Lietuvoje

2021.02.28 18:33

Sprendimas dėl mokslo metų nuvylė mokinius ir pedagogus: iš abiturientų girdi apie „pasmerkimą“ Užimtumo tarnybai

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „10 balų“, LRT.lt2021.02.28 18:33

Brandos egzaminai Lietuvoje šiemet baigsis keliomis savaitėmis anksčiau negu pernai, tačiau vėliau negu būdavo įprasta prieš pandemiją ir negu yra reikalinga norintiems įstoti kai kuriose užsienio šalyse. Mokyklų vadovai sako, kad ištęsti mokslo metai naudos abiturientams neduos, o tik sujauks jų planus. Pastebima, kad papildomų konsultacijų moksleiviai dažnai nė nenori, o tai aiškinama nuovargiu ir perdegimu.


Motyvuoti gimnazistai ir jų tėvai akcentuoja, kad kuo toliau nukeliama brandos egzaminų sesijos pradžia, tuo labiau dvyliktokams kyla įtampa ir esą tuo didesnė tikimybė, kad net ir puikūs abiturientai perdegs ir prastai išlaikys valstybinius brandos egzaminus.

Be to, galimybę užsienio šalių universitetuose svarstantys jaunuoliai, jei bus nukelta egzaminų sesija, tikėtina, turės ieškotis alternatyvų – dauguma šalių vasaros priėmimą baigia ir atestatus reikalauja pateikti vėliausiai iki liepos 15 arba 30 dienos. Nukėlus egzaminų sesiją, brandos atestatus jaunuoliai turėtų gauti maždaug rugpjūčio 7-10 dienomis.

LRT RADIJO laidoje „Dešimt balų“ Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė sakė, kad be to, jog dėl šio sprendimo nukenčia mokiniai, jis kelia keblumų ir pedagogams bei mokyklų vadovams.

„Sulaukiau mokytojų klausimų – kodėl nepasitikima mokiniu ir mokytoju, ar manoma, kad jie nemoka planuoti ir susidėlioti proceso taip, kad tai būtų galima atlikti laiku? Kita vertus, žiūriu iš vadovo pozicijų. Gana aktualūs darbo teisės klausimai, pavyzdžiui, mokytojų atostogos. Pernai vasarą mokytojai dirbo, pavyzdžiui, anglų mokytojai vertino valstybinius egzaminus, visi dalyvavo egzaminų sesijoje ir teturėjo 20 dienų atostogų. Šiemet jų laukia tas pats, juolab kad egzamino žodžiu dalis jau dabar nukelta į pabaigą, vadinasi, šiems mokytojams kaupiasi dar daugiau kaip 20 dienų atostogų už šitus metus. Ir nors tėveliai bus nepatenkinti, kaip įstaigos vadovė aš negalėsiu neišleisti mokslo metų eigoje mokytojo atostogų“, – kalbėjo S. Drazdavičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl pavėlintų egzaminų jau pernai teko atsakinėti į Seimo narių paklausimus ir rašyti garantinius raštus, kad abiturientai išlaikė brandos egzaminus, tik vėluojama išduoti brandos egzaminų pažymėjimus. Vis dėlto tokia sistema, S. Drazdavičienės manymu, yra diskutuotina, ji tampa papildomu darbu mokyklų administracijoms.

„Jau turime faktą, kad užsienio universitetai visiškai nekreipia dėmesio į mūsų atestatų gavimo laiką. Jie yra paskelbę savo priėmimo datas ir mes išduodame krūvas pažymų, kaip atrodys atestatai, prognozuojame rezultatus ir taip toliau. (...) Tai yra stabdis, visos tos pažymos užsienio universitetams yra teikiamos per kelis kartus, ne vieną kartą, yra kartojamos – dabar kovo mėnesį, žinau, kad paskui gegužės mėnesį rašysime, po to datą garantuojame, kada bus išduota ir taip toliau. Mokykla lyg ir turi suteikti garantiją, kad tam vaikui bus suteiktas brandos atestatas būtent su tokiu prognozuojamu išsilavinimu“, – sakė pašnekovė.

Vasario pradžioje atlikta Mokyklų vadovų asociacijos apklausa parodė, kad didesnė dalis joje dalyvavusių nepritaria egzaminų datos nukėlimui, tiesa, atsakė tik ketvirtadalis mokyklų vadovų – 117. Egzaminų nukėlimui nepritarė 73 proc. respondentų.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė laidoje sakė, kad tarp uostamiesčio ugdymo įstaigų didesnė dalis mokytojų ir abiturientų taip pat tokiam sprendimui nepritarė. Vis dėlto dabar apie tai diskutuoti vėlu, todėl tikimasi aiškumo, kaip baigiamieji egzaminai vyks, mat abiturientų emocinis ir psichologinis nuovargis esą jau dabar pastebimas.

„Konsultacijų pasiūla yra be galo didelė, mokytojai tą siūlo, problema, kad vaikai jų nebenori. Ar dėl krūvio, ar dėl perdegimo, ne visi išvien šneka apie prigesusią motyvaciją, apie pervargimą, kartais netgi prasiveržiantį pyktį, jaučiama savotiška atmetimo reakcija, nusivylimas, abejingumas“, – kalbėjo J. Andrijauskienė.

Gimnazijos direktorė sako, kad papildomas dvi savaites, kuriomis ministerija prailgino egzaminų sesiją, menkai motyvuotų mokinių labiau atsidėti mokslams nepaskatintų, o geriau besimokantiems vargiai padėtų užpildyti spragas geriau, negu šie galėtų ir nuotolinėmis konsultacijomis.

„Dabartiniams 12-okams teko mokytis nuotoliniu būdu labai ilgai, beveik metus – nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki dabar ir panašu, kad šiuos metus jie taip ir pabaigtų. Tai štai ir klausimas – visus metus prasimokius nuotoliniu būdu, ką kompensuotų tos dvi savaitės? Jos nieko nekompensuos, tokia yra vaikų ir mokytojų nuomonė. Tai nėra panacėja, nes kas mokėsi kontaktiniu būdu mokykloje, tas mokėsi ir per nuotolinį ugdymą, kas nesimoko, tas nesimokys bet kokiomis sąlygomis, net jei mokytojas sėdėtų pas jį namuose“, – sakė J. Andrijauskienė.

Ministerija laikosi priešingos nuomonės. Laidoje kalbėjęs ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas akcentavo, kad papildomos laikotarpis, per kurį abiturientai galėtų gauti tiesiogines konsultacijas, padėtų motyvuotiems, tačiau su sunkumais mokytis susiduriantiems.

„Mes turėtume vertinti ne tik daugumos požiūrį, situacijos mokyklose yra skirtingos. Jeigu žiūrėtume daugiau į tuos, kurie susiduria su prastesne socioekonomine situacija, į silpnesnes mokyklas, matytume, kad ten situacija kitokia ir tos dvi papildomos savaitės gali turėti tiems mokiniams naudos. Manome, kad nebus pakenkta tiems, kurie yra pasiruošę, o tiems, kuriems papildomo pasiruošimo reikės, tai gali būti nemaža paspirtis“, – sakė viceministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog egzaminų sesija užsitęs trumpiau nei pernai, tačiau, pasak J. Andrijauskienės, į užsienį besidairančių padėties tai nekeičia.

„Vaikai masiškai rišasi prie studijų užsienyje ir girdėti tokios nuotaikos, kad šiais metais „esame pasmerkti papildyti Darbo biržos gretas“, nes tie, kurie mąstė, kad Lietuvoje studijų nesirinks, gali būti labai pavėlavę į studijas užsienyje. Nes yra aukštųjų mokyklų užsienyje, kurioms neužtenka pažymėjimo, pavyzdžiui, stojant Vokietijoje reikalingi būtent atestatai ir ten yra nustatyti terminai iki liepos 15 dienos ir niekas praėjusiais metais nekeitė, nei dabar“, – sakė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad dalis ne savo noru neišvykusių studijuoti užsienyje trumpam įstoja į universitetą Lietuvoje ir po kelių mėnesių mokslus meta, o taip vietą praranda kiti abiturientai, stojimų eilėje likę už brūkšnio.

„Situacija bus lygiai ta pati kaip ir praėjusiais metais, šiuo atveju mūsų, bent jau mano gimnazijos vaikai, nieko neišlošia, kad ir anksčiau egzaminų sesija įvyks negu praėjusiais metais. Ir žinome, kaip buvo praėjusiais metais, visi pavėlavo, kurie žadėjo stoti užsienyje, ir liūdna ar ne, bet tokia yra tiesa, buvo tokių, kurie stojo Lietuvoje žinodami, kaip patys sako, kad tik užmušinės laiką. Jie po trijų ar panašiai mėnesių metė studijas, nes Vokietijoje yra universitetų, kur studijuoti galima pradėti ir nuo pavasario semestro, tai yra visiems žinoma ir buvo abiturientų, kurie šia teise pasinaudojo“, – kalbėjo Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Dešimt balų“.

Populiariausi

Kęstutis Vitkus
5

Lietuvoje

2021.04.19 10:19

Mirė garsus chirurgas Kęstutis Vitkus

atnaujinta 12.48
5
Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10