Lietuvoje

2021.02.28 07:00

Viskas prasidėjo nuo naktinės spaudos konferencijos – Lietuva jau metus gyvena su koronavirusu

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.28 07:00

2020-ųjų vasario 28-oji, 3 val. nakties. Tokiu metu spaudos konferencijos nevyksta, tačiau ši žinia, panašu, ryto laukti negalėjo. Tuomet pareigas ėjęs sveikatos apsaugos ministras pranešė – Lietuvoje nustatytas pirmasis koronaviruso infekcijos atvejis. Užsikrėtimas patvirtintas 39-erių šiaulietei.

Nuo dienos, kuomet Lietuvoje buvo fiksuotas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis praėjo lygiai metai. Per šį laikotarpį žinią apie teigiamą koronaviruso testą gavo dar beveik 200 tūkst. žmonių. Gerą žinią apie tai, kad ligą įveikė, iki šiol išgirdo didžioji dalis jų – apie 180 tūkst. lietuvių. Tačiau dalis susirgusiųjų kovą pralaimėjo – per metus virusas nusinešė 3,2 tūkst. gyvybių.

„Buvo didžiulė atsakomybė, didžiulė nežinomybė. Niekas nežinojo ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui, kas tai per virusas, su kuo mes susidūrėme, kas tai per priešas. Nebuvo aišku, kaip kovoti, kaip gydyti žmones“, – pandemijos pradžią Lietuvoje prisiminė tuomet Vyriausybei vadovavęs premjeras Saulius Skvernelis.

Portalui LRT.lt jis sakė nemanęs, kad pirmąjį karantiną teks ne kartą pratęsti ir kad gyvenimas visus metus negrįš į prastas vėžes.

Kovą – neregėtas Vyriausybės žingsnis

Pirmosios kovo dienos buvo, palyginti, ramios – iki kovo 11-osios šalyje nebuvo užfiksuota naujų užsikrėtimo atvejų. Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį paskelbta, kad Kaune nustatyti dar du užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Po to sekusios dienos viena po kitos nešė žinias apie naujus koronaviruso atvejus.

Prireikė vos trijų dienų ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė kovo 14-ąją, šeštadienį, susirinko į neeilinį posėdį, kuriame ėmėsi spręsti koronaviruso plitimo Lietuvoje užkardymo klausimų. Apie 21 val. tą vakarą buvo pranešta – po pusantros paros šalyje įsigalios karantinas.

„Esminis dalykas, kad, deja, turėjome šitą sprendimą priimti gelbėti Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatas. <...> Kito kelio ir pasirinkimo nėra“, – po sprendimo skelbti karantiną teigė tuometis ministras pirmininkas S. Skvernelis.

Pirmiausia buvo numatyta, kad karantinas truks dvi savaites, o jo metu bus ribojamas judėjimas į ir iš Lietuvos, neveiks ne maisto prekėmis prekiaujančios parduotuvės, nebus teikiamos įvairios paslaugos, bus stabdomos planinės medicinos paslaugos, uždrausti renginiai, mokymas ir darbas, jei tik galima, vyks nuotoliniu būdu ir t.t.

„Sprendimus reikėjo priimti, nes bet kokiai virusinei, nekontroliuojamai infekcinei ligai užkardyti plitimą vienas iš būdų yra karantinas. Dėl to, tariantis su sveikatos ekspertais, su patarėjais, išoriniais sveikatos ekspertais, kurie labai aiškiai išdėstė be spaudimo, kokios prognozės gali būti, Vyriausybės nariai įvertino už ir prieš, kas bus, kai uždarysime šalį, ministrų kabinetas priėjo vieningos nuomonės įvesti karantiną“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt prisiminė S. Skvernelis.

Niekas nežinojo ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui, kas tai per virusas, su kuo mes susidūrėme, kas tai per priešas.

Kelios dienos po karantino paskelbimo šalį apskriejo žinia, kad COVID-19 nusinešė pirmąją gyvybę Lietuvoje. Kovo 21-ąją pranešta, kad Ukmergėje mirė pirmasis koronavirusu užsikrėtęs žmogus, kuris buvo senyvo amžiaus, sirgo lėtinėmis ligomis.

Praėjus dviem savaitėms Vyriausybė karantiną pratęsė dar tokiam pačiam laikotarpiui. Po poros savaičių – dar kartą. Taip kelis kartus pratęstas pirmasis karantinas truko iki birželio 17-osios.

Apskritai, vasara daugeliui suteikė vilčių, kad pavyks grįžti į normalų gyvenimo ritmą – buvo dienų, kuomet per parą buvo fiksuotas vos vienas užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Tiesa, tokių dienų, kad naujų atvejų iš viso nebūtų, nepasitaikė.

„Buvo svarbu sulaukti šiltesnių orų, medikai tą patį minėjo, kad ypatingai nepalankus laikotarpis bus lapkritį-gruodį. Bet jie sakė, kad šylant orams situacija bus palankesnė“, – sakė S. Skvernelis.

Kaukių dėvėjimas – ir įprotis, ir ginčų objektas

Lietuvai kovojant su pandemija, balandį buvo priimtas sprendimas, kad visiems žmonėms privaloma viešosiose erdvėse dėvėti apsaugines veido kaukes. Kaukių dėvėjimas netruko tapti kontroversišku klausimu – nuomones dėl to keitė ir politikai, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje netruko pasirodyti žinutės žmonių, kurie kaukių dėvėjimo nauda netiki ir mano, kad jos ne padės, o priešingai – pakenks žmonių sveikatai.

Taip pat skaitykite

Gegužę buvo nuspręsta, kad kaukių dėvėjimas viešose erdvėse bus nebeprivalomas, o tik rekomenduojamas. Tokia nuostata galiojo kone visą vasarą, tačiau vidurvasarį buvo nuspręsta, kad nuo rugpjūčio 1-osios kaukės vėl tapo privalomos viešajame transporte ir paslaugų teikimo vietose. O netrukus šis reikalavimas buvo dar praplėstas – kaukės tapo privalomos renginiuose, laisvalaikio ir prekybos vietose.

Priėmus sprendimus privalomo kaukių dėvėjimo tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse, sukilo kaukių priešininkai. Lapkritį sostinėje buvo surengtas mitingas prieš kaukių dėvėjimą. Mitingo organizatoriai ragino rinktis Katedros aikštėje, vykdyti eiseną iki Seimo ir ten nusiimti kaukes. Tiesa, mitingas gausus nebuvo – susirinko vos saujelė žmonių.

Šių metų vasarį vėl pradėta diskusija dėl kaukių dėvėjimo reikalavimų pakeitimų. Sveikatos ekspertai siūlė, kad kaukių nereikėtų dėvėti atvirose erdvėse, jei tarp žmonių išlaikomas dviejų metrų atstumas. Vasario 24-ąją Vyriausybė tokiam siūlymui pritarė ir jau kitą dieną kaukės atviroje erdvėje tapo neprivalomomis.

Kova dėl apsaugos priemonių

Lietuvą pasiekus koronavirusui, parduotuvėse netruko ištuštėti lentynos, iki tol buvusios prikrautos dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, vienkartinių pirštinių. Šių priemonių trūko, o internetinėse parduotuvėse respiratoriai ir kaukės buvo parduodami už kelis ar net kelioliką kartų didesnę kainą.

Apsaugos priemonių trūko ne tik eiliniams gyventojams, bet ir medikams, su COVID-19 kovojusiems pirmosiose linijose.

Kovo 28-ąją į Lietuvą buvo atgabenta pirmoji apsauginių priemonių, skirtų medikams, siunta. Joje buvo apie 3 mln. porų apsauginių pirštinių, 200 tūkst. respiratorių FFP2 ir apie 33 tūkst. apsauginių akinių.

Tuomet Vyriausybė skelbė, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Taip pat skaitykite

Antrasis karantinas – dar sunkesnis

Praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai Lietuvoje nustojo galioti pirmasis dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, S. Skvernelio Vyriausybė priėmė sprendimą paskelbti antrąjį visuotinį karantiną.

Ilgai spėliota, kada jis galėtų būti paskelbtas, svarstyta, kad tuometė valdžia nenorėjo karantino skelbti iki Seimo rinkimų, vykusių spalį. Ir iš tikro, antrasis visuotinis karantinas buvo paskelbtas lapkričio 7-ąją.

Tiesa, susirgimų skaičiai tuomet gerokai skyrėsi nuo pavasario. Pirmąjį karantiną buvo nutarta skelbti, kai šalyje per parą buvo nustatyti penki COVID-19 atvejai, tačiau lapkričio 4-ąją, kuomet Vyriausybė priėmė sprendimą dėl antrojo karantino paskelbimo, Lietuvoje buvo nustatyti jau 1457 atvejai.

Gruodį pandemijos valdymo vairą perėmė naujoji Vyriausybė, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė. Vos pradėjęs darbą ministrų kabinetas priėmė sprendimą griežtinti galiojusias karantino taisykles. Sustabdyta ne maisto prekių parduotuvių veikla, uždrausta teikti grožio ir pan. paslaugas, leista bendrauti tik vieno namų ūkio ribose.

Bene ryškiausias naujas ribojimas – draudimas be svarbios priežasties judėti tarp savivaldybių. Iš pradžių skelbta, kad šis ribojimas galios tik šventiniu periodu, tačiau baigiantis vasariui jis vis dar buvo taikomas.

Taip pat skaitykite

„Galėjome kažką padaryti gerokai anksčiau, negu yra šiandien, ir galbūt šiandien jau būtume toje situacijoje, kada galėtume naudoti tradicines kontrolės priemones ir kažkaip truputėlį ramiau laukti Kalėdų.

Bet praeities niekas iš mūsų pakeisti negali, taip jau yra. Skaičiai yra bauginantys ir labai liūdinantys. Galima į skaičius žiūrėti kaip į skaičius, bet jei į skaičius žiūrėti kaip į gyvus žmones, ypač jei tuos žmones pažįsti asmeniškai, tuomet tas santykis tampa visiškai kitoks“, – Vyriausybės posėdyje, kuriame nutarta griežtinti karantino sąlygas, kalbėjo premjerė I. Šimonytė.

Tačiau antrąjį karantiną pakelti, panašu, daugeliui buvo sunkiau nei pirmąjį. Žmonėms nesulaukiant karantino priemonių atlaisvinimo, buvo surengta ne vieno protesto akcija – surengtos „smulkiojo verslo laidotuvės“, akciją prie Vyriausybės surengė ir sporto sektoriaus atstovai, kurie piktinosi, kad treniruotės leidžiamos tik lauke.

Nuo aukščiausių aukštumų, iki žemiausių žemumų

Per metus Lietuvoje užfiksuotų užsikrėtimų COVID-19 kreivę galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais. Nuo kovo vidurio nebuvo dienos, kad Lietuvoje nebūtų fiksuota naujų užsikrėtimo atvejų. Vasarą buvo dienų, kuomet visoje šalyje koronavirusas buvo nustatytas vos vienam žmogui. Tačiau situacija gerokai pasikeitė atėjus šaltajam metų periodui.

Jau spalį atvejų skaičius nuo dešimčių pakilo iki šimtų per dieną, o lapkritį rodiklis šoktelėjo virš tūkstančio kasdien nustatomų naujų susirgimo atvejų. Didžiausias naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius fiksuotas gruodžio 17-ąją – per vieną parą koronavirusas patvirtintas 3887 žmonėms.

Žiemą smarkiai išaugo iš mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius. Apie didžiausią per parą fiksuotą COVID-19 mirčių skaičių pranešta gruodžio 24-ąją – tuomet nurodyta, kad liga per parą nusinešė 62 gyvybes. Tiesa, per mėnesį šis skaičius gerokai krito ir vasario pabaigoje per dieną buvo fiksuojama iki 10 mirčių.

Metų pabaigoje – pirmosios vakcinos

Bene svarbiausiu įrankiu kovoje su COVID-19 tapo vakcinos. Lietuva pirmąsias jos dozes gavo antrąją Kalėdų dieną – tuomet atgabenta „Biontech “– „Pfizer“gaminta vakcina. Gavus vakcinos siuntas, pirmiausia skiepyti medikai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, vėliau – globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai.

Sausį Lietuvą pasiekė dar vieno gamintojo – „Moderna“ – siųstos vakcinos, o vasarį atkeliavo ir „AstraZeneca“ vakcinos. Pastarosiomis vakcinomis pradėta skiepyti pedagogus, senjorus.

Prezidentas Gitanas Nausėda kėlė tikslą, kad Lietuva kolektyvinį imunitetą pasiektų iki liepos. Tam reikėtų paskiepyti du trečdalius šalies gyventojų. Tiesa, atrodo, kad pasiekti tokį tikslą bus sudėtinga dėl galimai nepakankamo tiekiamų vakcinų kiekio.

„Tik sėkmingai ir sklandžiai įgyvendintas masinis vakcinavimas išlaisvins mus iš pandemijos gniaužtų ir leis grįžti prie įprasto gyvenimo“, – teigė šalies vadovas.

Taip pat skaitykite

Dar kartą pratęstas karantinas

Koronavirusui Lietuvoje siaučiant beveik metus, vasario 24-ąją I. Šimonytės ministrų kabinetas Lietuvoje galiojantį karantiną pratęsė iki kovo 31-osios. Premjerė pripažino besitikėjusi, kad sprendžiant dėl karantino pratęsimo bus galima atlaisvinti daugiau ribojimų, tačiau to neleido epidemiologinė situacija.

Vyriausybė nutarė leisti nedevėti apsauginių kaukių lauke, kai arti nėra žmonių, kurie nėra šeimos nariai. Taip pat leistas judėjimas žiedinėse savivaldybėse.

Taip pat skaitykite

„Turime tokią situaciją, kurią kai kas įvardijo kaip blogėjimą ar trečią bangą. Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. <...> Norėtumėm tikėti, kad šiuo atveju šitais su centralizuotais sprendimais, išplėtę testavimo apimtis, galėsime vis dėlto tą vaizdą labiau pritartinti prie tikrovės ir geriau matyti, kokie judėjimo apribojimai nuo kovo vidurio dar yra reikalingi, jeigu jie bus reikalingi“, – sakė premjerė.

Kai kuriuos sprendimus keistų

Kalbėdamas su portalu LRT.lt buvęs premjeras S. Skvernelis sakė, kad pirmą kartą sprendžiant dėl karantino įvedimo reikėjo įvertinti tiek viruso poveikį žmonių sveikatai ir gyvybėms, tiek valstybės uždarymo poveikį ekonomikai.

Anot buvusio ministro pirmininko, įprastai priimant sudėtingus sprendimus būtų įvertinama geroji kitų valstybių praktika, tačiau tuo metu jokia valstybė nebuvo suvaldžiusi situacijos, tad ir patirties pasisemti nebuvo galima.

„Kai žengemė pirmą žingsnį, tai buvo visiškai nežinoma žemė ir mes padarėme tų perlenkimų. Ir kalbant apie smulkų verslą, jis nukentėjo, paslaugų sektorius. Po to mes vis periodiškai atlaisvinome ribojimus, labai aukštai užkeldami saugumo reikalavimus.

Buvo galima kontroliuoti kirpyklas, turgaus prekybą ar mažas parduotuves. Jei tos saugumo priemonės būtų taikomos nuo pat pradžių, tai turbūt pirmo karantino metu būtų buvę galima jų neuždaryti. Bet trūko saugos priemonių, jos buvo neprieinamos“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Be to, kaip sakė buvęs premjeras, tinkamas sprendimas būtų buvęs Vėlinių savaitgalį riboti žmonių judėjimą tarp savivaldybių. Visgi tuomet leista judėti laisvai.

„Ko gero, reikėjo Vėlinių savaitgalį riboti judėjimą. Atrodė, kad žmonės važiuoja tik lauke, kad rizika minimali, bet, matyt, aplankę artimųjų kapus žmonės turėjo ir šeiminius kontaktus. Tas savaitgalis neprisidėjo prie situacijos suvaldymo“, – sakė buvęs ministras pirmininkas.