Lietuvoje

2021.02.23 10:20

Nausėdos patarėjas: prezidentas nuo koronaviruso skiepytųsi ir „AstraZeneca“ vakcina

atnaujinta 12.08
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.02.23 10:20

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad koronaviruso pandemijos situacijos gerėjimo pagreitis sustojo, tačiau situacija vis dėlto stabilizavosi ir nereikia daryti griežtų išvadų, vertinant dabartinius skaičius.

„Matome, kad skaičiai rodo, kad pandemijos pagreitis, gerėjimo pagreitis sustojo ir turime tam tikrą situacijos stabilizavimą, tačiau posėdyje taip pat buvo aptarta, kad tikrai nereikėtų daryti tam tikrų griežtų išvadų dėl dabartinės situacijos. Ji yra gerokai geresnė šiuo metu negu buvo, sakykime, gruodžio mėnesį. Mes dabar esame maždaug spalio mėnesio vidurio lygmenyje pagal užsikrėtimų dydį ir pagal hospitalizuotų asmenų skaičių“, – antradienį po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas S. Krėpšta.

Krėpšta: prezidentūra pritartų, jei ekspertai siūlytų atsisakyti kaukių lauke

G. Nausėdos patarėjas teigė, kad prezidentas susitikimo su sveikatos ekspertais metu kalbėjo ir apie Europos Sąjungos narių iniciatyvas kovoje su koronavirusu. Viena jų – vakcinų gamybos spartinimas.

„Šiuo metu turime kompanijų, kurios teikia komponentus vakcinų gamybai ir galbūt ateityje turime siekti, kad atsirastų galimybės net ir gaminti pačias pažangiausias vakcinas Lietuvoje taip pat“, – pažymėjo S. Krėpšta.

Jo teigimu, šalies vadovas su ekspertais taip pat aptarė ir imuniteto paso atsiradimo Lietuvoje galimybes. Prezidentūros manymu, apie tokios idėjos įgyvendinimą reikia pradėti svarstyti ir Lietuvoje.

„Posėdžio metu buvo priimta sprendimas, kad tikrai prasminga apie tai diskutuoti, tai daro ir kitos valstybės. Turime Izraelio pavyzdį, kur realiai išbandomas imuniteto pasas. Tikrai yra didelė prasmė sekti kitų šalių pavyzdžių, kas pasiteisina, kas ne. Reikėtų aktyviai svarstyti apie imuniteto paso įdiegimą ir Lietuvoje“, – tvirtino S. Krėpšta.

Sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis tvirtino, kad imuniteto paso sąvoka turėtų būti aiškiai apibrėžta. Anot jo, ekspertai mano, kad tokį dokumentą galėtų turėti visi asmenys, įgiję imunitetą nuo COVID-19.

„Į tą pačią grupę turėtų būti įtraukti ne tik skiepyti (asmenys – LRT.lt), bet ir persirgę ar turintys imunitetą, kuris įrodytas kitais būdai, žmonės“, – pažymėjo K. Petrikonis.

Ekspertas akcentavo, kad imuniteto pasas turėtų būti saugus dokumentas, kurį žmonės galėtų naudoti ir kelionių metu.

Prezidentas „AstraZeneca“ vakcina skiepytis nebijotų, trečios bangos nemato

S. Krėpšta, paklaustas apie vakcinavimo nuo koronaviruso Lietuvoje informacinę kampaniją, teigė tikintis, kad artimiausiu metu ji startuos.

„Iš kitų šalių galima pasimokyti vieno aspekto – kad sėkminga komunikavimo kampanija yra tokia, kai ne žmogus ieško informacijos apie vakciną, bet informacija suranda žmogų. Informacija yra paprasta ir suprantama forma. Tai, be abejo, mes turime patobulėti šiuo aspektu ir, tikėkimė, pačiu artimiausiu metu ši kampanija reikšmingai įsibėgės“, – dėstė G. Nausėdos patarėjas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasipylė pranešimai apie dažnai pasitaikančius, nemalonius vakcinos nuo koronaviruso „AstraZeneca“ šalutinius poveikius. Vis dėlto, kaip teigė S. Krėpšta, prezidentas G. Nausėda šia vakcina skiepytis nebijotų.

„Prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė. Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri šiuo metu naudojama Lietuvoje, įskaitant į „AstraZeneca“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Pasak prezidento patarėjo, kovo mėnesį Lietuva turėtų gauti pusantro karto daugiau vakcinų nuo koronaviruso nei vasarį. Antrąjį šių metų ketvirtį, anot S. Krėpštos, vakcinų tiekimo tempai išaugs kelis kartus, tad, jo teigimu, tam būtina pasiruošti. Be to, G. Nausėdos patarėjas akcentavo, kad labai svarbu išlaikyti vakcinavimo tempą, per dieną vakcinuojant bent 10 tūkst. žmonių. Tai, kad šiuo metu Lietuva turi apie 70 tūkst. nepanaudotų vakcinų, anot S. Krėpštos, rodo, jog vakcinavimo procese Lietuva dar turi pasitempti.

S. Krėpšta, kalbėdamas apie galimus karantino režimo atlaisvinimus, kurie, tikėtina, artimiausiu metu bus svarstomi Vyriausybės, pažymėjo, kad prezidentūra tam neprieštarauja, tačiau patikino, kad kartu būtina įvertinti, kokių rezultatų atneš planuojami pokyčiai.

„Taip, sitaucija yra geresnė ir mes galime diskutuoti apie tam tikrus veiklos palengvinimus, bet prieš kiekvieną atlaisinimą tikrai turime labai atidžiai vertinti“, – teigė S. Krėpšta.

Pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas pranešė apie galimai Lietuvoje prasidedančią trečiąją koronaviruso bangą, tačiau epidemiologai abejoja šio teiginio pagrįstumu. Prezidento patarėjas teigė, kad apie tai šalies vadovas kalbėjo su sveikatos ekspertais. Anot jo, šiuo metu kalbėti apie trečiąją bangą nėra pagrindo.

„Turbūt galima teigti, kad tas terminas „trečioji banga“, apibūdinant šiandieninę situaciją nebūtų tikslus ir korektiškas. Taip, mes turime sustojusį gerėjimą, matome tam tikrą stabilizavimą, bet trečioji banga visuomenei asocijuojuojama su labai griežtu karantinu, su labai didelėmis užsikrėtimų apimtimis, mirtimis, su bloga situacija ligoninėse. Šis terminas turbūt nėra korektiškas“, – dėstė S. Krėpšta.

Ekspertas: džiuginusios tendencijos sustojo

„Tikrai mes manome, kad tos epidemiologinės tendencijos, tos teigiamos tendencijos, kurios mus džiugino ilgą laiką, yra sustojusios“, – po susitikimo su prezidentu G. Nausėda sakė vienas iš Sveikatos ekspertų tarybos narių profesorius Mindaugas Stankūnas.

Anot jo, pastebima, kad pastaruoju metu vėl ėmė augti koronaviruso atvejų skaičius 100-tui tūkst. gyventojų per pastarąsias pastarąsias 14-ka dienų, teigiamų tyrimų skaičius. Anot profesorius, jei anksčiau, tai yra nuo Kalėdų buvo fiksuojamas pandemijos slūgimas, tai dabar galima kalbėti pandemijos augimą.

„Įvyko tas peržengimas vasario 21 dieną“, – teigė M. Stankūnas.

Tiesa, ekspertas pasidžiaugė, kad tris dienas iš eilės fiksuojamas vienženklis mirčių nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje.

„Šito dalyko nebuvo daugiau kaip 104 dienas“, – atkreipė dėmesį M. Stankūnas.

Pasak eksperto, statistika rodo, kad nuo sausio mėnesio pradžios ėmė augti žmonių mobilumas. Tiesa, pasak M. Stankūno, žmonių mobilumas nepasieki ikikarantinio lygio.

Profesorius teigė, kad koronaviruso statistikos pablogėjom nesietų su Vyriausybės įvestais karantino atlaisvinimais, susijusias su mažų parduotuvių, kirpyklų, grožio centrų veiklos atnaujinimu.

„Per mažai laiko yra praėję (nuo atlaisvinimų – LRT.lt). [...] Manau, kad tai yra susiję su šiek tiek padidėjusiu gyventojų mobilumu ir mes tą dalyką matome. Studijos kitose šalyse, kurios yra koreliacinės, didelių išvadų daryti negalime, nustatytos gražios koreliacijos, kad padidėjus gyventojų mobilumui, [...] iššaukiami tam tikri pokyčiai“, – dėstė M. Stankūnas.

Jis tvirtino, kad apie priežastis, kodėl vėl ėmė augti koronaviruso susirgimų skaičius, ekspertai dar diskutuos.

Profesorius kartojo, kad veikiausiai kiek paaugęs susirgimų COVID-19 skaičius yra susijęs su žmonių mobilumo padidėjimu. M. Stankūnas ragino žmones ir toliau laikytis karantino režimo.

„Turime pabandyti dar surasti jėgų toliau eiti iki to sumažėjimo, iki situacijos, kuri būtų valdoma, būtų saugesnė“, – kalbėjo ekspertas.

Prabilo apie naują tarpautinę instituciją

Kita Sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad Europos Sąjungoje šiuo metu intensyviai tariamąsi dėl naujų būdų kovoje su vėl atsigaunančia koronaviruso pandemija. Anot jos, diskutuojama apie Europos sveikatos sąjungą, tai yra bendro šalių veikimo kartu modelį.

„Sveikatos ekspertų nuomone, įveiklinant tą Europos sveikatos sąjungą, vis dėlto reikėtų atsižvelgti į patatirtis, kurias dabar Europos ir europinės institucijos [...] turėjo per šios pandemijos metus“, – komentavo E. Sužiedėlienė.

Ji tvirtino, kad prioritetas, formuojant bendrų veiksmų planą, bus skiriamas jau veikiančių institucijų – Europos vaistų agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – stiprinimui. Be to, pasak ekspertė, Europos šalys neatmeta ir naujos tarptautinės institucijos – Europos pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir reagavimo agentūros – kūrimo idėjos.

Pasak E. Sužiedėlienės, naujos agentūros veikla artimiausiu metu būtų susijusi su kova su koronaviruso pandemija, viruso tyrimais, vakcinų tobulinimu.

Per pastarąją parą – beveik 500 naujų susirgimo atvejų

Lietuvoje per parą nustatyti 482 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 7 žmonės, praneša Statistikos departamentas.

Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,8 atvejo.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 833 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 180 tūkst. 640 žmonių, deklaruota – 132 tūkst. 430 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 7561 žmogus, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 771.

Populiariausi

Karantinas
8

Lietuvoje

2021.03.06 09:32

COVID-19 Lietuvoje: protrūkiai fiksuojami įmonėse, darželiuose ir vienuolyne

per praėjusią parą – 450 naujų koronaviruso atvejų, 10 žmonių mirė; atnaujinta 11.10
8