Lietuvoje

2021.02.28 21:00

Nesutarimai dėl EVT rolės didina pleištą tarp prezidento ir valdančiųjų – konservatorius palaiko ir oponentai

Edvardas Špokas, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.02.28 21:00

Briuselis, arba tiksliau kelionės į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus, tampa pleištu tarp prezidentūros ir valdančiųjų. Kone dešimtmetį niekam nekilo klausimų, kodėl į Bendrijos lyderių susitikimus skrenda prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau pasikeitus prezidentui ir daugumai Seime, konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad logiškiau būtų, jei ten vyktų ji, o ne Gitanas Nausėda.

Blogiausiu atveju vyktų rotacija. Nes pozicijas derina Vyriausybė ir Seimas, o klausimai dažniausiai būna susiję su vidaus politika. Prezidentūros tokie argumentai neįtikina. Analitikas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad daug svarbiau ne tai, kas vyksta į Briuselį. Visų pirma, reikia pertvarkyti Europinių klausimų koordinavimą pačioje Lietuvoje.

Savaitė. EVT susitikimai – Nausėdai ar Šimonytei? Prezidentas nemato argumentų, kodėl ne jis, už premjerę ir oponentai

Pirmieji prezidento G. Nausėdos žingsniai raudonuoju Briuselio kilimu: šiek tiek pasimetimo, tačiau prezidentas pasiryžęs tęsti pastarojo dešimtmečio tradiciją, kad Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.

„Pagal Lietuvos Konstituciją šalies prezidentas yra LR vadovas ir jis atstovauja Lietuvos Respubliką užsienio organizacijose ar užsienio valstybėse, nepriklausomai nuo to, kokie klausimai ten yra svarstomi, ar grynosios užsienio politikos, ar vidaus politikos klausimai“, –LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos Tema“ sakė G. Nausėda.

Iš visų Bendrijos narių, prezidentus į Briuselį siunčia tik keturios narės, kitoms 23-ims atstovauja Vyriausybių vadovai. Taip pat ir toms, kur politinė sistema panaši kaip Lietuvoje. Premjerė I. Šimonytė sako, kad už daugumą vadovų svarstomų klausimų atsakinga Vyriausybė, todėl į Briuselį turėtų vykti jos vadovas.

„Tai, kas vyksta dabar, yra tam tikras paprotys. Todėl, kad darbotvarkės EVT labai dažnai būna susijusios su Vyriausybės atsakomybe ir Vyriausybės darbu. Ir sėkmingas ar nesėkmingas mandato įgyvendinimas labiau gali priklausyti nuo Vyriausybės, o ne prezidento veiksmų“, – sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Į Bendrijos vadovų susitikimus yra keliavę Lietuvos premjerai. Buvęs premjeras Andrius Kubilius ne kartą prie stalo sėdėjo kartu su tuomečiu prezidentu Valdu Adamkumi.

Tačiau nuo 2010-ųjų, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, lyderių susitikimuose šaliai atstovauja tik vienas vadovas. A. Kubilius prisimena, kad iš pradžių su ką tik išrinkta prezidente D. Grybauskaite dar keitėsi, tačiau vėliau į Briuselį vyko tik ji. Pasak jo, D. Grybauskaitė, kaip buvusi eurokomisarė, pažinojo Briuselio koridorius.

„Ji turėjo labai stiprių privalumų“, – teigė A. Kubilius.

„Tiesiog buvo surastas toks sprendimas neteisinis ir nepolitinis, daugiau asmeninis, atsižvelgiant į asmenybes, kurie buvo prezidentais ir premjerais“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Ginče su prezidentūra konservatorius palaiko ir buvęs „valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis, kitaip, nei partija. Jis sako, kad dar kadencijos pradžioje buvo sutaręs su D. Grybauskaite dėl rotacijos, tačiau nė karto taip ir nebuvo EVT.

„Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių, bet šiuo atveju pritariu, nes ta situacija, kuri yra, nėra normali“, – tikino buvęs šalies premjeras.

Ir S. Skvernelis, ir konservatoriai sako, kad Lietuvos pozicijas EVT rengia Vyriausybė ir tvirtina Seimas, tad kodėl joje turi dalyvauti prezidentas.

„Pačios Lietuvos pozicijas Vyriausybė paruošia, teikia Seimui, Seimas jas tvirtina. Na ir preziumuojame, kad žmogus, atstovaujantis Lietuvai EVT, tų pozicijų laikosi“, – mano Lietuvos premjerė I. Šimonytė.

Politologas R. Vilpišauskas sako, kad pradėti reikia ne nuo to, kas Lietuvai atstovaus EVT, bet nuo pačių Europos reikalų koordinavimo ir tą funkciją perduoti Vyriausybės kanceliarijai.

„Dabar, kai Užsienio reikalų ministerija atlieka pagrindinį kooordinacinį vaidmenį, tai rodo, kad Europos reikalai bent iš dalies vertinami kaip užsienio politikos reikalai, ir tada nereikėtų stebėtis, kad prezidentas, kuris atsakingas už užsienio politiką, ją formuoja ir vykdo kartu su Vyriausybe, atstovauja Lietuvai EVT“, – mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius.

Tiesa, politologas pritaria konservatoriams, kad nepartiniam prezidentui dalyvaujant Europos vadovų susitikimuose, Lietuvai mažėja galimybių užimti aukščiausius postus europinėse struktūrose. Esą būtent nepriklausymas jokiai partijai pakišo koją D. Grybauskaitei vadovauti Europos Komisijai.

„Jei Lietuvoje partiškumas kartais laikomas kaip kažkoks priekaištas ar bloga savybė, tai Europos Sąjungoje partiškumas laikomas kaip būtina savybė“, – tikino politologas R. Vilpišauskas.

„Tai, kad šalies prezidentas yra nepartinis, mano nuomone, riboja galimybę aktyviau dirbti su kolegomis iš kitų Europos šalių“, – tikino konservatorius A. Kubilius.

Tačiau dabartinius nesutarimus tarp prezidentūros ir Vyriausybės R. Vilpišauskas vertina kaip konservatorių bandymą sustiprinti savo įtaką.

„Dabar valdantieji greičiausiai tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas EVT politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą“, – tikino R. Vilpišauskas.

Prezidentas G. Nausėda konservatorių norą keisti tradicijas vadina bandymu nukreipti dėmesį.

„Ir mes dabar iškeliame į politinę dienotvarkę klausimą 12 metų, nuo 2009 metų, ir iškeliame klausimą, ir norime padaryti jį pagrindiniu. Tai mano klausimas paprastas, ar nenorima atitraukti dėmesio nuo tų klausimų, kurie žmonėms yra svarbūs ir užsiimti štai tokiais politinės galios žaidimais?“ – „Dienos temoje“ kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Ginčai, kas atstovaus šaliai EVT, anksčiau buvo kilę ir Rumunijoje, ir Suomijoje. Po diskusijų čia teisės aktuose įtvirtinta, kad susitikimuose dalyvauja premjeras. To konservatoriai norėtų ir Lietuvoje, nors koalicijos partneriai sako, kad reikia susitarti, o ne kurti įstatymus.

„Mano manymu, yra spraga, nepasakyta, kas priima sprendimą. Negali būti taip, kad prezidentas ar premjeras pasako „aš dabar noriu važiuoti“ ir važiuoja. Kas bus, kai jie susitiks lėktuve“, – tikino A. Kubilius.

Prezidentas žada vetuoti bandymus įstatymu numatyti, kad vadovų susitikimuose dalyvautų premjeras. Jis ir politologai nemato ir rotacijos naudos. Esą EVT yra tarsi giminės susitikimas, o asmeniniams ryšiams užmegzti reikia laiko.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5