Lietuvoje

2021.03.01 15:43

Kas laukia Lukiškių aikštės – vis dar neaišku: politikai nesutaria, o daugumai vilniečių tinka, kaip yra

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.03.01 15:43

Seimas prieš aštuonis mėnesius priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, numatantį ir tai, kad aikštėje turi atsirasti Vyčio skulptūra, tačiau iki šiol nėra aišku, kada ir kaip įstatymas galėtų būti įgyvendintas. Be to, apklausos parodė, kad didžioji dalis vilniečių apskritai nenori jokio monumento aikštėje.

Dar praėjusių metų birželio pabaigoje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo ne tik įteisinamas memorialinis Lukiškių aikštės statusas, bet ir numatoma, kad joje turi išdygti Vyčio skulptūra. Įstatyme, kuris buvo teiktas tuomečių valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva, įrašyta, kad „valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti yra pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas“.

Visgi iki šiol nėra aišku, kuris memorialas aikštėje atsiras – Vytis ar konkursą laimėjusi Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“. Vyčio Lukiškių aikštėje šalininkai dėl „Laisvės kalvos“ kreipėsi ir į teismą, tačiau praėjusių metų spalį Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė ir nutarė, kad A. Labašausko kūrinys konkursą laimėjo sąžiningai.

Panašu, kad dėl Lukiškių aikštės nesutaria ir parlamento valdančiosios koalicijos partneriai. Konservatorius Paulius Saudargas portalui LRT.lt teigė, kad turi būti laikomasi įstatymo. Visgi Laisvės partijos atstovas Seime Vytautas Mitalas sakė manantis, kad skubėti nereikėtų.

Laikosi skirtingų pozicijų

Seimo vicepirmininkas P. Saudargas portalui LRT.lt komentavo, kad sostinės valdžia turėtų galiausiai prieiti prie sprendimo ir judėti į priekį. Politikas teigė, kad Seimas parodė politinę valią, tačiau Vilniaus savivaldybė ilgą laiką nesitvarko su aikšte.

„Seimas tuo metu padarė, ką gali, parodė tam tikrą politinę valią, parodė, kad šis klausimas rūpi nacionaliniu lygiu. Parodėme, kad viena centrinių mūsų sostinės aikščių tikrai yra vertas dėmesio objektas, ji rūpi visiems, net ir nacionaliniams politikams, Seimui.

Miestas, panašu, ilgus metus nesitvarko. Nežinau, ar reikėtų šiame etape grįžti. Lauktume, kad išsispręstų vietinės institucijos“, – komentavo P. Saudargas. Pasak jo, jei įstatymo nebūtų laikomasi, turėtų sureaguoti atsakingos institucijos.

Taip pat Seimo vicepirmininko pareigas einantis Laisvės partijos atstovas, buvęs sostinės vicemeras V. Mitalas teigė, kad įstatymas dėl Lukiškių aikštės nėra parengtas tobulai. Anot jo, įstatyme nenumatyta, nei koks, kada ir kaip aikštėje turėtų atsirasti Vytis, nei kokia atsakomybė lauktų, jei tai nenutiktų.

„Įstatymas nustatė porą dalykų. Visų pirma, jis pasakė, kad Lukiškių aikštei valdyti reikalingas tam tikras planas iš Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat paminėjo, kad ten turi rastis ir monumentas Vyčiui.

Nemanau, kad reikia skubėti.

Kai dar buvau Vilniaus vicemeru, praėjusių metų rudenį su tuometine Vyriausybe šnekėdamiesi apie būsimą priemonių planą, nutarėme, kad jei ir turi rastis koks nors naujas monumentas aikštėje, tai tikrai turi įvykti atsakius į visus klausimus dėl „Laisvės kalvos“ ir suorganizavus tokį procesą, kuris niekam nekeltų abejonių dėl profesionalumo, aikštės urbanistinio įrengimo, demokratiškumo“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Mitalas.

Jis sakė manantis, kad tokios Lukiškių aikštės, kokia yra dabar, gyvavimas yra įmanomas ir be tolesnių įstatymų tobulinimų, o jie nebūtinai atveria kelią taikioms diskusijoms Seime ir visuomenėje: „Dėl santarvės gal to reikėtų nebedaryti.“

Tačiau V. Mitalas teigė, kad priimtas įstatymas teisėkūros prasme apie aikštę nieko naujo nepasako ir sunku jį laikyti visaverčiu įstatymu. Laisvės partijos narys teigė, kad kiekvienas judesys, susijęs su monumentų atsiradimu Lukiškių aikštėje, turi būti gerai apgalvotas ir atsargus.

„Nemanau, kad reikia skubėti“, – sakė V. Mitalas.

Premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta apie situaciją dėl Lukiškių aikštės, teigė, kad visais klausimais, dėl kurių visuomenė yra suskaldoma į dvi negalinčias pasikalbėti dalis, diskusijų reikia tiek, kad antagonizmo būtų kuo mažiau.

„Kiek žinau, tuo klausimu Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiauja su Kultūros ministerija“, – sakė ministrė pirmininkė.

Daugumai tinka, kaip yra

Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas portalui LRT.lt komentavo, kad praėjusių metų vasarą atliktos visuomenės apklausos parodė, kad didžiausia dalis sostinės gyventojų aikštėje apskritai nenori jokio monumento – jie norėtų, kad aikštė liktų tokia, kokia yra dabar.

Kaip rodo Vilniaus savivaldybės turimi duomenys, to, kad aikštė liktų tokia, kokia yra, nori 43 proc. vilniečių, dar 24 proc. teigia norintys naujo konkurso, tiek pat žmonių norėtų aikštėje matyti Vytį, o dešimtadalis norėtų, kad aikštėje išdygtų „Laisvės kalva“.

„Šiuo atveju susiduriame su dviejų įamžinimo idėjų savotiška kolizija. Kultūros ministerijos organizuotas kūrybines dirbtuves laimėjo menininkas A. Labašauskas su „Laisvės kalvos“ idėja, tačiau 2020 m. vasarą Seimas priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, įtvirtinantį šios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

Akivaizdu, kad geriausia būtų, jog monumentas iškiltų santaikos kontekste. Pats monumentas, kad ir ką jis vaizduotų, sunkiai gali vienyti ir sukurti visuomenės santarvę“, – komentavo T. Gulbinas.

Jis nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kalbasi su institucijomis ir ieško tinkamiausio sprendimo.

Įstatymas – įrengus pliažą

Portalas LRT.lt primena, kad buvusi valdančioji „valstiečių“ dauguma inicijavo įstatymą dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso po to, kai Vilniaus savivaldybės sprendimu aikštėje vasarą buvo įrengtas laikinas pliažas. Įrengus jį kilo pasipiktinimas, teigta, kad taip rodoma nepagarba sukilimo bei laisvės kovų dalyviams, jų atminimui.

Seimo priimtame įstatyme nurodoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir ji formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Taip pat nurodoma, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.

Tiesa, kad aikštėje turi atsirasti būtent Vytis, numatė ne įstatymą rengę „valstiečiai“, tokį pasiūlymą pateikė dabar jau buvęs Seimo narys Povilas Urbšys ir šiuo metu valdančiosios daugumos atstovais esantys, bet tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis, Andrius Kupčinskas bei Irena Hasse.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Birutė Galdikas
Išskirtinis interviu 6