Lietuvoje

2021.03.07 12:58

Parašų ir peticijų vajus Seime – senbuvė sako to dar nemačiusi

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.03.07 12:58

Naujas Seimas dirba kiek daugiau nei tris mėnesius, tačiau jau dėl dviejų jo narių pašalinimo iš komitetų visuomenė rinko parašus. Seimo senbuviai sakė nepamenantys, kad tokių situacijų būtų buvę praėjusiose kadencijose, o ekspertai teigia, jog parlamentarams taip daromas spaudimas, naudojama minkštoji galia.

Vos pradėjęs eiti Seimo nario pareigas kiekvienas politikas yra paskiriamas dirbti į komitetą. Kuriame komitete teks dirbti, nusprendžia frakcija pagal turimas kvotas. Dažniausiai, skiriant į komitetus, atsižvelgiama į Seimo nario sukauptas žinias, kompetenciją ir patirtį. Priklausomai nuo frakcijos padėties – ar ji yra koalicijoje, ar ne – Seimo narys gali tapti komiteto pirmininku arba pirmininko pavaduotoju.

Naujasis Seimas pradėjo dirbti praėjusių metų lapkričio viduryje ir nuo to laiko jau dėl dviejų Seimo narių darbo komitetuose kilo triukšmas.

Pirmiausia kultūros sektoriaus atstovai rinko parašus ir reikalavo iš Kultūros komiteto pašalinti Petrą Gražulį. Vėliau pradėti rinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

Tačiau aiškėja, kad nė vienas iš šių politikų savo pozicijos neturės palikti – dėl narystės komitete sprendžia Seimo narį delegavusi frakcija, o dėl pirmininko atstatydinimo, kaip ir jo patvirtinimo, turi balsuoti visas Seimas.

Nepatinka pažiūros

Versti T. V. Raskevičių iš einamų pareigų nori tiek peticiją rengę ir ją pasirašę žmonės, tiek Seimo narys P. Gražulis. Jis įregistravo rezoliuciją, kuria ragina valdančiąją koaliciją į komiteto pirmininkus paskirti kitą Seimo narį, nes esą Laisvės partijos atstovas gina ne visų žmonių, o tik LGBT bendruomenės teises.

Tokias iniciatyvas aš vertinu kaip dar vieną progą priminti, kokiais principais vadovaudamasis dirba Lietuvos Respublikos parlamentas.

V. Čmilytė-Nielsen

Tą patį teigia ir peticijos rengėjai, tikinantys surinkę per 360 tūkst. gyventojų parašų ir teigiantys, kad T. V. Raskevičius diskredituoja Žmogaus teisių komiteto veiklą. Peticijos iniciatoriai antradienį pateikė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen surinktus parašus. Tačiau kol kas nei parašų skaičius, nei jų autentiškumas nėra patvirtinti.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negalinti šalinti Seimo nario iš komiteto vadovo pareigų.

„Tokias iniciatyvas aš vertinu kaip dar vieną progą priminti, kokiais principais vadovaudamasis dirba Lietuvos Respublikos parlamentas – kad nei Seimo pirmininkas, nei Seimo valdyba negali nurodyti frakcijai ar konkrečiam Seimo nariui nebeiti pasirinktų pareigų, į kurias jį delegavo frakcija“, – LRT RADIJUI komentavo parlamento vadovė.

Tiesa, dėl T. V. Raskevičiaus užgimė ir dar viena peticija. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle paskelbė renkąs parašus peticijai, kuria reikalaujama atšaukti peticiją dėl jo šalinimo iš komiteto pirmininko pareigų.

„Reikalaujame Seimą atšaukti teisinės galios neturinčiais parašais kitus teisinės galios neturinčius parašus“, – pristatęs surinktus parašus Seimo pirmininkei sakė A. Tapinas. Anot jo, šią peticiją pasirašė daugiau nei 400 tūkst. žmonių.

Beje, įdomu tai, kad tiek peticijos rengėjai, tiek P. Gražulis ragina iš Žmogaus teisių komiteto šalinti Vytautą Tomą Raskevičių. Visgi tokio žmogaus tarp Seimo narių nėra – yra tik Tomas Vytautas Raskevičius.

Parašus rinko ir anksčiau

Tiesa, ne tik dėl T. V. Raskevičiaus šioje Seimo kadencijoje jau rinkti parašai. Metų pradžioje daugiau nei 700 kultūros atstovų protestavo prieš P. Gražulio skyrimą į Kultūros komitetą.

Tačiau ne tik šioje Seimo kadencijoje buvo renkami parašai dėl P. Gražulio pašalinimo iš komiteto. 2018-ųjų rugsėjį buvo kilęs triukšmas, kai politikas buvo paskirtas dirbti Žmogaus teisių komitete – tame pačiame, iš kurio šiuo metu grasinama iškrapštyti T. V. Raskevičių.

Tuomet buvo surinkta per 16 tūkst. gyventojų, reikalaujančių atšaukti P. Gražulį iš Žmogaus teisių komiteto, parašų. Prieš politiko darbą šiame komitete protestavo ir dalis parlamentarų. Kilus nepasitenkinimo bangai P. Gražuliui buvo pasiūlyta vieta Kultūros komitete, tačiau dėl tokio siūlymo sukilo kultūrininkai.

Galiausiai P. Gražulis, 12 dienų pabuvęs Žmogaus teisių komiteto nariu, buvo grąžintas dirbti į Audito komitetą.

Panašių atvejų nepamena

Penktą kadenciją Seime dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rima Baškienė portalui LRT.lt kalbėjo nepamenanti, kad ankstesnėse Seimo kadencijose būtų buvę atvejų, kai renkant parašus būtų siekiama iš kokių nors pareigų pašalinti Seimo narį.

Pasak jos, dažniausiai parašai renkami dėl įstatymų projektų, Seimo iniciatyvų, o ne konkrečių parlamentarų.

„Tai buvo temos, bet tai nebuvo susiję su vienu ar kitu asmeniu. Laikai keičiasi, žmonės, matyt. Turime kitokių iniciatyvų, tai sulaukėme ir tokios. <...> Sakyčiau, jei kreipėsi ir net ne vienas žmogus, o tūkstančiai žmonių, visiškai nereaguoti į jų teisę negalima“, – sakė R. Baškienė.

Vis dėlto, anot parlamentarės, tai nėra pagrindas pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko pareigų. R. Baškienė teigė, kad svarstant galimybę parlamentarui toliau eiti pareigas yra svarbu, ką ir kaip jis dirbo, o ne kokios jo pažiūros ar kokiai bendruomenei jis priklauso.

„Manau, pačią esmę ir pačią problemą nulemia tai, kad žmogus yra padaręs kažkokį pažeidimą ar kad yra ką nors padaręs ne taip“, – kalbėjo politikė.

Seimo narį į komiteto pirmininko pareigas deleguoja frakcija, bet, kaip sakė R. Baškienė, Seimo statutas numato, kad Seimo narys komisijos ar komiteto pirmininku yra tvirtinamas Seimo nutarimu.

„Seimas balsuoja. Jei atsiranda tam tikros aplinkybės, dėl kurių teikiamas siūlymas atstatydinti, pakeisti komiteto narius, vėlgi turi būti registruotas pasiūlymas Seime ir Seimas balsuoja.

Yra buvę atvejų, kad komitete būdavo išreikšta iniciatyva, trečdalis komiteto narių inicijuoja neeilinį posėdį ar eilinio posėdžio metu įtraukia klausimą ir tada komitetas balsuoja dėl komiteto pirmininko atstatydinimo“, – sakė Seimo narė ir pridūrė, kad net ir komitetui nusprendus atstatydinti pirmininką tam turi pritarti Seimas balsų dauguma.

Laikai keičiasi, žmonės, matyt. Turime kitokių iniciatyvų, tai sulaukėme ir tokios.

R. Baškienė

Anot jos, surinkti parašai gali būti paskata Seimui reaguoti, vertinti situaciją ir priimti sprendimą, bet tai savaime nereiškia, kad politikas bus pašalintas iš komiteto pirmininko pareigų.

Politikė taip pat patvirtino, kad nei Seimo pirmininkė, nei Seimo valdyba negali imti ir nuspręsti, kad parlamentaras patraukiamas iš užimamos pozicijos.

Peticiją supranta ir kaip minkštosios galios panaudojimą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Jūratė Imbrasaitė portalui LRT.lt komentavo, kad piliečiai turi teisę teikti peticijas, tačiau peticija yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas ir todėl, anot jos, Seimo nariai nėra įpareigoti elgtis pagal peticijos rengėjų norus.

„Piliečių dalyvavimas pats savaime yra vertybė. Dalyvaudami žmonės įgyja daugiau žinių apie šalies politinę sistemą, politines aktualijas ir demokratiją apskritai. Puiku, kai piliečiai turi nuomonę ir aktyviai siekia savo tikslų. Parengdama peticiją, grupė piliečių išreiškė savo poziciją. Vienareikšmiško atsakymo, gerai tai ar blogai, nėra“, – apie parašus, surinktus dėl T. V. Raskevičiaus, kalbėjo J. Imbrasaitė.

Kita vertus, pasak jos, demokratijoje dauguma nėra visada teisi: „Teisinėje valstybėje gerbiamos ir ginamos ir mažumų teisės. Negalima atleisti žmogaus iš pareigų vien dėl jo seksualinės orientacijos – tai prieštarautų nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams.“

Anot J. Imbrasaitės, reikėtų įvertinti, ką T. V. Raskevičius yra nuveikęs, ar buvo padaryta kas nors netinkamai, supainioti viešieji ir privatieji interesai, ir tuomet spręsti dėl jo gebėjimo eiti pareigas.

„Peticijos pateikimą aš daugiau suprantu kaip konkrečių interesų grupių spaudimą, minkštosios galios panaudojimą, siekiant pašalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką iš pareigų. Norint pašalinti žmogų iš pareigų, reikia turėti svarių argumentų ir faktais pagrįstų įrodymų, kad minėtas asmuo netinkamai vykdo savo pareigas“, – sakė J. Imbrasaitė.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5