Lietuvoje

2021.03.01 22:07

Nepakankamai valdomas ŽIV plitimas įkalinimo įstaigose: bijoma, kad problema persikels į likusią visuomenę

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.01 22:07

Įkalinimo įstaigose prastai kontroliuojamas ŽIV infekcijos plitimas ir menkas gydymo prieinamumas, pasak ekspertų, kelia pavojų ir visuomenei. Pasak respublikinio priklausomybės ligų centro atstovės, tik laiko klausimas, kol problema persikels ir už įkalinimo įstaigų sienų. Tarp siūlomų ŽIV prevencijos priemonių – švirkštų ir adatų keitimo paslaugos įkalinimo įstaigose.

Už spygliuotų įkalinimo įstaigų vielų narkotikai patenka nuolatos, tik patekimo būdai vis keičiasi.

„Paskutinė gudrybė, turbūt žengiam su progresu visoje visuomenėje, tai turbūt būtų skraidyklių panaudojimai“, – sako Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Žinios. Įkalinimo įstaigų kovai su ŽIV siūloma sekti užsienio pavyzdžiu: nuteistiesiems dalyti švirkštus ir adatas

Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė teigia, kad laisvės atėmimo vietose, kaip rodo tyrimai, 70 procentų daugiau vartojama nei laisvėje.

Narkotikų vartojimas įkalinimo įstaigose neretai esą virsta ŽIV plitimu.

„Žmonės tuos visus preparatus leidžiasi savos gamybos švirkštais, iš tušinukų širdelių ir sterilizuodami tas adatas, retas atvejis – citrinos rūgštimi, paprasta citrina“, – teigia asociacijos „Kalinių sąjunga“ sekretorius Tautvaldas Snukiškis.

Kalėjimuose esą trūksta ir adekvataus priklausomybių gydymo, ir prevencijos.

„Sergantis asmuo negali savęs išryškinti, pripažinti, kad jis yra sergantis, kadangi jis patiria persekiojimą, sukuriamos teisinės pasekmės, dėl ko iš tų atimama galimybė lygtinai eiti į laisvę ar apskritai gydytis“, – sako T. Snukiškis.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės nuomone, visa tai – nepavykęs darbas su ŽIV epidemija ir valstybinių struktūrų aplaidumas.

„Už šitas paslaugas ir kad mes, kaip ES valstybė, vis dar esame židinys ir netaikom priemonių, kurios yra pigios ir paprastos“, – aplaidumą aiškina M. Danielė.

Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė pabrėžia, „jei turėsime nesveikus asmenis laisvės atėmimo vietoje, lygiai ta pati problema persikels į likusią visuomenę, anksčiau ar vėliau“.

Ekspertai siūlo dalyje Vakarų valstybių kalėjimuose taikomą ŽIV prevenciją: kaliniams prieinamos sterilios adatos.

Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje nustatyta 112 naujų ŽIV atvejų. Iš jų – įkalinimo įstaigose beveik dešimtadalis. Pasak kalėjimų departamento atstovės, į įkalinimo įstaigas dažniau patenkama jau užsikrėtus, nei užsikrečiama patekus. Ir siūlomą priemonę vertina skeptiškai.

„Švirkštų dalinimas būtų tarsi kapituliavimas ir rankų nuleidimas, kad negalim žmogui padėti kitais būdais“, – teigia B. Semėnaitė.

O gydymo prieinamumas įkalinimo įstaigose, žada, gerės. Anksčiau, sako, trūko, lėšų, bet Seimo anksčiau priimtos pataisos leidžia nuteistųjų gydymą finansuoti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Statistika rodo: Lietuva šimtui tūkstančių gyventojų turi daugiausia kalinių visoje Europos Sąjungoje.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05