Mokytojų kirčių sulaukusi „AstraZeneca“ vakcina sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius, kaip kad ir kitos Lietuvą pasiekusios vakcinos. Dažniausiai pasitaiko skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, apibendrinusi pirmuosius pasiskiepijusiųjų atsiliepimus tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Tarnyba patarė, kokių vaistų nevartoti prieš vakcinavimą ir ką daryti sunegalavus po skiepo. O pedagogai pasidalijo savo pojūčiais pasiskiepijus tiek „AstraZeneca“, tiek „Pfizer“ vakcina.
Kamavo galvos skausmas
Utenos rajono Saldutiškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir dienos centro, kurį lanko sąlygų mokytis namie neturintys vaikai, vadovė Diana Žvirblienė vakcina „Pfizer“ nuo COVID-19 pasiskiepijo jau abu kartus.
„Po pirmojo skiepo sausio 26 dieną nieko nepajutau nei aš, nei kolegės. Kitą dieną tik šiek tiek gėlė skiepo vietą, lyg uodas būtų įkandęs. O po antrojo skiepo vasario 17-ąją buvo jau kitaip. Iškart nieko nejutau, o naktį pakilo temperatūra. Ryte buvo 37,4 laipsnio. Skaudėjo galvą, tas skausmas sekino, gėriau trijų rūšių tabletes, bet niekas nepadėjo. Nesinorėjo nieko daryti, visą dieną pragulėjau. Vakare visa tai praėjo“, – tuo, ką patyrė, pasidalijo D. Žvirblienė.
Ji pasakojo, kad kolegės taip pat pajuto nepageidaujamų reakcijų – šaltkrėtį, pakilusią temperatūrą.
„O kolegės, kurios yra pradinių klasių mokytojos, vairuotojai, kurie vežios vaikus, jau vėliau skiepijosi „AstraZeneca“. Nepageidaujamą poveikį jie pajuto po pirmo skiepo. Bet taip ir turi būti. Aš po pirmojo skiepo jau buvau begalvojanti, kad gal vakcina neveikia, kad nieko nejaučiu. Manau, kad reakcija turėtų būti.
Nesuprantu nenoro skiepytis ar priekaištų, kad ne ta vakcina, esą pigiausia mokytojams skirta. Kai ėjau skiepytis, net nežinojau, kokia vakcina mane skiepys. Žinoma, tuomet dar „AstraZeneca“ pedagogų neskiepijo. Man keistas mokytojų pasipriešinimas. Jei nesiskiepysime, mes niekada negrįšime į mokyklas. Taip sulauksime ir rudens. Negalima šitaip. Yra mokslas, netikiu, kad negeras vakcinas paleistų visame pasaulyje“, – kalbėjo D. Žvirblienė.
Ji sakė dabar besijaučianti ramiau ir saugiau.
„Kai buvau neskiepyta, o į centrą ateidavo vaikai iš skirtingų šeimų, nebuvo labai ramu“, – sakė pedagogė.
D. Žvirblienė planuoja po kurio laiko pasidaryti ir antikūnų testą.
Kilusi sumaištis dėl vakcinavimo – ne iš piršto laužta
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro mokytojas Ramūnas Znutas, kuris dabar dirba su vaikais, neturinčiais tinkamų sąlygų nuotoliniu būdu mokytis iš namų, pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze buvo paskiepytas vasario 15-ąją.
„Paskiepijo 16 valandą, vakare toje vietoje, kur buvo durta, jaučiau, lyg kas draugiškai būtų pakumščiavęs, jokio paraudimo. Kitą dieną pabudęs nejutau jokio poveikio, lyg net nebūčiau skiepytas“, – sakė pedagogas.
Nors blogų pojūčių nepatyrė, jis įžvelgia nesklandumų. Anot R. Znuto, tarp pedagogų kilusi sumaištis dėl vakcinavimo – ne iš piršto laužta.
„Abejotina Vyriausybės komunikacija viešojoje erdvėje – apie vakciną, testavimo procedūras. O tai ir sukėlė nepasitenkinimą švietimo įstaigose. Iš pradžių skelbta, kad „AstraZeneca“ skiepijami žmonės iki 55 metų, paskui staigiai pasakoma, kad ir po 55 metų. Matau tiesiog prastą komunikacijos darbą, todėl žmonės sutrikę, jie dalijasi nerimu socialinių tinklų grupėse, bet neturi aiškių atsakymų iš atsakingų asmenų“, – kalbėjo R. Znutas.
Jo manymu, paaiškinti turėtų Sveikatos apsaugos ministerija.
„Tai yra šios ministerijos laukas. Mokytojas negali patarti gydytojui, kaip gydyti. Lygiai taip pat gydytojas negali patarti, kaip mokyti. Kiekvienas esame atsakingas už savo sferą. Švietimo ministerija šiuo atveju tampa „kraštinė“, kurią visi stumdo, muša ir ji tampa blogiausia.
Aišku, ir Švietimo ministerija klydo – skelbė, kad negalės nepasiskiepiję ir nesitestuosiantys mokytojai dirbti, kitą dieną – jau kad galės. Skelbiant tokią informaciją reikia gerai pasiruošti, kad nekeltų sumaišties“, – kalbėjo R. Znutas.
Laukia antro skiepo
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė buvo paskiepyta „Pfizer“ vakcina. Antrąjį skiepą ji gaus kovo 5 dieną. Jos visi kolegos buvo skiepijami šio gamintojo vakcina.
„Jaučiausi normaliai. Vieną dieną liečiant skaudėjo skiepo vietą, gal kiek patinę buvo. Vakar paskiepijo beveik visus likusius kolegas. Gal tai padės grįžti į normalų gyvenimą. Manau, viskas bus gerai ir po antro skiepo, nors kiekvieno žmogaus skausmo slenkstis vis kitoks. Mano – aukštas“, – savo patyrimu pasidalijo pedagogė.
Jaunesnės kolegės kitoje mokykloje jai pasakojo, kad po skiepo „AstraZeneca“ prastai miegojo, buvo pakilusi temperatūra.
„Bet ką darysi? Skiepytis vis tiek reikia. Kad tik greičiau. Antraip reikės užsidaryti stiklo bokšte. Vaikai jau pavargo nuo nuotolinio mokymo, norisi jiems bendravimo. O kol nepasiskiepys didžioji dalis visuomenės, tol mes sėdėsime karantine. O juk verslas stovi, visas gyvenimas stovi“, – sakė nuotoliniu būdu dirbanti antrokų mokytoja.
Ji tikisi, kad netrukus pradinukai galės grįžti į mokyklas.
Pakaks to, ką turite namų vaistinėlėje
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) penktadienį popiet pranešė gavusi informacijos apie tai, kad po COVID-19 vakcinacijos nustatytas mirties atvejis. Pranešama, kad 77 metų vyro staigi mirtis nėra susijusi su COVID-19 vakcina. Jis sirgo gretutinėmis ligomis.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos „AstraZeneca“ vakcina paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė ši VVKT, tai – skausmas injekcijos vietoje, šaltkrėtis, galvos skausmas ir karščiavimas. Kaip paaiškino VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo per pora dienų.
„Tai įprastinės reakcijos po vakcinacijos bet kokia vakcina. Panešimų apie ypatingas ar netikėtas reakcijas po vakcinacijos „AstraZeneca“ vakcina iki praėjusios savaitės pabaigos nebuvome gavę“, – sakė A. Tarvydienė.
VVKT duomenimis, dvi įtariamos nepageidaujamos reakcijos iš 172 gautų pranešimų buvo vertintos kaip sunkios. Apie jas pranešę asmenys pranešimo teikimo metu buvo pasveikę.
Kaip paaiškino VVKT, ypatingo pasiruošimo vakcinacijai nereikia, po skiepijimo galima užsiimti įprastine veikla.
„Pajutus negalavimą, reiktų pasitarti su gydytoju arba išgerti namų vaistinėlėje turimų negalavimo simptomus lengvinančių vaistų. Paprastai žmonės žino, koks vaistas jiems geriausiai tinka lengvinant vienokį ar kitokį negalavimą. Pavyzdžiui, galvos skausmui malšinti vieni žmonėms linkę vartoti ibuprofeno, kiti paracetamolio, tretiems padeda tik vienoje tabletėje esantis paracetamolio ir kofeino derinys“, – aiškino A. Tarvydienė.
Padidėjus kūno temperatūrai virš 38 laipsnių ar varginant stipriems galvos, raumenų sąnarių skausmams, rekomenduojama išgerti paracetamolio ar ibuprofeno (jei nėra šių vaistų vartojimą ribojančių būklių).
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad karščiavimo, viduriavimo ar vėmimo atvejais būtina vartoti pakankamai skysčių, valgyti lengvai virškinimą maistą. Nesiūlome prieš vakcinaciją pirktis jokių vaistų, nes jų tiesiog gali neprireikti. Daugelis žmonių po skiepijimo patiria tik menkus negalavimus arba visai jų nejunta“, – aiškino VVKT atstovė.
Tarnyba įspėja: prieš skiepijimą priešuždegiminių ar alergines reakcijas slopinančių vaistų profilaktiškai vartoti nesiūloma, nes tai gali turėti įtakos imuninio atsako į vakciną susidarymui.
