Lietuvoje

2021.03.01 21:48

Landsbergis apie Stambulo konvenciją ir „viešas inkvizicijas“: kalbėkime ne apie konkrečius žmones, o apie sprendimų esmę

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.03.01 21:48

„Jeigu mes norime valstybėje sutarimo ir gebėjimo priimti kokius nors sprendimus, kalbėkime ne apie žmones, kurie tiems sprendimams atstovauja, o apie sprendimų esmę“, – kalbėdamas apie diskusijas dėl Stambulo konvencijos ir dėl minčių apie ją kritikuojamus konkrečius žmones, pavyzdžiui, bažnyčios atstovus, sako konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. 

„Dienos temoje“ – pokalbis su G. Landsbergiu, kuris neseniai ketverių metų kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku.

– Be jūsų, buvo iškelta ir kitų kandidatų, bet viskas išėjo taip, kad likote vienintelis, visi kiti pasitraukė. Kaip jautėtės dėl to?

– Nežinau, neturėjau progos labai stipriai to reflektuoti, buvau išvykęs į vizitą. Mėginau sau paaiškinti, kaip čia viskas susidėliojo. Ko gero, kai kurie argumentai nuskambėję yra. Metas yra pandeminis, sudėtinga ir kalbėti su skyriais, ir tą diskusiją vykdyti pandemijos aplinkybėmis, bet, ko gero, man pačiam atsakymas yra toks, kad turbūt kolegos yra įsitikinę, kad pirmininko mandatas rinkimuose atitinka tą mandatą, kurį gavo partija nacionaliniuose rinkimuose. Kitaip tariant, jeigu nebūtume laimėję, akivaizdu, kad pirmininkas neturi mandato ir turi gauti jį iš naujo. Šiuo atveju, jeigu laimėjom rinkimus, tai vis dėlto yra stiprus pasitikėjimas ir iš visuomenės, jis atitinka, matyt, ir partijos pasitikėjimą.

Dienos tema. Landsbergis apie Stambulo konvenciją: kalbėkime ne apie konkrečius žmones, o apie sprendimų esmę (su vert. į gestų k.)

– Jeigu kalbėtume tik skaičiais, iš 16-os iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti visi, o kai galutinį sprendimą priėmė partijos taryba, iš 129 122 balsavo už jus. Iš kur toks didelis pasitikėjimas jumis pačioje partijoje?

– Nežinau. Niekaip nenoriu prisiimti kokių nors nuopelnų. Man atrodo, kad yra keli dalykai, kurie neblogi partijai. Visų pirma, aišku, politinė pergalė ir svarbios pozicijos Vyriausybėje, galimybė įgyvendinti savo darbus ir nuostatas – čia, ko gero, yra svarbiausias momentas. Antras dalykas – partijos pasirinkta kryptis, kas man asmeniškai yra labai priimtina, tai, dėl ko siūliau kolegoms sutarti, tai yra ta centro dešinės, išvengiant kraštutinių kraštų, būti nuosaikia dešinės jėga, kuri gali telkti aplink save platų būrį žmonių.

– Situacija iš esmės buvo neeilinė, nes reikėjo rinktis iš vieno kandidato, ir čia jau partijos Priežiūros komitetas nusprendė, kaip reikia elgtis. Dabar kvestionuojamas tas sprendimas, kritikuojama, kad jis neatitiko įstatų. Ar yra nors kokia galimybė, kad šitas sprendimas – jūsų paskyrimas, išrinkimas partijos pirmininku – neatitinka partijos įstatų?

– Nesu supažindintas su partijos pažeidimais arba tokiomis problemomis. Jeigu jų būtų, galbūt galima bandyti tą kvestionuoti ar spręsti, bet, man rodos, partijoje yra bendras sutarimas, kad viskas gerai.

– Ar yra skundų dėl to partijoje?

– Na, nepasiekė manęs kažkas konkretaus. Gal, nežinau, girdėjau ponios Širinskienės skundą, bet neatsimenu, ar ji įstojo į partiją.

– O iš vidinių partijos kolegų?

– Kažkas tokio labai konkretaus manęs nepasiekė. Kolegos perdavė, kad buvo keliami klausimai, tai yra normali, demokratinė procedūra.

– Bet jūs nemanote, kad jeigu ir būtų tokių skundų, kad kaip nors tai galėtų keisti dabartinį sprendimą?

– Net neturėčiau prielaidų taip manyti, tiesą sakant.

– Partijai vadovaujate nuo 2015 metų ir, ko gero, kiekviena kadencija yra nauji tikslai. Gal nebrėžkime labai tolimų tikslų, susikoncentruokime ties smulkesniais, mažesniais iššūkiais, pavyzdžiui, kaip išlaikysite partijos vienybę, kai reikės Seime balsuoti dėl partnerystės įstatymo?

– Aš nemanau, kad mes išlaikysime partijos vienybę. Ir, tiesą sakant, niekada tokio tikslo ir nebuvo. Man atrodo, kad mes turime keletą tokių principinių nuostatų, kurios, tiesą sakant, ir padeda partijai pasiekti didesnius tikslus. Pirma – sutarti, kad galime nesutarti. Mes turime skirtingas pozicijas, turime skirtingas nuostatas, aš esu išsakęs savo poziciją ir ji ganėtinai atvira, aiški. Tiesą sakant, aš ją išsakiau netgi prieš praeitus pirmininko rinkimus ir vis tiek sulaukiau partijos narių pasitikėjimo, galėjau tęsti savo veiklą dar 4 metus.

Aš puikiai žinau kai kurių savo žmonių ganėtinai griežtas nuomones šiuo klausimu ir, ko gero, jeigu tas įstatymas ar kokios nuostatos atsidurs Seime dėl balsavimo, mes eisime su skirtingomis pozicijomis. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad yra labai svarbi užduotis tiems mūsų koalicijos partneriams, kurie atsinešė klausimus į darbotvarkę, kurie dabar ketina įtraukti į Seimo darbotvarkę, į koalicijos sutartį, jie turi telkti Seime pakankamą skaičių balsų ir dalyvauti toje diskusijoje, kuri dabar vyksta ganėtinai vienašališkai. Joje dalyvauja „valstiečiai“, akivaizdu, tam tikri verslo atstovai, kurie buvo anksčiau Seime, dabar yra už Seimo. Jie dabar kaitina visą atmosferą, bet aš norėčiau, kad būtų girdima ir kita pusė, kuri atsinešė tą klausimą į darbotvarkę.

– Šiandienos prezidento vertinimas – diskusijas apie Stambulo konvenciją Lietuvoje jis pavadino vieša inkvizicija. Ką jums sako toks prezidento vertinimas?

– Na, aš gal ne visai taip matau, kaip, kokius argumentus prezidentas išdėliojo, nes aš matau asmeninį karą, kurio simboliais yra tapę žmonės, tiesiog konkretūs žmonės, vienas asmuo yra Seimo narys – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, kuris sulaukė grasinimų. Iš tikrųjų tai, ką jisai rodo, yra siaubinga, nė vienas žmogus neturėtų to gauti. Tiesą sakant, ir aš panašių gaunu įvairiais kitais klausimais, bet čia tebūnie. Kitoje pusėje gali atsirasti, sakykim, dabar irgi simboliu tapęs kunigas Toliatas. Tiesą sakant, nė vienas neturėtų sulaukti pažeminimo ir paniekinimo. Tad imti ir palaikyti vieną ar kitą pusę...

– Prezidentas kalbėjo apie vieną pusę.

– Prezidentas kalbėjo apie vieną, tebūnie, tai jo pasirinkimas. Mano siūlymas: jeigu mes norime valstybėje sutarimo ir gebėjimo priimti kokius nors sprendimus, kalbėkime ne apie žmones, kurie tiems sprendimams atstovauja, o apie sprendimų esmę. Ir kokio mums, Lietuvai, reikia sprendimo, ir ką mes norime kiekvienu klausimu spręsti. Vieni žmonės mano, kad priimta, sakykim, Stambulo konvencija padės mažinti smurtą prieš moteris ar mažinti tam tikrų grupių diskriminaciją visuomenėje. Apie tai reikia kalbėti ir ginti savo poziciją. Jeigu kita pusė mano, kad tokiu būdu iškils grėsmė šeimos institutui, vėlgi reikia kelti argumentus. Iš tikrųjų ta diskusija, kai paimamas žmogus ir vienas ar kitas žmogus yra niekinamas, niekur nenuves.

– Kitas aktualus klausimas – kas turi dalyvauti Europos Vadovų Taryboje? Prezidentas ar premjerė?

– Pirmiausia turime atsakyti sau į klausimą, ko reikia Lietuvai, ne vienam ar kitam politikui. Aš matau, kad vis dėlto šiandien visi instrumentai, kuriuos mes turime, nėra išnaudojami ir jų išnaudoti, deja, nėra galimybės.

– Kas jų neišnaudoja?

– Pareigūnai, prezidentas mūsų, kuris atstovauja.

– Jis netinkamai atstovauja Lietuvai Europos Vadovų Taryboje?

– Aš nesakau to. Sakau, kad yra tam tikri instrumentai, kaip, pavyzdžiui, Europos Komisija, kaip ir visos Europos Sąjungos institucijos, yra formuojamos partijų principu. Tai yra Europos liaudies partija, kuriai priklauso konservatoriai, ir socialdemokratai, kuriems mūsų socialdemokratai priklauso, žalieji, Macrono Europos atsinaujinimo partija įkurta, sakykim, ar frakcija. Ir visos jos turi savo atstovus Komisijoje, taip pat ir Komisijos vadovė ar Vadovų Tarybos vadovas – visi skiriami partiniu principu. Lygiai taip pat prieš kiekvieną tarybą yra partijų pasitarimas dėl bendrų pozicijų, dėl galimų kompromisų, dėl galimų poreikių ir koalicijų būrimo. Lietuva tame nedalyvauja, nes mūsų prezidentas negali būti partinis ir jis į tai tiesiog nekviečiamas.

– Bet mes ir prieš tai turėjome nepartinę prezidentę, ji dalyvaudavo.

– Aš nebūčiau manęs, kad tai buvo geriausias sprendimas ir tuomet, deja, neturėjau galimybės išsakyti savo pozicijos. Dabar suprantu, kad ta diskusija vėl įkaitusi, vėlgi man nepatinka, kai pradeda kalbėti apie žmones, ar čia man patinka vienas arba kitas žmogus. Man atrodo, kad mes turėtume pirmiausia iškelti sau klausimą, ar yra gerai ir tinkamiausiu būdu atstovaujami būtent Lietuvos interesai.

– Jūs manote, kad premjerė tai padarytų efektyviau?

– Efektyviau. Paprasčiausias dalykas, bet aš manau, kad tas sprendimas turėtų gimti – jei bus prie to einama – ne Vyriausybės ar prezidento sprendimu. Aišku, jeigu jį pavyktų diplomatiškai atrasti, tai būtų, ko gero, geriausias dalykas visiems. Tiesiog susitarus, kad tai diplomatinis sprendimas, būtų ideali situacija. Jeigu nepavyktų, tada yra Seimas.

– Prezidentas turi Konstitucijos įgaliojimus ir gali spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus. Šiandien jis pareiškė, kad Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į pandemijos valdymą, o ne kaitinti diskusijas apie atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.

– Vyriausybė nuspręs, kurie klausimai svarbiausi, ir apie juos diskutuos. Kadangi buvo iškeltas klausimas, jis kilo Seime. Kiek aš žinau, Vyriausybė pati to klausimo niekaip nekėlė, tiesiog premjerė vienoje ar kitoje situacijoje, kaip ir aš šiandien jūsų studijoje, gaunu šitą klausimą. Na, kad ir kaip norėčiau telktis dabar į pandemijos valdymą, aš privalau atsakyti ir, kadangi turiu nuomonę, taip kartais atsitinka, kad aš sakau. Manau, ir premjerei taip atsitiko. Tai gal leiskime žmonėms turėti savo nuomonę, o sprendimą vėlgi, aš manau, palikim Seimui, jeigu nepavyksta rasti diplomatinio. Bet aš vis dėlto norėčiau paraginti įsiklausyti į argumentus, kurie kartais išsakomi, ir paieškoti sprendimų.

– Kitos valstybės, konstituciniu būdu išsprendusios klausimą, – Suomija, Lenkija. Jos kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

– Yra įvairių būdų. Aš noriu tikėti, kad galbūt iki to tikrai nereikės prieiti.

– Plačiau apie pandemijos valdymą: pasigirsta ne tiktai kritikos iš to paties prezidento, bet ir iš kitų ekspertų, kad mes dabar esame užstrigę, sustoję. Karantinas, mes matome susirgimų skaičius, kurie po truputį ne tai kad krinta, o kyla, ir nežinau, kas pasikeitę per tuos kelis mėnesius, kai pradėjo vadovauti nauja Vyriausybė. Mes turime tą patį Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris, kaip buvo, taip ir yra daugiau mažiau neveiksnus. Kaip jūs suprantate situaciją ir kaip mes galėtume iš jos išeiti, jeigu, tos priemonės, kurias iki šiol naudojome, dabar nebeduoda naudos?

– Pirmiausia turbūt reikia pasidžiaugti, kad tie keli mėnesiai nuo Vyriausybės darbo pradžios davė tikrai reikšmingą rezultatą. Vis dėlto buvome bemaž blogiausi Europoje, jeigu teisingai atsimenu, vos ne pasaulyje pirmavome pagal užsikrėtimų skaičius 100 000 gyventojų. Padėtis buvo tikrai dramatiška. Nenoriu ieškoti kaltųjų, nenoriu sakyti, kas leido, kad taip atsitiktų toje situacijoje, ar kas laimino, kam ji tiko, kol atvažiavo iki tos padėties. Bet pats pirmasis Vyriausybės posėdis, deja, nebuvo labai malonus. Tai buvo sprendimai uždaryti valstybę. Ir premjerė tuomet kreipėsi į visuomenę, prašydama supratingumo.

Supratingumas leido šiandien dramatiškai sumažinti skaičius. Dabar akivaizdu, kad mes turime kelis dalykus: žmonės yra pavargę, tai normalu. Kiek kalbuosi su kolegomis kitose valstybėse, visur tas pats – žmonės pervargę. Antroji problema yra ta, kad yra naujų atmainų, kurios agresyvesnės, piktesnės, jos greičiau užkrečiamos ir netgi didesnis mirtingumas.

– Mes nuotaikas žinome, bet kokios naujos priemonės?

– Dabar svarbiausia – suvaldyti žmonių lūkesčius. Turime kalbėti apie tai, kad mes negalime uždaryti valstybės visiškai, nes ekonomika to nepakelia, bet jeigu mes atsidarysime per greitai ir per stipriai, vienas žingsnis per ribą gali grąžinti į nepaprastai blogą situaciją, kai nebegali būti kitų išeičių. Tiesiog kantrybės, kantrybės, kantrybės, strateginės kantrybės. Ir skiepijamės, stengiamės kuo greičiau pasiskiepyti ir jau tada galėsime atsikvėpti ir atsidaryti.

– „Sputnik“ vakcinos neprašysime, nereikės?

– Aš kviesčiau neprašyti.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5