Lietuvoje

2021.03.01 10:58

Atsako partnerystės kritikams: į šeimos sakralumą nesikėsina, būtų suteikta apsauga ir nesusituokusiems

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.01 10:58

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla diskusijos ir ginčai dėl Partnerystės įstatymo, kuris turėtų reglamentuoti ne tik vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties žmonių partnerystę. Dėl to įstatymo kritikai pradėjo rinkti parašus peticijai – baiminamasi, kad partnerystė taptų grėsme šeimai. Tačiau įstatymo šalininkai pabrėžia – partnerystės institutas padėtų ne tik tos pačios lyties poroms ir šeimą sustiprintų bei labiau ją apsaugotų.

„Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams“, – rašoma peticijos prieš Partnerystės įstatymą tekste.

Tačiau peticijos autoriai priduria, kad yra už „susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris leistų ir tos pačios lyties poroms laisvai ir oriai gyventi savo gyvenimą, bet nepriverstų keisti visai visuomenei itin svarbios šeimos teisinės sampratos“.

Nukreipta ne tik į tos pačios lyties poras

Nors viešojoje erdvėje apie Partnerystės įstatymą dažniau kalbama kaip skirtą tos pačios lyties poroms, jis būtų taikomas ir nesusituokusioms skirtingų lyčių poroms.

„Viešojoje erdvėje mūsų diskusija kažkaip susikoncentruoja į vadinamas „gėjų partnerystes“, bet pagal statistiką Lietuvoje kas ketvirtas naujagimis gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, kad yra aibė skirtingų lyčių porų, kurios dėl kokios nors priežasties renkasi santuokos nesudaryti.

Partnerystės institutas pagelbėtų užtikrinant tokių porų teisinę apsaugą. Kai kalbame apie partnerystės institutą, kalbame apie dviejų suaugusių pilnamečių asmenų, kurie nėra susiję biologiniais ryšiais, teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu.

Kai sakome lyčiai neutrali, sakome, kad tie du asmenys, kurie sudaro partnerystę, gali būti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių“, – pažymi Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Kritikai baiminasi dėl šeimos sakralumo

Pasak parlamentaro, iš apklausų matome, kad visuomenė jautriai reaguoja į žodžio „šeima“ sakralumą, žmonėms tai glaudžiai susiję su santuokos institutu.

„Mano asmeninė ir Laisvės frakcijos pozicija tokia, kad mes nenorime kėsintis į šeimos sąvoką, mes ją galime palikti tokią, kokia ji yra“, – portalui LRT.lt tvirtina Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Tačiau T. V. Raskevičius pabrėžia – kalbėdami apie partnerystę, turime pripažinti ypatingą partnerystėje esančių asmenų tarpusavio ryšį, kuris tam tikrais aspektais primena šeiminius santykius. Pavyzdžiui, išskiria Seimo narys, 41 proc. apklaustųjų tarp teisių tos pačios lyties poroms įvardija teisę į paveldėjimą, teisę sužinoti apie partnerio sveikatos būklę.

„Tačiau šios teisės savo prigimtimi yra šeiminės teisės. Nes paveldi kas? Artimiausi žmonės. Ligoninėje taip pat susižinome apie šeimos narių būklę“, – kalba T. V. Raskevičius.

Būtent šeimos sąvoka ir kelia daugiausiai diskusijų. Pasak pašnekovo, nors toks susipriešinimas atrodo kvailas, sutiktų partnerystės nevadinti šeima.

Vis dėlto, priduria parlamentaras, partnerystės jokiu būdu negalime prilyginti verslo jungtinėms veiklos sutartimis. Tai – ne kompromisas, o pasityčiojimas iš nesantuokoje gyvenančių porų orumo, pabrėžia T. V. Raskevičius.

Pasak Seimo nario, Konstitucinis Teismas yra keletą kartų išaiškinęs šeimos sąvoką – pažymima, kad šeima visų pirma apibrėžiama ne per formą, o per turinį – tai reiškia, per tarpusavio teises ir pareigas, įsipareigojimus, empatiją, tad šeimos formos gali būti skirtingos.

Kompromisinis siūlymas?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.

Anot konservatorių, tai yra kompromisinis variantas, kuris leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas.

Kreipimesi pabrėžiama, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai – vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant šeimos teisinių santykių.

T. V. Raskevičiaus teigimu, šis siūlymas realiai reglamentuotų ekonominius santykius.

„Aš ir jūs galėtume sakyti, kad naudosimės bendrai automobiliu, kurį kartu nusipirkome. Tam tikslui susidarome tokią veiklos sutartį. Kai pristatoma iniciatyva, kalbama, kad tokius santykius galėtų sudaryti ne tik du, bet ir trys asmenys, o tai būtų aktualu ir, pavyzdžiui, vienuoliams, gyvenantiems kartu.

Gal ir palaikyčiau tokį išplėtimą, bet tai ne kompromisas, tai – kažkas kitko. Jei visuomenėje egzistuoja toks poreikis reglamentuoti 10 žmonių grupės teises ir pareigas, kad jie galėtų sužinoti vienas kito sveikatos būklę, tai sakyčiau „pirmyn, darom, jei reikia“. Bet tai su partneryste ir su nesusituokusių žmonių santykių turiniu neturi nieko bendro“, – akcentuoja parlamentaras.

Grėsmės šeimai nekyla

Tarp Partnerystės įstatymo kritikų argumentų – toks įstatymas susilpnintų tradicines šeimas ir iškeltų joms grėsmę. Anot T. V. Raskevičiaus, įstatymas šeimos sąvokos nesusilpnintų, o atvirkščiai – šeimą sustiprintų, kadangi būtų saugomos įvairios visuomenės grupės.

„Manau, jie [oponentai] bando įvesti į suminį žaidimą, kuris reiškia, kad tam, jog kažkas visuomenėje išloštų, iš kažko reikia atimti. Partnerystė yra ne suminis žaidimas, o bendrojo gėrio kūrimo dalykas. Suteikdami papildomą apsaugą nesusituokusioms poroms, nesumažiname visuomenės gėrio, o kaip tik jį padidiname.

Tos šeimos, kurios yra susituokusios, ir toliau naudosis visomis santuokos teikiamomis privilegijomis, santuoka mūsų Konstitucijoje išimtinai rezervuota moteriai ir vyrui – viskas, diskusijos pabaiga. Tik turėsime partnerius, kurių teisės ir pareigos bus reglamentuotos partnerystės instituto rėmuose“, – teigia T. V. Raskevičius.

Pasigenda reglamentavimo

Su tuo, kad šiuo metu trūksta teisinio reglamentavimo, sutinka ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius dr. Saulius Aviža. Jis taip pat pabrėžia, kad Partnerystės įstatymas neabejotinai pagelbėtų ir skirtingų lyčių poroms.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria asmenys, gyvenantys kartu, bet nesudarę santuokos, yra ta, kad jų tarpusavio turtiniai santykiai įstatymų prasme nėra reglamentuoti, portalui LRT.lt komentuoja S. Aviža. Pasak teisės eksperto, tam tikrus turto santykius galima išspręsti teisminiais procesais, tačiau tai yra pakankamai sudėtinga, o žmonės ne visada dėl to kreipiasi.

„Žmonės dažnu atveju net nesikreipia į teismą. Jei žiūrėtume iš praktinės pusės, dažniausiai nesikreipia tas, kuris yra silpnesnis dviejų žmonių tarpusavio santykyje. (...) Silpnoji pusė dažnu atveju nesikreipia, nesitikėdama įrodyti ir apginti savo teisių“, – LRT.lt kalba S. Aviža.

Teisės fakulteto lektorius akcentuoja ir tai, kad pasakymai, jog teisės aktai jau dabar pakankamai tai reglamentuoja, yra pritempti prie tikrovės, kadangi nėra jokio specialaus teisės akto, kuris tokius santykius reglamentuotų.

„Teismų praktika, išeidama iš susidariusios padėties, taiko jungtinės veiklos sutarties institutą dviejų kartu gyvenančių žmonių tarpusavio santykiams. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad tos pačios normos taikomos verslo santykiams, dviejų pusių santykiams, vykdant nekilnojamojo turto projektą, kartu veikiant įmonėms. Tos pačios normos iš bėdos pritaikomos šeimos santykiams. Pasakymas, kad yra pakankamai reglamentuota, tikrai neatspindi realybės“, – įsitikinęs A. Aviža.

Partnerystės nebuvimas šeimos neapsaugo

Taigi ar partnerystės įstatymas kelia grėsmę vyro ir moters šeimoms? Anot S. Avižos, tai – diskusinis ir vertinamojo pobūdžio klausimas, į kurį kiekvienas gali atsakyti savaip. Bet kokiu atveju tai bus įsitikinimų ir vertinimo klausimas, sako jis.

Vertinant iš teisinės pusės, šiuo įstatymu būtų reglamentuojami nesusituokusių žmonių santykiai, tad draudimų moterims ir vyrams sudaryti santuokos nėra.

Pašnekovo teigimu, būtų galima remtis kitų valstybių pavyzdžiu ir analizuoti, ar partnerystės įteisinimas sumažino santuokų skaičių.

„Tai būtų pagrįstas vertinimas ir pagrįsta kritika, kuri remtųsi faktais. O diskusija sugriaus ar nesugriaus – abstrakčiame vertinimo lygyje išsakomas klausimas.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką rodo statistika, kad Europos valstybėse, kaip ir visose išsivysčiusiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, santuokų sudarymo skaičius statistiškai mažėja. Santuokų Lietuvoje mažėja, nors partnerystės neturėjome. Ar įstatymo nebuvimas padėjo didinti santuokų skaičių? Tikriausiai ne“, – sako S. Aviža.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5