Lietuvoje

2021.02.23 22:30

Politologė apie Partnerystės įstatymo svarstymus Seime: buvo naivu tikėtis, kad tai nesukels neigiamos reakcijos

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.02.23 22:30

Artėjant Seimo pavasario sesijai, vis daugiau įtampos kyla dėl Parnerystės įstatymo. Dabar Seime sukurta speciali komisija, derinanti projektą tam, kad kuo daugiau Seimo narių jį palaikytų. Kaip teigia politologė prof. Jūratė Novagrockienė, būtų naivu tikėtis, kad tokie klausimai nesukels neigiamos reakcijos, be to ji kviečia į Partnerystės klausimą žiūrėti plačiau, nei tai yra daroma dabar.

„Buvo naivu tikėtis, kad šios į politinę darbotvarkę keliamos problemos neiššauks priešiškos reakcijos“, – sako politologė.

Ji pastebi, kad yra ir daugiau ženklų, kurie rodo, kad klausimas politinėje dienotvarkėje bus sutinkamas įvairiai, pavyzdžiui, Petro Gražulio priešinimasis, kad Seimo Žmogaus teisių komitetui vadovautų Tomas Vytautas Raskevičius.

„Viena vertus tai rodo, kad visuomenė dar nepasirengusi priimti tokį žingsnį, nėra platesnio supratimo, kas yra demokratija ir kiek išsiplėtusios žmogaus teisės. Jeigu kažkada žmogaus teises apėmė tik prigimtinės teisės – praktiškai 10 Dievo įsakymų – tai vėliau atsirado ir politinės, pilietinės teisės, pavyzdžiui, teisė balsuoti ir panašiai“, – teigia politologė.

Ji teigia, kad visuomenėje yra ir daugiau diskriminacijos atvejų, ne tik dėl lytinės orientacijos ar lyties, bet, pavyzdžiui, diskriminuojami ir autistiški žmonės

„Mes turime nepakantumą visuomenėje. Savalaikė buvo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, kuri parodė, kad iš tikrųjų klausimas apie partnerystės teises, įstatymus, teisinius pagrindus – jis susiveda į šeimos klausimą. Kitaip tariant, 58 proc. Lietuvos gyventojų remia tradicinę šeimą – vyro ir moters santuoką. Tik 8 proc. remtų partnerystė, 21 proc. pasisako už abiejų tipų šeimos įtvirtinimą. Tai rodo, kad labai siaurai traktuojama šeima“, – pastebi J. Novagrockienė.

Novagrockienė: naivu tikėtis, kad partnerystės klausimas neišprovokuos priešiškos reakcijos

Ji teigia, kad šeima dažnai įvardijama kaip vyro ir moters santuoka, tačiau taip pamirštamos, pavyzdžiui, vienišos moterys, kurios į tokį šeimos apibrėžimą neįeina. Tai galima matyti ir šešėlinėje Lietuvos valtiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybėje, kur teigiama, kad šeima – vyro ir moters sąjunga.

„Kita vertus, tas toks nepakantumas bus išreikštas ir Seime. Ne tik dešiniųjų radikalesnių pažiūrų Seimo narių, bet ir konservatorių partijoje gali atsirasti kitokio požiūrio, kad ar ne per ankstyvas partnerystės įstatymo pateikimas. Politiškai, manyčiau, naudinga vienaip ar kitaip politinę darbotvarkę formuoti, kad žingsnis po žingsnio būtų įteisinami šie klausimai, ne tik partnerystės“, – aiškina politologė.

Ji išskiria, kad „Baltijos tyrimų“ apklausoje išryškėją, kad visuomenė supranta, kad reikia sutvarkyti teisinius, finansinius ir kitus klausimus, o Partnerystės įstatymas tai leistų padaryti.

„Aš manau, kad tai žymiai sudėtingesnė problema ir tos ksenofobiškos nuotaikos, tie maršai, demaršai, jie tik trukdo išspręsti įsisenėjusias problemas“, – sako J. Novagrockienė.

Pirmadienį „Dienos temoje“ buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad partnerystės klausimu, jos nuomone, reikia eiti principingu keliu, nes tai svarbus koalicijos įsipareigojimas.