Lietuvoje

2021.02.24 08:37

Seimo pirmininkė neatmeta, kad prie parašų iniciatyvos prieš Raskevičių prisidėjo ir „valstiečiai“

partnerystės įteisinimui paramos ieškos ir opozicijos gretose; atnaujinta 09.50
Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, BNS2021.02.24 08:37

Viktorija Čmilytė-Nielsen sako palaikanti Tomo Vytauto Raskevičiaus apsisprendimą likti dirbti Žmogaus teisių komitete, iš kurio jį pašalinti norėtų visuomenininkais prisistatantys ir per 365 tūkst. parašų teigiantys surinkę asmenys. Ji neatmeta, kad prie parašų rinkimo prisidėti galėjo ir politikai.


Pirmadienį prieš Laisvės partijos narį T. Raskevičių nukreipti parašai buvo perduoti Seimo Dokumentų valdymo skyriui, kur inciatyva bus registruota ir archyvuojama. Tai nėra peticija, mat iniciatyva neatitinka Peticijų įstatyme keliamų teisinių kriterijų, kaip pripažįsta ir patys jos autoriai, tad realios teisinės galios veiksmas neturi.

„Tokias iniciatyvas aš vertinu kaip dar vieną progą priminti, kokiais principais vadovaujantis dirba Lietuvos Respublikos parlamentas – kad nei Seimo pirmininkas, nei Seimo valdyba negali nurodyti frakcijai ar konkrečiam Seimo nariui nebeeiti pasirinktų pareigų, į kurias jį delegavo frakciją“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė šiuo atveju palaikanti koalicijos partnerius.

„Su Laisvės frakcija kalbuosi nuolat, žinau ir Tomo Vytauto poziciją, jog jis ketina ir toliau dirbti savo pasirinktame Žmogaus teisių komitete, pirmininko pozicijoje, ir tai gerbiu“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Pirmadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdyje svarstant iniciatyvą nuspręsta palaikyti jos autorius, reikalaujančius seksualinės orientacijos neslepiančio Žmogaus teisių komiteto pirmininko atsistatydinimo.

V. Čmilytė-Nielsen kėlė prielaidą, kad politikai galėjo prisidėti ir prie parašų rinkimo.

„Tai, kad šešėlinė Vyriausybė ar pats Ramūnas Karbauskis pasirenka tai politiniu įrankiu tiesiog parodo jų prioritetus šioje situacijoje ir galbūt netgi patvirtina gandus, kad prie tų parašų rinkimo ranką pridėję yra ir šešėlinės Vyriausybės frakcijos ar partijos žmonės“, – laidai „Ryto garsai“ sakė Seimo pirmininkė.

Partnerystės įteisinimui paramos ieškos ir opozicijos gretose

Paramos partnerystės įstatymo projektui bus ieškoma tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose, sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

„Valdančioj koalicijoj esam sutarę, kad partnerystės klausimas turės būti sprendžiamas Seime ir ieškosime palaikymo ne tik savo gretose, bet ir opozicijos gretose, nes tokie žmogaus teisų klausimai geriausia, kad būtų sprendžiami ne vieno balso persvara, o platesniu palaikymu“, – LRT RADIJUI sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė teigė, kad projektas rengiamas anksčiau liberalių politikų 2017 metais teiktu projektu, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralų partnerystės institutą. „Manau, jis paliečia labai daug žmonių, Tiek heteroseksualių porų, tiek homoseksualių portų“, – sakė parlamento vadovė.

Projektas dar nėra registruotas ir V. Čmilytė-Nielsen plačiau apie jo turinį per interviu nekalbėjo.

„Mes rengiame projektą, remiamės tuo projektu, kuris buvo teiktas dar 2017 metais, aš pati jį teikiau praėjusios kadencijos Seime. Iš esmės projektas yra parengtas, dabar yra derinimo procesas su frakcijomis, atskirais Seimo nariais. Jis bus registruotas, kad būtų pateiktas pavasario sesijoje, kai tik bus galutinai suderintos formuluotės“, – sakė Seimo pirmininkė.

Keturi konservatorių frakcijos atstovai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę siūlydami į darbotvarkę grąžinti kitą 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti ne partnerystės institutą, o sutartį dėl bendro gyvenimo.

Anot Seimo narių, naujojo Seimo kadencija pasižymi aktyviais politiniais debatais ir teisinėmis iniciatyvomis dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, tuo tarpu prieš ketverius metus registruotas projektas yra kompromisinis.

Kaip teigia Seimo nariai, jis „leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas“.

Kreipimesi sakoma, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims „padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių“.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00