Lietuvoje

2021.02.26 21:48

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.26 21:48

„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija. Mes galime karantiną stabdyti, vėl griežtinti, bet matome, kas vyksta: atsiranda [naujų] atmainų ir, kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos sesijai, kurioje dėmesio skirta ir COVID-19 pandemijos klausimams.

Apie COVID-19 situaciją, vakcinavimą ir daugiau – „Dienos temos“ pokalbis su prezidentu G. Nausėda.

Dienos tema. Nausėda apie vakcinaciją: matome galimybes žmones paskiepyti iki vasaros

– Pirma sesijos diena EVT buvo skirta pandemijos valdymo ir skiepų klausimams. Kokius sprendimus išskirtumėte?

– Dėl pandemijos valdymo – tiesą sakant, pastaruoju metu galbūt mažiau kalbama apie tai, kaip atskiros šalys kovos ir kokiomis karantino priemonėmis kovoja su pandemija. Kiek daugiau kalbama apie tuos sprendimus, kuriuos būtina padaryti žmonių labui ateityje. Pirmiausia visi esame labai susirūpinę dėl viruso atmainų plitimo. Šiuo tikslu Europos Komisija, kaip žinote, jau prieš kurį laiką įkūrė vadinamąjį HERA inkubatorių. Institucija, kurios tikslas – surasti galimybių ne tiktai padidinti vakcinos gamybą Europos Sąjungoje, bet ir pasirengti viruso atmainų formavimuisi, ir tiesiog eiti koja kojon su pandemijos plėtra.

Labai svarbus vakcinų tiekimo klausimas. Tiekimo klausimu Lietuva turbūt buvo viena aktyviausių Europos Sąjungos valstybių iš pat pradžių, nes mes esame įsitikinę, kad nėra vakcinavimo plano Lietuvai, Vokietijai ar Švedijai. Yra vakcinavimo planas ir jis turi būti labai ambicingas Europos Sąjungos lygiu, kadangi visi turime, viena vertus, tą vakcinų kiekį, kurį mums suteiks gamintojai, kita vertus, turime tam tikrą procentą, kuris skiriamas pagal gyventojų skaičių kiekvienai Europos Sąjungos valstybei. Taigi, jeigu visa Europos Sąjunga išsikels ambicingą siekį vakcinuoti žmones arba didžiąją dalį suaugusių gyventojų – 70 proc. ar panašiai – iki vasaros vidurio ar pabaigos, vadinasi, visos valstybės praktiškai turės galimybę padaryti lygiai tą patį.

Iš pradžių kreipėmės su Baltijos valstybių vadovais, štai visai neseniai, užvakar, kreipėmės su Ispanijos, Belgijos, Danijos ir Lenkijos vadovais į Europos Vadovų Tarybos prezidentą Charles'į Michelį, skatindami šitą klausimą iškelti į pačią prioritetiškiausią poziciją. Būtent apie tai vakar labai daug kalbėta, taigi naujausios paskelbtos žinios, kurias mums suteikė Europos Komisija, nuteikia tikrai optimistiškai. Nenoriu sukelti pernelyg didelių lūkesčių, nes santykiai su gamintojais yra gana įtempti ir kai kurie gamintojai vis dar nenori vykdyti pažadų, kuriuos buvo davę. Tiksliau, mažuma gamintojų, nes didelė dalis gamintojų yra pasirengę tiekti taip, kaip numatyta, bet jeigu imtume kaip pagrindą šitą planą, tai Lietuvai pirmąjį ketvirtį numatyta 600 tūkst. dozių vakcinos, antrąjį – 5 kartus daugiau, tai yra 3 mln. dozių. Tai yra iki birželio pabaigos 3,6 mln. dozių, padaliję iš dviejų, gauname beveik du milijonus žmonių. Reikia atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, naujų gamintojų, kurie netrukus veikiausiai ateis į rinką, tokie kaip „Johnson & Johnson“, vakcina galima skiepyti tiktai vieną kartą, užtenka šito. Vadinasi, iš dviejų dalyti nereikėtų būtent šio gamintojo vakcinos.

Taigi turime prielaidas, turime toliau intensyviai reikalauti iš gamintojų laikytis įsipareigojimų ir, jeigu šios prielaidos išsipildys, turime būti pasirengę infrastruktūriškai, morališkai ir visaip kitaip politiškai vakcinuoti žmones. Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija. Mes galime karantiną stabdyti, vėl griežtinti, bet matome, kas vyksta: atsiranda [naujų] atmainų ir, kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas.

– Kada galėtų atsirasti skiepų pasai?

– Šiuo klausimu mes tikrai diskutavome ir Lietuva pasisako už tai, kad plačiau traktuotume šio paso paskirtį. Tai turėtų būti imuniteto pasas, nebūtinai pasiskiepijus, bet, pavyzdžiui, persirgus ir įgijus imunitetą. Vis dar yra tam tikrų nesutarimų šito paso koncepcijos klausimu, bet manau, kad jau artimiausiuose posėdžiuose galėtume prieiti prie tam tikrų išvadų ir tikrai padaryti šitą labai naudingą darbą, kadangi jis nepaprastai prasmingas – leistų šiek tiek laisviau judėti per sienas ir atsiverti.

– Ar buvo kokia nors kalba apie „Sputnik“ vakciną?

– Šiuo metu tai nėra klausimas. Kol „Sputnik“ vakcina nėra pripažinta Europos vaistų agentūros, kalbėti apie šios vakcinos panaudojimą, galbūt atskiros šalys narės, kurios siekia savo skiepijimo planus įgyvendinti nebūtinai tik su vakarietiškomis vakcinomis, bet ir su Rusijos vakcina, jos gali šitą klausimą svarstyti, mums šitas klausimas nėra svarstytinas, kadangi mes matome galimybių gana sparčiai vakcinuoti ir paskiepyti savo žmones iki vasaros. Privalome tai padaryti, nes tai mūsų įsipareigojimas žmonėms.

– Europos Vadovų Tarybos sesijoje kalbėta ir apie saugumo klausimus. Jūs kėlėte Rusijos klausimą, pranešimai rodo, kad Aleksejus Navalnas išvežtas į koloniją. Regis, pasaulio požiūris į A. Navalną ir jo įkalinimą iš esmės Rusijai nelabai svarbūs. Ar galima tikėtis poveikio priemonių iš Europos Sąjungos?

– Taip, mes reikalavome, kad Europos Sąjungos vadovai užimtų tam tikrą poziciją. Žinoma, mes, atskiros valstybės narės, savo poziciją jau esame ne kartą išsakiusios, tačiau gavau patikinimą iš Europos Vadovų Tarybos prezidento Ch. Michelio, kad šį klausimą jis iškels ir spaudos konferencijoje po Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Be jokios abejonės, šitą klausimą jis kels ir per savo būsimą vizitą. Būtent jo metu kitą savaitę jis ketina aplankyti – tai man taip pat labai svarbu – tris asocijuotos Rytų partnerystės valstybes – Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą. Manau, jo apsilankymo metu bus kalbama ir apie Rytų partnerystę kaip programą, ir apie tam tikrus politinius nestabilumus vienoje iš šių valstybių, tai yra Sakartvele.

Mums tai atrodo nepaprastai svarbu, kadangi esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga kaip visuma kol kas daro nepakankamai, kad šios šalys turėtų aiškią motyvaciją ir aiškų veiksmų planą, konkretų veiksmų planą, siekiant tolesnės integracijos į Europos Sąjungą. Jos to visada norėjo, jos to tebenori, bet kartais neaiškūs signalai arba nepakankamai konkretūs signalai iš Europos Sąjungos stabdo šitą procesą ir, tiesą sakant, sukuria tam tikrų nestabilumų, kurių tikrai niekas nenori, nes bet kokie politinės, ekonominės situacijos, destabilizacijos požymiai ne priartintų, o atitolintų jas nuo galutinio tikslo.

– Prezidente, pastaruoju metu kai kurios politinės partijos, šiuo atveju konservatoriai, kelia klausimą, kas turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje – prezidentas ar premjerė. Iš tikrųjų Seime bręsta konservatorių ruošiamas įstatymas, kad atstovavimas būtų rotacijos principu. Jūs sakote, kad nesiruošiate rotuotis. Kaip vertinate tokio įstatymo ruošimą?

– Pirmiausia kalbėkime apie pagrindinį Lietuvos Respublikos įstatymą – Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šalies prezidentas yra Lietuvos Respublikos vadovas, jis atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio organizacijose, užsienio valstybėse nepriklausomai nuo to, kokie ten klausimai svarstomi – grynosios užsienio politikos ar vidaus politikos. Didelė klaida manyti, kad šalies prezidentas yra tiktai už užsienio politiką atsakingas asmuo. Šalies prezidentas ne tiktai teikia iniciatyvas, įstatymų iniciatyvas, jis teikia ir pareigūnus, kurie yra susiję su vidaus politika. Galėčiau labai daug jų išvardyti: ir Lietuvos banko vadovas, ir generalinis prokuroras, ir Konstitucinio Teismo teisėjai, ir daugybė kitų pareigūnų. Tiesą sakant, šia teise ketinu naudotis visa apimtimi, nes tai yra mano įsipareigojimas žmonėms. Lietuvos Respublikos prezidentas yra tiesiogiai žmonių išrinktas vadovas, už kurį praeituose rinkimuose balsavo beveik 900 tūkst. Lietuvos žmonių, tai turbūt statistiškai keletą kartų daugiau žmonių, negu balsavo už daugiausia balsų surinkusią partiją.

Šia prasme reikėtų kalbėti apie tai, ar mes tikrai galime dirbti koordinuotai, ranka rankon. Esu pasirengęs bendradarbiauti ir įgyvendinti tą mandatą, kurį man Lietuvos Respublika suteikia, derinti pozicijas ir jas tvirtai ginti Briuselyje, ką, beje, ir dariau, tikiuosi, pakankamai sėkmingai tiek svarstant daugiametės finansinės perspektyvos dokumentą ir gaivinimo fondo dokumentą, – parvežėme į Lietuvą, jei taip galima sakyti, 14,5, netgi šiek tiek daugiau milijardo eurų. Tai suteikia didžiulių galimybių mums ateityje.

Aš kovoju už ambicingą vakcinavimo planą ir Europos Sąjungos lygiu, ir Lietuvoje. Šia prasme visi esame vienoje valtyje, nes visi norime, kad žmonės būtų paskiepyti greičiau. Todėl, tiesą sakant, kartais susimąstau: kai žmonės neturi darbo, verslai uždaryti, kai karantinas nuvargino visus – tikrai galiu tą puikiausiai suprasti, – yra didžiulis neapibrėžtumas dėl ateities, mes iškeliame į politinę dienotvarkę klausimą, kuris nebuvo keliamas 12 metų, nuo 2009 metų, ir norime padaryti jį pagrindinį. Mano klausimas yra labai paprastas – ar nenorime atitraukti dėmesio nuo tų klausimų, kurie žmonėms svarbūs, ir užsiimti štai tokiais politinės galios žaidimais?

– Ar vetuosite įstatymą, jeigu toks bus?

– Lietuvos Respublikos prezidentas neturi teisės pasirašyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu toks įstatymas prieštaraus Konstitucijai, žinoma, aš jį vetuosiu.

– Gal šiek tiek apie mokesčius: konservatoriai pranešė, kad atideda mokesčių reformą, jūs taip pat siūlėte mokestinių pakeitimų. Ar juos siūlysite savo atskiru paketu, ar lauksite, kol Vyriausybė teiks tam tikrą paketą?

– Žinote, pirmiausia turime susitarti dėl to, ko mes siekiame mokesčių politikos, ekonominės politikos tam tikrais sprendimais. Esu įsitikinęs, kad prasideda nepaprastai svarbus laikotarpis, nes su pandemija sukovosime ir vienaip ar kitaip turėsime pokarantininį laikotarpį, kurį aš, beje, labai sieju ir su vakcinavimo sėkme. Kai jis prasidės, žmonėms, verslams bus labai daug klausimų, kuriuos valdžia turės išspręsti. Palengvinti tą žalą, kurią pandemija padarė mūsų verslui, mūsų darbo vietoms, mūsų žmonių atlyginimams, ir šitoje situacijoje kalbėti apie tai, kad, žinote, mes tam tikrus sprendimus galbūt įgyvendinsime 2023 metais... Tai kokią žinią mes nešame žmonėms? Galbūt mes jums padėsime 2023 metais? Manau, turėtume susitarti. Taip, labai daug pasiūlymų toje mokesčių politikos grupėje ir kai kurie jų, sutinku, tikrai galėtų palaukti iki 2023 metų. Verslas galėtų pasiruošti, tai galėtų būti ir tam tikrų mokesčių lengvatų sumažinimas, ir taip toliau. Bet yra klausimų, kurie negali laukti, nes žmonės laukia sprendimų.

Vienas iš tokių siūlymų, kurį mes teikiame, yra pelno mokesčio lengvata toms įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą. Tokiu būdu nušauname du zuikius vienu metu: skatiname įmones didinti vidutinį darbo užmokestį ir priimti daugiau naujų darbuotojų, kas taip pat yra nepaprastai reikalinga šiuo metu, kai didėja nedarbo lygis. Man sako, kad tokiu būdu bus suteikiama privilegijų didelėms, stambioms įmonėms, kurios daugiausia pelno mokesčio sumoka. Netiesa, statistika rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio įplaukų suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Be to, pelno mokesčio lengvata skatins ne apskritai tas įmones, kurios daugiausia sumoka, o tas, kurios elgsis taip, kaip numatyta šituo įstatymu. Manau, tai tikrai tiksliai adaptuotas dabartinei situacijai sprendimas, kurį atidėlioti nėra tikslo.

Kitas mūsų pasiūlymas – dėl nedarbo draudimo neįgaliems asmenims. Šiuo metu turime tikrai nenormalią ir tikrai netoleruotiną situaciją, kai negalią turintys žmonės gauna tik tą dalį nedarbo draudimo išmokos, kai praranda darbą, kuri viršija pensijų ir kitų socialinių išmokų dydį. Kodėl? Jie lygiai taip pat, kaip ir visi kiti, mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmoką ir netekę darbo negali ja naudotis visa apimtimi. Maža to, kad jiems ir taip nelengva rasti vietą darbo rinkoje, tai mes dar savo sprendimais pastatome juos į nelygiavertę situaciją. Šituo klausimu sutarėme, kad šitam įstatymui reikia pritarti, ir visi tam pritaria, tiktai gaila, kad įstatymo įsigaliojimo terminas vietoj mūsų siūlomos liepos 1 dienos, kadangi norime kiek galima greičiau, keliamas į 2022 metų sausio 1 dieną. Tai nuvilia, todėl kovosime dėl ankstesnės datos.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05