Lietuvoje

2021.02.28 20:47

Usonis apie „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinas: paskiepytas žmogus nuo gydymo ligoninėje apsaugomas 95 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.02.28 20:47

„Ar tai virusas yra pasikeitęs, ar tai yra mūsų tas nuovargis visuomenės ir nebesilaikome griežtų reikalavimų – čia iš tikrųjų ekspertai po gilesnės analizės turi atsakyti. Bet faktas tas, kad priemonės, kurių turime dabar, jų nebepakanka arba jos yra pažeidžiamos“, – apie koronaviruso atvejų šuolius Lietuvoje LRT TELEVIZIJAI kalba Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Usonis.

Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę konstatavo, kad susirgimų skaičius nebemažėja, negana to, teigiamų rezultatų pradėjo daugėti. Todėl šią savaitę Vyriausybė nesiryžo keisti karantino režimo. Muziejams ir galerijoms, bibliotekoms buvusi viltis atsiverti atidėta geresniems laikams, karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos. Kita vertus, leista judėti žiedinėse savivaldybėse, lauke galima būti be kaukių. „Savaitėje“ – VU profesorius V. Usonis.

Savaitė. EVT susitikimai – Nausėdai ar Šimonytei? Prezidentas nemato argumentų, kodėl ne jis, už premjerę ir oponentai

– Taigi, kodėl procesas pradėjo strigti? Kodėl susirgimų nemažėja, o teigiamų atvejų daugėti pradėjo pamažu?

– Na, jų šiek tiek daugėja ir paaiškinimas tai tik vienas gali būti – sausis ir vasaris yra koronavirusinės infekcijos aktyvumo, piko mėnesiai. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad tos karantininės priemonės visada yra kompromisas tarp priemonės veiksmingumo ir visuomenės gyvenimo.

Mes būtume saugiausi, jeigu išsiskirstytume į savo atskirus kampus per patrankos šūvį, bet tai nebus visuomenės mūsų šiuolaikinis gyvenimas. Bet kuriuo atveju, priežastis yra viena – vienaip ar kitaip virusas lengviau patenka iš infekuoto žmogaus į sveiką, imlų. Ar tai virusas yra pasikeitęs, ar tai yra mūsų tas nuovargis visuomenės ir nebesilaikome griežtų reikalavimų – čia iš tikrųjų ekspertai po gilesnės analizės turi atsakyti. Bet faktas tas, kad priemonės, kurių turime dabar, jų nebepakanka arba jos yra pažeidžiamos.

– O kiek tada testavimas šiuo atveju gali būti veiksmingas, nes ministras pripažino, kad tai, ko labai buvo tikimasi, kad ir savivaldybės naudosis šiuo įrankiu ir kad grįžtantys į darbą tuo pasinaudos, nepavyko to pasiekti. Kiek svarbus testavimas šiuo atveju, kiek labiau jį reikėtų plėsti? Ar tada mes atrastume dar daugiau atvejų?

– Testavimas nepaprastai svarbus todėl, kad, na, kai kas ironizuoja, čia jau iš juodo humoro turbūt serijos, uždarykime laboratorijas ir nebeliks atvejų, mirs tiktai žmonės nuo infekcijos. Atsiprašau, grubus palyginimas, bet akivaizdu, kad kuo didesnės yra testavimo apimtys, tuo tiksliau mes galime vertinti epidemiologinę situaciją ir atitinkamai tuo tiksliau galime planuoti priemonės tai situacijai valdyti, todėl tai yra nepaprastos svarbos veiklos sritis. Be abejo, testavimo sumažėjimas yra nerimą keliantys signalai.

– Tai jeigu dabar testavimo apimtys maždaug per pusę sumažėjusios, tai darytina išvada, kad, jeigu jas atstatyti buvusias, tai tų atvejų skaičius būtų gerokai didesnis?

– Tuo atveju galėtų būti gerokai didesnis skaičius besimptomių nešiotojų arba sergančių labai lengvomis ligos formomis. Sumažėjus testavimo apimtims, jie neidentifikuojami, jie gyvena savo įprastą gyvenimą, jie yra tarp mūsų, o jeigu dar ir kaukė bus neteisingai uždėta, ar visai be jos, ar kitas pažeidimas įvyks, aišku, kad tai sudaro prielaidas infekcijai plisti ir naujiems susirgimams atsirasti.

– Na, ir tada, aišku, skiepas yra išsigelbėjimas, bet, žiūrėkite, skiepų vis dar mažai, o iš kitos pusės atsiranda tokios situacijos, kaip Trakų arba Lauksargių globos įstaigose, kai paskiepyti žmonės užsikrečia ir tada natūralu, kad kyla toks klausimas, tai ar tikrai skiepas išsigelbėjimas?

– Įskiepijus vakciną, apsauga susidaro ne iš karto, tuo vakcina skiriasi nuo vaistų. Įskiepijus vakciną, yra sužadinama paskiepyto žmogaus imuninė sistema. Jai reikia laiko, kad įvyktų daug labai sudėtingų procesų, o galų gale įgyjam apsaugą. Ankstyviausi, trumpiausi terminai yra maždaug 3 savaitės, patikimai, taip, kaip kalbama apie SARS-CoV-2 vakcinos sukeltą imunitetą, tai yra maždaug savaitė-dvi po antrosios dozės. O tai reiškia, kad, žmogus paskiepytas šiandien, dar nėra saugus, jis bus saugus po to, kai bus įskiepytos abi dozės ir dar plius dvi savaitės.

Ir čia labai paprastas paaiškinimas tų atvejų, kai, tarkime, kad ir Santaros klinikose paskiepyti medikai planine tvarka buvo testuojami dėl koronaviruso, paaiškėjo, kad, praėjus kelioms dienoms po vakcinos įskiepijimo pirmosios dozės, jie buvo infekuoti. Tai akivaizdu, kad jie buvo paskiepyti jau užsikrėtę, būdami inkubaciniame periode, ir tiesiog infekcija pastebėta vėliau. Dar kartą kartoju, kad aktyviai veikti reikia laiko.

Kiek kita situacija dėl tų dviejų židinių, apie kuriuos dabar plačiai kalbama. Aš neabejoju, kad jie bus tinkamai ištirti ir mes turėsime daugiau informacijos, bet čia vėlgi kelis momentus norėčiau paminėti. Pirmiausia, tai nėra iliustracija vakcinos neveiksmingumo. Jeigu vakcina būtų neveiksminga, tai tie protrūkiai, ligų protrūkiai, pasireikštų ne izoliuotai vienoje ar kitoje įstaigoje, jie pasireikštų visur, kur vakcina yra skiepijama. To nėra nei Lietuvoje, nei kitose šalyse.

Dabar pasipylė viena po kitos labai įdomios publikacijos ir to vadinamo skiepijimo realaus gyvenimo sąlygomis. Praeitą savaitę aš gavau straipsnį iš Škotijos: šeši su puse milijono žmonių buvo apimta to tyrimo, įvairaus amžiaus grupių, aišku, dauguma vyresnio amžiaus, nes pradėta skiepyti, kaip ir daugelyje šalių, nuo didžiausios rizikos grupių, ir veiksmingumo matas buvo pasirinktas labai įdomus – kiek vakcinos įskiepijimas apsaugo žmogų nuo poreikio gydytis ligoninėje. Tas veiksmingumas yra 94–95 procentai ir jie lygino dvi vakcinas, „Pfizer/BionTech“ ir „AstraZeneca“. Abiejų vakcinų veiksmingumas, apsaugant paskiepytą žmogų nuo poreikio gydytis ligoninėje, – 94–95 procentai. Jeigu skiepas apsaugo nuo poreikio gydytis ligoninėje, tai jau vien dėl to juo skiepytis verta.

– Niekas negali pasakyti tos vakcinos veiksmingumo tolimoje perspektyvoje, ne šiandien, t. y. kiek ilgai ji bus veiksminga? Ar neatsitiks taip, kad, pavyzdžiui, kiekviena vakcina turės savo veikimo terminą, laikotarpį ir jau metų pabaigoje kai kam reikės revakcinacijos? Ar gali kas nors pasakyti, koks yra veiksmingumas ilgojoje perspektyvoje vakcinų?

– Šito niekas negali pasakyti. Tos ilgos perspektyvos (vertinimo – LRT.lt) nesulauksime, bet šiandien mes ir nekeliame tokio tikslo vakcinoms, kad būtų išnaikinta SARS-CoV-2 infekcija. Tikslas yra kitas, tikslas – „užgesinti“ pandemiją. Mes turime užgesinti gaisrą, kad galėtume grįžti prie mums įprasto gyvenimo, kiek tai yra įmanoma.

Matysime, kas bus toliau, kokie bus žingsniai, paprasčiausiai ateis laikas, kai matysime, koks apsaugos lygis tarp paskiepytų žmonių, ar juos reikia pakartotinai skiepyti, ar ne, ir daug kitų rodiklių. Ir netgi piešiant blogiausią scenarijų, kas galėtų atsitikti. Blogiausias scenarijus būtų, kad reikėtų įskiepyti dar vieną vakcinos dozę. Norėčiau paminėti dar vieną dalyką, kas labai svarbu, kad nuslopinant tokį masinį sergamumą, labai sumažėja mutuojančių virusų atsiradimo galimybė. Ir tai vėlgi yra labai svarbu, kaip galima greičiau pasiekti didelių skiepijimo apimčių. Reiškia tie tikslai, apie kuriuos kalbama – apsaugoti žmogų, apsaugoti visuomenę, įskaitant naujų mutuojančių virusų atsiradimo tikimybę.

– Ačiū, pone profesoriau, šitą pokalbį.

– Ačiū Jums gražaus vakaro.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5