Lietuvoje

2021.02.24 21:14

Dulkys apie neišsipildžiusias viltis dėl profilaktinio testavimo, vakcinacijos nesklandumus ir Petraičio atleidimą

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.24 21:14

Statistikos departamentui pranešus, kad šalyje matyti trečiosios COVID-19 bangos užuomazgų, tam neskuba pritarti nei epidemiologai, nei politikai. Premjerė Ingrida Šimonytė suprastėjusius rodiklius vadina įstrigimu, nors neatmeta, kad ne laisvinimai, o grįžimas prie griežtesnių ribojimų yra įmanomas. LRT laidoje žurnalistė Rasa Tapinienė kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.

– Kai prieš mėnesį kalbėjomės su premjere apie planuojamus atlaisvinimus – slidinėjimo trasos, ne maisto parduotuvės, grožio salonai, – klausiau, ar ta laisvė bus tvari. Premjerė tada sakė, kad tikimasi išvengti jo jo efekto. Ar žiūrėdamas į skaičius galite pasakyti, kad pavyko?

– Šiomis dienomis turime pirmą susidūrimą su skaičiais, kurie ilgą laiką mažėjo, dabar truputėlį pakito – arba sustojo, arba pasidarė šiek tiek prastesni. Bet jo jo dar tikrai negalime vadinti, nes kai kuriems rodikliams reikia 7, kai kuriems 14 dienų laiko tarpo, kad galėtume sakyti, ar čia tvarus dalykas, ar kažkokia tendencija, ar ne.

Dienos tema. Dulkys: mums reikia siekti visuotinio vakcinavimo, kokia ta vakcina bebūtų

– Mirčių skaičius vėl dviženklis, pacientų skaičius ligoninėse per dieną vidutiniškai nekinta ir yra apie 80, o testavimo apimtys tris kartus mažesnės negu per piką gruodį. Specialistai to nesietų su medicinos darbuotojų skiepais, nes sako, kad krito visur. Jūs kalbėjote apie tai, kad bus didesnis profilaktinis testavimas, tačiau iš skaičių to nematyti, kodėl?

– Visų pirma per piką buvo maždaug 16 tūkstančių testų laboratorijose per dieną, šiuo metu turime nuo 6 iki 8 tūkstančių. Dabar praplėtėme profilaktinio testavimo galimybes, iš tikrųjų labai tikėjomės, kad profilaktinį testavimą padidins žmonės, sugrįžtantys į savo veiklą, tikėjomės, kad jie užpildys mobiliuosius punktus ir laboratorijas. Taip pat suteikėme įgaliojimus savivaldai, kad galėtų parinkti profilaktinio testavimo grupes, deja, šitas įrankis taip pat nesuveikė. Šiandien planuojame daryti papildomus žingsnius.

– 8 iš 10 nesitikrino prieš grįždami į darbus. Kai kurie merai sako, kad turėtų būti įvestas privalomas testavimas tiems, kurie nori dirbti, nes, tarkim, ir prieš pandemiją buvo tam tikri higienos reikalavimai norint gauti licenciją ir, jeigu buvo fiksuojami pažeidimai, licencija buvo stabdoma arba atimama.

– Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profilaktiniam testavimui privalomumo nėra, kaip ir privalomo vakcinavimo negali būti. Aišku, kiekvienam kitam siūlyti ką nors priversti, matyt, yra lengviau. Kai kalbama apie ribojimus judėti tarp savivaldybių, merai nekalba apie privalomumą ir prašo atlaisvinti. Šiuo atveju labai gaila, kad savivaldos įrankiai nepadėjo praplėsti profilaktikos apimčių, bet planuojame įtraukti Vidaus reikalų ministerijos, policijos, viešojo saugumo ir įvairių kitų tarnybų žmones, turinčius artimą kontaktą, ir tokiu būdu didinti profilaktinį testavimą. Bet tai tiktai viena iš testavimo rūšių, dar yra ir sekoskaita, kaupinių metodą mėginame, antigenai į Lietuvą atvažiuoja – testavimo amplitudė ir ta pati įrankių dėžė plėsis.

– Ekspertai neturi vieningo paaiškinimo, kodėl šita kreivė kyla, ir viena iš teorijų, kad dėl pandeminio nuovargio sumažėjo žmonių drausmė. Tą drausmę išlaikyti ganėtinai sudėtinga, kai dvi svarbios institucijos – prezidentūra ir Vyriausybė – kartais transliuoja net prieštaringas žinutes tiek dėl vakcinavimo planų, tiek dėl tvarkos, tiek dėl sandėliavimo. Ministre, kada pastarąjį kartą kalbėjotės su prezidentu ir kaip dažnai apskritai komunikuojate ne viešojoje erdvėje?

– Paskutinį kartą teko bendrauti, man atrodo, antradienį, kai buvo susitikimas su prezidento ekspertų taryba. Manau, kad daugiau tų prieštaravimų yra pačiose žinučių antraštėse, nes prezidentas kalba apie tikslą ir mes tą tikslą palaikome. Tam tikslui reikia plano, tam planui reikia vakcinų, o vakcinos turi savo grafiką ir tą grafiką skelbiame. Būtent grafiko duomenys, deja, mums šiuo metu neteikia galimybių įgyvendinti šio tikslo. Štai ir visa esmė.

– Užsiminėte apie ekspertų tarybą. Šiuo metu prie dviejų skirtingų institucijų jos veikia dvi: prie Vyriausybės premjerės įsteigta nepriklausomų ekspertų taryba ir veikianti prie prezidentūros, kuri buvo įkurta tarpuvaldžiu tam, kad palengvintų darbų perdavimą. Dar sausį minėjote, kad ji darbus jau baigė, bet atrodo, kad nieko nėra stabiliau už laikinumą. Ar yra prasmė laikyti dvi tarybas?

– Kaip suprantu, prie prezidento dabar veikianti taryba padeda prezidentui ruoštis tarptautiniams susitikimams ir skirti dėmesį apskritai pandemijai. Žinote, visą laiką yra kraštutinumai. Pamenu, buvo metas, kai buvo kaip ir kritika, kad valdžia, politikai visiškai nekreipia dėmesio į ekspertus. Dabar ekspertų girdime daug, kas yra labai gerai, nuomonių įvairovė, bet dabar jau lyg pasigirsta, kad pradedame painiotis tarp ekspertų. Matyt, turime išmokti gyventi su duomenimis ir su patarimais, nes patarimams reikia įsiklausymo ir kantrybės.

– Turime tokią situaciją, kad nors skiepų visiems nepakanka ir gamintojai nuolatos praneša apie trikdžius tiekimo grandinėje, kai kurie žmonės atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Ar Sveikatos apsaugos ministerija nemano prisidėjusi prie šito skepsio, nes buvo blaškymosi su rekomendacijomis, kokio amžiaus žmonių geriau ta vakcina neskiepyti, ir apskritai per mažai aiškinta apie visas vakcinas ir jų galimą šalutinį poveikį?

– Ne, tikrai nesijaučiame. Teikėme visuomenei tą informaciją, kurią teikė pats gamintojas, ir pačiose Europos Sąjungos šalyse buvo labai skirtinga praktika, ir pats gamintojas keletą kartų tikslino savo tyrimus ir rekomendacijas. Kai tik jos buvo, ir skelbėme, bet dabar tų žinučių ateina labai daug ir iš kitų šalių, tai konkuruoti toje informacinėje erdvėje, skleidžiant žinią, nėra taip paprasta, dezinformacijos yra daug. Bet man atrodo, kad pagrindinę žinutę turėtume žinoti visi – tos vakcinos yra tikrai saugios, jos tikrai efektyvios ir, duok Dieve, kad jų visiems žmonėms ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kitose šalyse užtektų.

– Skiepytis „AstraZeneca“ vakcina atsisako ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kiti europiečiai kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietija svarsto šia vakcina skiepyti valdininkus, Bulgarija apskritai tam tikromis valandomis ir savaitgaliais žada tą vakciną nemokamai. Ar Lietuvoje negalvojama daryti kaip nors panašiai, nes savanorių, kurie netgi susimokėtų už tą vakciną, tikrai yra?

– Tos prioritetinės grupės buvo nedidelės ir esant pirmiems nedideliems vakcinų kiekiams ir vakcinavimas tų grupių buvo labai nedidelis. Dabar jau perėjome į grupes „80 plius gyventojai“, „75 plius“, „70 plius“, per kovo mėnesį tikimės pirmu skiepu paskiepyti „70 plius“. Vakcinų dabar yra trys rūšys, pradėjome nuo vienos, ateityje jų gali būti ir keturios, ir penkios. Tikrai neplanuojame kaip nors specialiai jų išskirti, kad tokiai grupei tiktai tokia. Vakcinų neturime tiek, kad turėtume tokį komfortą. Tiesiog kokia prioritetinė grupė ateina ir kokią vakciną turime, tokią proporcingai ir skirstome savivaldai. Jeigu kas atsisako skiepytis, skiepą gaus prioritetinėje grupėje esantis kitas žmogus.

– Tas, kuris buvo prioritetinėje grupėje ir atsisakė skiepytis konkrečia vakcina, bet iš principo nėra prieš jas nusiteikęs, atsiduria visos eilės gale?

– Kur čia tas eilės galas, nežinau, bet yra faktas, kad prioritetinė grupė taip ir leisis, nes tikrai nenorime nei prievartos, reikia susitarimo. Dabar yra trys vakcinų rūšys, gali būti ir keturios, ir penkios – tada ginčysimės, ar penkta geresnė negu antra, – čia nebus pabaigos. Man atrodo, dabar pasidžiaukime, kad jau beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų turi imunizaciją ir tas yra labai gerai. Siekime dar didesnio procento, nes tai mus apsaugos. Sveikatos apsaugos sistemos vakcinavimas nuo kritinės masės žmonių parodė, kad rezultatas iš tikrųjų yra labai didžiulis, nors ir pasitaiko dar užsikrečiančių, bet tie skaičiai yra žymiai mažesni. Vadinasi, mums reikia siekti visuotinio vakcinavimo, kokia ta vakcina bebūtų.

– Vyriausybė pasirinko strategiją nedaryti komunikacijos ir švietimo kampanijos, kol nėra pakankamai vakcinų. Bet ar jūs nemanote, kad atiduodate tą erdvę, kurioje nėra informacijos, sąmokslo teoretikams ir skiepų priešininkams, nes žmonės, kurie abejoja arba nėra iki galo apsisprendę, turi kur nors semtis informacijos ir dabar laukas tėra tiktai toks?

– Komunikacijos, matyt, niekada nebus per mažai, bet per didelis kiekis informacijos kartais tampa sunkiai suvaldomas. Tuo labiau kad, kaip ir minėjau, labai įvairi informacija sklinda ir iš kitų kraštų. Pirmas žingsnis, kurį padarėme, – vakcinacijos kampanija ir visuomenės informavimas prasidėjo gruodžio 27 dieną 8 valandą ryto, kada penkiuose Lietuvos miestuose apskritai prasidėjo vakcinacijos procesas. Atvėrėme duomenis, yra daugybė pirminių šaltinių, kuriuose galima pasitikslinti. Kad būtų galima toliau informuoti visuomenę apie tas vakcinas, reikia visų pirma turėti iš pačių gamintojų visus patikimus duomenis, dabar jie jau eina, sklinda. Manau, su kiekviena diena, su kiekviena savaite matysime vis daugiau informacijos ir daugiau visuotinės kampanijos judant į tos masinės vakcinavimo grupę.

– Praėjusią savaitę gavote tyrimo išvadas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovo Roberto Petraičio. Matyt, jau turėjote laiko susipažinti. Ar jis bus atleistas ir kada, jei bus, kaip sako pats?

– Dabar gal negalėčiau įvardyti konkrečios dienos, nes Valstybės tarnyba turi savo procesą, yra teisės aktai ir čia negalima žmogaus atleisti per valandą. Buvo metinio vertinimo procesas, veiklą įvertinau nepatenkinamai, šios institucijos vadovas turėjo teisę kreiptis ir jis kreipėsi į specialią komisiją – ji dabar svarstys metinio vertinimo išvadą, kurią surašiau, ir teiks man rekomendaciją. Gavęs tą rekomendaciją galėsiu priimti galutinį sprendimą, manau, artimiausiomis savaitėmis.

Populiariausi

Kęstutis Vitkus
5

Lietuvoje

2021.04.19 10:19

Mirė garsus chirurgas Kęstutis Vitkus

atnaujinta 12.48
5
Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10