Lietuvoje

2021.02.25 17:05

Tarp konservatorių pasirodžius žiežirboms, ekspertai sako: tokia trintis partijoje – užprogramuota

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.02.25 17:05

Trintis partijoje užprogramuota, tačiau tai gali ją ir sustiprinti. Taip politikos ekspertai komentuoja konservatorių gretose pasirodžiusias žiežirbas, kilusias po to, kai vienas partijos narių užstojo viešos kritikos sulaukusį kunigą Algirdą Toliatą. Partijos vadovybė taip pat sutinka – diskusijose trūksta pagarbos.

Lietuvos policijos kapelionas A. Toliatas socialiniame tinkle pasidalino įrašu, kuriame buvo rašoma, jog vyksta didelė kova, nes „mažumai atstovaujanti jėga ketina transformuoti mūsų visų gyvenimą sau, bet ne Lietuvai palankiu būdu“. Kartu dvasininkas kvietė pasirašyti dvi peticijas – vieną prieš partnerystės įteisinimą, o kitą prieš Stambulo konvenciją.

„Mums reikia laimėti abejojančius Seimo narius, kurie kaip vėtrungės dairosi į įtakų vėjus. Jei parašų skaičius bus 300 000, tai bus didžiulė jėga, labai svarbus argumentas. Kita vertus, aišku ir tai, kad Seimui ratifikavus Stambulo konvenciją ar priėmus partnerystės įstatymą, prezidentas gali juos vetuoti. Bet jūs matote, kaip jis yra puolamas“, – rašoma įraše, kuriuo pasidalino A. Toliatas.

Kilus pasipiktinimui dėl tokio jo įrašo, kunigas jį pakoregavo – sutrumpino, ištrynė nuorodas į peticijas, o komentaruose nurodė, kad tai tėra kvietimas įtraukti visuomenę gilesnei diskusijai. Visgi pirminis A. Toliato įrašas netruko paplisti socialinių tinklų erdvėje ir sulaukti tiek gausaus pasipiktinimo, tiek palaikymo.

Nuomonės dėl A. Toliato įrašo išsiskyrė ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos gretose. Kai kurie konservatorių atstovai teigė, kad taip vykdoma psichologinio smurto akcija, tuo metu kiti sakė kviečiantys ramiai ir telkiančiai diskusijai.

Išsiliejo socialiniuose tinkluose

Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle rašė, kad tai, kas vyksta viešojoje erdvėje „kai bandoma užčiaupti ir niekinti tuos, kurie viešai suabejoja liberalizmo ir kitų kairiųjų ideologijų požiūriu“, jį liūdina.

Politikas dėstė, jog prieš dvasininkus, kurie, jo teigimu, korektiškai ir su pagarba bandė kalbėti apie krikščionišką mokymą ir moralę bei priešintis antikrikščioniškoms iniciatyvoms politikoje, vykdoma psichologinio smurto akcija.

„Jie sulaukė ne tik intensyvia netolerancija, bet ir itin žema kultūra pasižymėjusių viešų išpuolių, kurių tikslas yra marginalizuoti ir įbauginti visus kitaip mąstančius. Net kunigas negali kalbėti apie Dievą ir šeimą? <...> Nesidrovima paminti žodžio, religijos, politinio pasirinkimo laisvės. Tai nepriimtina“, – dėstė konservatorius.

Į tokį NSGK pirmininko įrašą atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. TS-LKD atstovė rašė: „Man atrodo, kad mes, kaip krikščionys, turėtume telkti susiskaldžiusią visuomenę ir atjausti visus, kurie patiria psichologinį spaudimą ir smurtą.“

Ministrė komentare taip pat pasidalino žinutės, kurią gavo Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, nuotrauka. Joje į politiką kreipiamasi necenzūrine kalba, grasinama smurtu, susidorojimu. M. Navickienė rašė mananti, kad milžiniškos peticijos, lydimos neapykantos šūksnių, nukreiptų prieš vieną asmenį – T. V. Raskevičių – rodo, kad neapykantos ir netolerancijos esti daug kur.

„Nematuoju, kur jos daugiau, tik manau, jog mūsų misija yra nepasiduoti pagundai pasmerkti kažkurią vieną pusę, nematant iš kitos pusės besiritančios neapykantos bangos. Labai kviečių diskutuoti ramiai ir telkiančiai. Visus“, – komentavo ministrė.

Tiesa, L. Kasčiūnas į M. Navickienės komentarą ir pasidalintą nuotrauką atsakė, kad tokio pobūdžio tekstai yra ne tik už etikos, bet ir už teisės normų ribų ir neturėtų būti toliau platinami. Jis taip pat teigė, kad tokios žinutės negalima lyginti su A. Toliato pasisakymais.

LRT.lt susisiekė su A. Toliatu, tačiau kunigas plačiau pakomentuoti apie savo poziciją atsisakė.

Pirmininko pavaduotoja neslepia – diskusijose trūksta pagarbos

LRT.lt kalbinta TS-LKD pirmininko pavaduotoja, partijos frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad teigiamai vertina tai, jog skirtingas nuomones apie Stambulo konvenciją, partnerystės įteisinimą turintys partijos kolegos jas drąsiai reiškia, tačiau neslėpė pastebinti, kad diskusijose trūksta pagarbos.

Man atrodo, kad kuo labiau einame į kraštutinumus – tai gali būti spektro dešinė ar kairė – tuo yra sunkiau susitarti.

„Visi turime skirtingas nuomones, ar tai būtų partija, ar visuomenė, ar šeima, ar bičiulių ratas. Manau, kad geriausia yra tada, kada gali tas nuomones pasakyti ir gali pagarbiai diskutuoti. Man atrodo, kad šitame sunkiame, pandeminiame laikotarpyje jaučiame, kad yra tam tikras paūmėjimas piktesnės, agresyvesnės retorikos, susiskaldymo, ėjimo link susiskaldymo. Ir tai neramina. Man tai stebėti apmaudu. [...] Tendencija yra tokia, kad sutirštinamos spalvos, nenoras įsiklausyti į kitos pusės argumentus, trūksta pagarbos diskusijoje“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorių atstovė, paklausta, kuri pusė – palaikantieji Stambulo konvenciją, partnerystės įteisinimą ar prieštaraujantys šioms iniciatyvoms – nesilaiko pagarbos, tikslaus atsakymo nepateikė, tačiau pabrėžė, kad ėjimas į kraštutinumus didina takoskyras.

„Man atrodo, kad kuo labiau einame į kraštutinumus – tai gali būti spektro dešinė ar kairė – tuo yra sunkiau susitarti. Aš esu nuosaikaus požiūrio į daugelį klausimų, manydama, kad galima susitarti, nesipykstant, neišsivadinant kažkokiais epitetais. Kuo labiau leidi sau nueiti į kraštutinumus, tuo po to sunkiau sugrįžti į tą tašką, kur galima būtų susitarti“, – svarstė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad partijos viduje vyksta pokalbiai apie įvairiausias temas, tarp kurių – ir partnerystės institutas. Vis dėlto, jos teigimu, visi partijos nariai yra laisvi reikšti savo nuomonę bet kuriais klausimais, svarbiausia tik, pasak konservatorės, kad tai būtų daroma pagarbiai.

Parlamentarė, paklausta, ar L. Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir kitų konservatorių iniciatyvos teikti alternatyvų partnerystės projekto siūlymą įteisinti bendro gyveno kartu sutartį buvo derintos partijos viduje, ar tai nesukels papildomų ginčų, patikino, kad šie kolegų veiksmai neturėtų atrodyti kaip naujiena. Dėl šio klausimo bendros nuomonės, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, konservatoriai neturi.

„Turbūt nestebina nei tų žmonių pavardės, nei (jų siūlymų – LRT.lt) turinys. Buvo aišku nuo pat pradžių, tad ir į koalicines sutartis yra įrašytas punktas, kad dėl tam tikrų klausimų bus tariamasi Seime, todėl, kad partijos, konkrečiai – mūsų politinė bendruomenė, negalime kalbėti vienu balsu, nes yra skirtingos nuomonės. Tačiau Seimo nariai, rinkti žmonių, ateina su tam tikromis nuostatomis, taip pat – ir šiuo klausimu, [...] tai balsuos atitinkamai taip, kaip jie kalbėjo, galvojo, kaip jie jaučia esant teisinga“, – aiškino TS-LKD pirmininko pavaduotoja.

Partiją gali ir sustiprinti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis portalui LRT.lt komentavo, kad partnerystės ir Stambulo konvencijos klausimai, dėl kurių pasisakė ir buvo kritikuotas A. Toliatas, taps testu ir visai konservatorių partijai.

„Manyčiau, ten turėtų kilti diskusija, gal ji ir vyksta, tik ne viešai, tačiau mažų mažiausiai pokalbiai partijos ir frakcijos viduje būti turėtų. Dėl šių pokalbių turėtų susiformuoti pozicija, kurią jie bandys teikti visai valdančiai daugumai ir kurią būtų galima pateikti kaip Seimo sprendinį“, – sakė L. Bielinis.

Visgi, pasak jo, akivaizdu, kad tiek Seimo frakcijoje, tiek visoje konservatorių partijoje jautrūs klausimai sukelia priešpriešas. Tiesa, anot politologo, tai toli gražu nereiškia, kad vieną dieną TS-LKD gali skilti.

„Nemanau, kad tai gali tapti partijos skilimo priežastimi. Priešingai. Manyčiau, kad jei diskusija bus produktyvi ir iš tikro laisva, tai gali suvienyti partijos narius. Nuomonių raiška ir įvairovė yra labai svarbus ir sveikas dalykas bet kurioje politinėje jėgoje“, – teigė L. Bielinis.

Tiesa, nors vidiniai nesutarimai galiausiai gali suvienyti konservatorius, politologas neatmetė, kad tai gali pakenkti valdančiajai koalicijai, kurioje, be konservatorių, dirba ir dvi liberalios partijos.

„Tai gali tapti tam tikru slenksčiu, kurį teks peržengti visiems. Nemanau, kad balsavimas (dėl partnerystės ir Stambulo konvencijos – LRT.lt) bus labai darnus. Mano galva, valdantiesiems trūksta diskusijos tarpusavyje. Šis įstatymas yra teikiamas be išankstinių diskusijų bent tarp valdančiųjų ir todėl Seimo salėje, kuomet bus pateiktas partnerystės įstatymas, gali būti gana aštrių kalbėjimų iš visų pusių, valdančioje daugumo gali būti kardinaliai priešingų pozicijų“, – portalui LRT.lt komentavo VDU politologas.

Trintis yra užprogramuota

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad skirtumai tarp TS-LKD flangų visuomet rusena ir būtų klaida sakyti, kad konservatoriai yra vientisas darinys su vientisomis pažiūromis.

Dabartiniame diskusijos įkarštyje atrodo, kad gali būti visai, bet iš principo, kadangi tas konfliktas nėra naujas ir su juo visada buvo dorojamasi, tai teikia vilčių, kad ir šį kartą bus rastas sprendimas.

„Ypatingai moralinėje sferoje. Vien tik ėjimas po rinkimų į koaliciją su liberaliomis partijomis, kurios turi aiškias žmogaus teisių klausimais, ypatingai LGBT klausimais, pozicijas, užprogramavo partijos vidaus diskusijas. Laiko klausimas, kada visai tai turėjo išlįsti į paviršių. Dabar tas laikas atėjo. A. Toliato pasisakymas yra žiežirba šiuo metu, bet tas nuomonių skirtumas visada buvo ir dabar yra proga jam iškilti į paviršių“, – komentavo politologė.

Paklausta, ar tokia trintis gali atvesti TS-LKD iki skilimo, I. Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad visko gali būti, bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad kardinalūs nuomonių skirtumai konservatorių gretose egzistavo visada ir partijai pavyksta surasti bendrą vardiklį, kuriuo dažniausiai tampa nacionalinio saugumo klausimai.

„Dabartiniame diskusijos įkarštyje atrodo, kad gali būti visaip, bet iš principo, kadangi tas konfliktas nėra naujas ir su juo visada buvo dorojamasi, tai teikia vilčių, kad ir šį kartą bus rastas sprendimas“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Politologė taip pat kalbėjo, kad vidiniai konservatorių nesutarimai neturėtų pakenkti valdančiajai koalicijai, tačiau gali atsitikti priešingai – valdančioji koalicija gali pakenkti konservatoriams. Pasak jos, kadangi TS-LKD nesutaria viduje, tai lemia, kad jautrūs klausimai, kaip partnerystė ir Stambulo konvencija, į priekį nejuda sklandžiai, susiduria su kliūtimis.

Tačiau, kaip sakė politologė, tai buvo numatyta jau sudarant koalicijos sutartį, nes joje yra įrašyti klausimai, dėl kurių partneriai „sutaria nesutarti“.

„Konservatorių nesutarimas viduje koalicijai labai stipriai kenkti neturėtų. Aišku, kažkiek to nepasitenkinimo bus, bet jis smarkiai pakenkti neturėtų, nes tai buvo numatyta. Abejoju, ar dėl to subyrėtų koalicija. <...> Tačiau sudaryta koalicija kelia iššūkius TS-LKD partijai.

Tokiems klausimams kaip partnerystė ar Stambulo konvencija atsidūrus dėmesio centre, konservatoriams tampa nepatogu, jiems sunkiau surasti bendrą poziciją. Dėl to labiau koalicija atsiliepia partijai, partijos vidaus klausimams“, – komentavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Populiariausi