten taip pat trūksta suaugusiesiems gydyti skirtų palatų-boksų, nėra palatų su neigiamu slėgiu, nėra autonomiškos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams skirtos reanimacijos bei operacinių. Kaip problema įvardijama ir tai, kad nėra atskirų sudėtingesnių diagnostinių tyrimų (KT, MRT) aparatų, todėl kaskart, kai prireikia detaliau ištirti ar operuoti užkrečiamąja liga sergantį asmenį, tenka jį vežti į kitus ligoninės padalinius, taip, pasak pašnekovo, sudarant sąlygas patogenui plisti ir kelti grėsmę kitiems ligoninės pacientams bei personalui.

Kitas argumentas, anot K. Stašaičio, yra visame pasaulyje tendencingai augantis sergamumas infekcinėmis ligomis, ką jau kurį laiką sunerimę stebi viso pasaulio infektologai.

„Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams, grėsmingai mažėjančios vakcinacijos apimtys visuomenėje, iš naujo atgimstančios išnaikintomis laikytos infekcinės ligos, vis opėjanti klostridinės infekcijos problema, vis dar didelis sergamumas AIDS, naujų patogenų atsiradimas – visa tai sudaro prielaidas augti sergamumui ir mirtingumui nuo infekcinių ligų, didėti medicininės pagalbos poreikiui jomis susirgus“, – sakė K. Stašaitis.

Anot jo, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje infekcinių ligų gydytojo konsultacijų poreikis nuolat augo, o stacionaro lovų skaičius infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams Kauno regione sumažėjo tiek, kad pradėjo neatitikti augančio jų poreikio dar ikipandeminiu laikotarpiu.

Kaip trečią veiksnį K. Stašaitis įvardijo faktą, kad tendencingai mažėja gydytojo infektologo specialybės populiarumas. Rinktis tokį profesinį kelią, pašnekovo teigimu, dar studijų metais atgraso pasenusi infrastruktūra, kelianti grėsmę darbuotojų saugumui. Tikimasi, kad moderni ligoninė padės pritraukti jaunų specialistų.

Ir, be abejonės, prie naujos ligoninės poreikio prisidėjo COVID-19 pandemija.

„Ji tik dar labiau išryškino infekcinių ligų infrastruktūros, į kurią Kauno regione nebuvo investuojama daugiau kaip 30 metų, žaizdas ir paskatino imtis veiksmų, kad situacija keistųsi į gera. Klimato kaita ir kiti mano minėti veiksniai leidžia manyti, kad tokių pandemijų kaip ši ateityje matysime dar daugiau, todėl turime ruoštis iš anksto“, – aiškino K. Stašaitis.

Pastatas tais laikais buvo statomas orientuojantis į vaikų priežiūrą, jo erdvės ir planas sunkiai dera su šio amžiaus poreikiais gydant suaugusiuosius.

Bus galima operuoti infekcinėmis ligomis sergančiuosius

Todėl naujojoje ligoninėje, anot Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, bus sutelkta visa reikiama diagnostikos įranga, laboratorijos, palatos, operacinės, reanimacija ir kiti būtiniausi funkciniai vienetai tam, kad užkrečiamąja liga sergantys pacientai visą reikiamą gydymą gautų izoliuotai ir vienoje vietoje, nevežiojant jų tarp atskirų ligoninių padalinių ir taip nekeliant grėsmės darbuotojams, kitiems pacientams bei iki minimumo užkardant galimybes ligą sukėlusiam patogenui plisti.

K. Stašaitis minėjo, kad projektuojant ligoninę konsultavosi su kolegomis iš Vokietijos ir Prancūzijos – virtualiai aplankė šių šalių infekcinių ligų gydymo centrus. Taip pat kalbėtasi su naujausio ir moderniausio infekcinių ligų centro Skandinavijos šalyse, esančio Švedijoje, projektuotojais ir infekcinių ligų specialistais.

„Juose dirbantys kolegos, geriausi infekcinių ligų specialistai Europoje, ne tik leido gyvai susipažinti su infrastruktūra, bet ir turėjo mums nuoširdžių praktinių patarimų, kaip geriausiai planuoti tokios paskirties patalpas ir organizuoti tokių ligoninių darbą, kokių klaidų vengti“, – aiškino K. Stašaitis.

Be to, naujame infekcinių ligų korpuse bus gydomi pacientai, kurie serga labai užkrečiamomis ir / ar pavojingomis infekcijomis. Tarp įvardytų pavyzdžių – antibiotikams atsparios infekcijos, klostridijos, tymai, AIDS, sudėtingi vėjaraupių atvejai. Taip pat planuojamoje ligoninėje galėtų būti hospitalizuoti pacientai, turintys sunkių gretutinių ligų, tokių kaip onkologinės, hematologinės, antrinės infekcijos. K. Stašaičio teigimu, šioje gydymo įstaigoje būtų galima gydyti ne tik Kauno miesto ir Kauno regiono, bet ir vidurio bei vakarų Lietuvos gyventojus.

Pastačius tokią įstaigą, pašnekovo teigimu, planuojama LSMU Kauno ligoninėje palikti nesudėtingų infekcinių ligų gydymą, o Kauno klinikose bus teikiama aukščiausio lygio infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslauga ypač sunkių, komplikuotų, įprastiniam gydymui nepasiduodančių būklių atvejais ir esant retai patologijai, kai ištyrimui reikia sudėtingos technologijos bei gydymo metodų daugiadisciplininio komandinio darbo principu.

„Naujoji ligoninė ypač pasitarnaus gydant užkrečiamąja liga sergančius pacientus, kuriems reikia intensyviosios terapijos arba būtina atlikti operaciją. Tai bus galima atlikti naujosios infekcinės ligoninės operacinėse, užuot operuojant tokius ligonius bendrosiose chirurginių skyrių operacinėse, kur kiltų grėsmė infekcijai išplisti tarp neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tas pats ir dėl intensyviosios terapijos“, – pabrėžė K. Stašaitis.

Planuojamoje ligoninėje galėtų būti hospitalizuoti pacientai, turintys sunkių gretutinių ligų, tokių kaip onkologinės, hematologinės, antrinės infekcijos.

Populiariausi

Petro Gražulio pasirodymas sukėlė pasipiktinimo bangą
5

Lietuvoje

2021.04.12 16:02

Akibrokštas Klaipėdoje: miesto centre – Gražulio šokiai skambant prieš homoseksualius asmenis nukreiptam kūriniui

įvykiu susidomėjo pareigūnai, situaciją žada įvertinti ir Seimo etikos sargai
5
Remigijus Šimašius
9

Lietuvoje

2021.04.12 14:13

Šimašius: Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos koronaviruso pacientams skirtos lovos

penktadienį sostinėje bus pradėti skiepyti vyresni negu 55 metų asmenys; atnaujinta 15.12
9