Lietuvoje

2021.02.22 21:24

Čmilytė-Nielsen – apie trečiąją bangą, įtampėles dėl Partnerystės įstatymo, nuostabą dėl Skvernelio ir požiūrį į narkotikų politiką

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.22 21:24

100 dienų nuo naujųjų parlamentarų priesaikos savaitgalį paminėjusiame Seime dėliojama pavasario sesijos darbų programa. Planuose tokie jautrūs projektai kaip Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestinės permainos – visa tai tebesitęsiančios pandemijos fone. LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

– Statistikos departamentas jau kalba apie trečią koronaviruso bangą, atvejų skaičiai iš tiesų didėja. Ar reikėtų visiems pamiršti naujus atlaisvinamus?

– Manyčiau, nereikėtų skubėti vertinti, nuolatos sekame skaičius. Be abejo, nerimą kelia laikas, kai matome, jog kreivė nustoja leistis žemyn ir galbūt keičia savo trajektoriją, bet, manyčiau, šiandien dar per anksti kalbėti apie trečią bangą. Tą patį sako ir ekspertai.

Dienos tema. Viktorija Čmilytė-Nielsen: nerimą kelia tai, jog kreivė nustoja leistis, bet dar per anksti kalbėti apie trečią bangą

– Ekspertai labai skeptiškai žiūrėjo į Vyriausybės planus atlaisvinti karantiną. Kartais viešojoje erdvėje, kalbant šiuo visuomenei jautriu klausimu, girdime labai skirtingas žinutes: ekspertai sako viena, Vyriausybė – kita, prezidentūra – trečia, jūs kartais dar ketvirta, ekonomikos ministrė – penkta. Ar neturėtų iš visų svarbių institucijų būti bendros žinios tokiu jautriu klausimu?

– Kai situacija tokia neapibrėžta, kasdien keičiasi, kai nuolatos sekame tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse, ir viruso naujas atmainas, natūralu, kad pasisakymai galbūt ne visada visiškai suderinti. Tačiau iš esmės džiaugiuosi, kad koalicijoje nuolatos kalbamės, tariamės, ir jei ir kokiu nors klausimu minimaliai išsiskiria nuomonės, tai yra, visų pirma, nuomonių, bet tikrai ne pozicijų išsiskyrimas, dėl kurio reikėtų nerimauti.

– Politologus per pirmąsias 100 dienų nustebino kai kurių valdančiosios koalicijos narių pasisakymai dėl prezidento dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Jie sako, kad artimiausiu metu tarp Seimo ir prezidentūros gali dar iškilti įtampų, nes bus svarstoma dėl įvairių paskyrimų, pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos pirmininko, taip pat prezidentas teiks iniciatyvas dėl mokestinių lengvatų, o premjerė jas jau sukritikavo sakydama, kad šiemet tokių tikrai nereikia. Galima manyti, kad Seimas turės kitą nuomonę negu ministrė pirmininkė?

– Manyčiau, reikėtų atskirti kelis dalykus, visų pirma, dėl atstovavimo EVT. Klausimas įdomus, nes kai kuriais svarstomais klausimais būtų prasminga, jog atstovautų lyderis, savo rankose turintis daugiau vykdomosios valdžios. Ar tam, kad situacija pasikeistų, pakaktų džentelmeniško sutarimo tarp prezidento ir premjerės? Man rodos, tai būtų geriausia, ir nemanau, kad reikėtų inicijuoti kokius nors pokyčius Seime arba įstatyminius pokyčius, šiuo atveju. Kalbant apie iniciatyvas keisti mokesčius, mūsų koalicijos susitarime ir diskusijose prieš jį pasirašant buvo vienas labai aiškus susitarimas, jog tikrai neskubėsime keisti mokestinės politikos, kad svarbiausia stabilumas, ypač vertinant tai, kokios dabar neapibrėžtos sąlygos. Manyčiau, būtų prasminga ir protinga, kad pirmaisiais metais didelių, drastiškų pokyčių šioje srityje nebūtų.

– Politologai pastebi, kad dabartinei ganėtinai trapiai valdančiajai koalicijai labai padeda tai, kad opozicija susiskaldžiusi ir nepajėgi įkąsti. „Valstiečių“, socialdemokratų frakcijų pirmininkai Aušrinė Norkienė ir Algirdas Sysas sakė, kad dėl to, jog opozicija nesusivienijo, kalti būtent valdantieji, pasirėmę senu principu „skaldyti ir valdyti“, – paskyrė postus mažesnėms opozicinėms frakcijoms ir taip užsitikrino jų paramą. Net jeigu tai ir nebuvo paskaičiuotas politinis manevras, sutinkate, kad valdantiesiems tokia situacija, kai opozicija nėra vieninga, paranki?

– Manyčiau, pozicijos interesas – stipri opozicija, nes ji ragina veikti ir dirbti gerai. Ne visai sutikčiau su tuo teiginiu, kaip ir su tuo, jog pozicija ėmėsi ypatingų veiksmų, kad suskaldytų opoziciją. Žvelgiant atgal į pirmąsias 100 dienų, akivaizdu, kad pirmosiomis dienomis opozicijos išsakytas ketinimas turėti savo lyderį kol kas vis dar nerealizuotas, ir, atrodo, netgi nepasistūmėta ta linkme. O tai apmaudu, kadangi opozicijos lyderis stiprus įrankis, opozicijai jis būtų tikrai naudingas. Grįžtant prie jūsų klausimo, tikrai kažkokių specialių veiksmų tam, kad situacija būtų tokia, nebuvo imtasi.

– Socialinio tinklo paskyroje, apžvelgdama pirmąsias 100 dienų, išreiškėte viltį, kad pavasarį opozicija vis dėlto sutars dėl lyderio. Ar buvęs premjeras Saulius Skvernelis, minimas kaip vienas galimų kandidatų, jums atrodytų kaip opoziciją galintis suvienyti žmogus, su kuriuo galėtumėte konstruktyviai dirbti?

– Manyčiau, S. Skvernelis galėtų būti vienas realiausių kandidatų į tokią poziciją ir, tiesą pasakius, nustebau nepamačiusi jo pavardės šešėlinės Vyriausybės gretose, nes akivaizdu, kad tai didžiausią politinį svorį ir patirtį turintis LVŽS atstovas Seime. Matyt, tik dėl šios partijos atstovams žinomų priežasčių jam vietos šešėlinėje Vyriausybėje neatsirado.

– Po šešėlinės Vyriausybės formavimo, jeigu kam nors buvo paslaptis, jau neliko jos, kad nesutarimai tarp partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir buvusio premjero S. Skvernelio iš tiesų dideli, jūs pasakėte, kad tai rodo bėdas partijoje. Ar skilimas, kuris ištiko socialdemokratus, ilgainiui tampa neišvengiamas „valstiečių“ frakcijoje ir būtų į naudą valdantiesiems?

– Tiesą pasakius, valdantieji turi spręsti pakankamai daug uždavinių – pandemijos išbandymai ir daugybė kitų klausimų, – tai pernelyg gilintis į vienos, kad ir labai didelės, opozicinės frakcijos peripetijas... Manyčiau, skilimai, nesutarimai yra. Kaip toliau pasisuks LVŽS frakcijos ir partijos likimas, ar pavyks jiems tarpusavyje susitarti, o gal takoskyros gilės, pamatysime, matyt, artimiausioje ateityje. Tradiciškai linkiu susitarti.

– Įtampėlių ir pačioje valdančiojoje koalicijoje gali kilti svarstant Partnerystės įstatymą, dabar Seime sukurta speciali komisija, derinanti projektą tam, kad kuo daugiau Seimo narių jį palaikytų. Bet ar nenutiks taip, kad bandymas įtikti visiems baigsis tuo, kad neįtiks niekam?

– Manyčiau, partnerystės atveju, turėtumėm eiti gana principingu keliu ir, labai svarbu, koalicijos sutartyje yra įsipareigojimas, jog sieksime lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Manau, turėtume įsiklausyti ir į teisininkų nuomonę, teikti įstatymo projektą, kuris spręstų jau įsisenėjusias mylinčių vienas kitą, gyvenančių drauge, tačiau dėl tokio valstybės požiūrio neturinčių jokios galimybės įteisinti savo santykius, žmonių problemas. Manau, pasiryžimo pakankamai, kad problema būtų išspręsta. Tai svarbus žmogaus teisių klausimas, ir palaikymo jam galime ieškoti ir už koalicijos ribų.

– Dar vienas jautrus klausimas – Stambulo konvencijos ratifikavimas dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Esate sakiusi, kad tam turi būti platus Seimo palaikymas, tai ar teisingai suprantu, kadangi to palaikymo nėra, šitas klausimas šiemet gali ir neatsidurti darbotvarkėje?

– Stambulo konvencijos klausimas yra pirmųjų metų klausimas, ar jis atsidurs pavasario darbotvarkėje, ar rudens, dar nenuspręsta, frakcijos savo siūlymus teikia iki vasario pabaigos. Taigi, bet kuri frakcija gali pasiūlyti šį projektą, tačiau, manyčiau, tai kadencijos pradžios klausimas, ir pasiruošę tikrai prie jo eisime.

– Dar vienas klausimas, kurį pavyko pradėti nagrinėti per pastarąsias 100 dienų, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, praėjo pateikimo stadiją. Kokios jūsų prognozės, ar jis bus greitu laiku patvirtintas?

– Manyčiau, svarstymo stadija pavasario sesijoje bus. Vėlgi, nematau prielaidų, kodėl šis įstatymo projektas, turintis pakankamai platų palaikymą Seime ne tik koalicijos, bet ir opozicijos gretose, neturėtų būti svarstomas, nes kalbame apie labiau civilizuotą vakarietišką požiūrį į narkotikų politiką, labiau paremtą ne baudimu, o prevencija. Manyčiau, projektas palaikomas pakankamai, taigi didelių problemų neprognozuojama.

– Premjerė išreiškė viltį, kad parlamentinėms partijoms pavyks susitarti dėl Nacionalinio švietimo susitarimo, o prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis yra išdėstęs šalies vadovo matymą, kad tai parodys, ar Seimas turi valią ir galią. Kokioje dabar stadijoje tas susitarimas, ar pavyks jį pasirašyti iki naujų mokslo metų rudenį, kaip planuojama?

– Planas yra būtent toks, ir manyčiau, kad Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kurį daugelis partijų akcentavo kaip vieną rinkiminių pažadų, tikrai turi būti pasirašytas iki rudens. Visos prielaidos tam yra, partijos yra delegavusios savo atstovus, darbas vyksta. Susitarimo prasmė ir yra tokia, kad išimtume švietimą iš vieno politinio ciklo laiko, numatytume kryptis, kurios tęstųsi daugiau nei 4 metus. Tai labai svarbu. Bendras sutarimas, kad tai būtina, buvo dar gerokai iki rinkimų, todėl, manau, šiemet tikrai galime rasti sutarimą. Galbūt jis nebus labai platus ir gilus, tačiau dėl bendriausių, principinių dalykų tikrai reikia susitarti.

– Pirmąsias 100 dienų įvertinote gana palankiai. Ko pati sau, kaip Seimo pirmininkei, palinkėtumėte ateinančias 100 dienų?

– Linkėčiau, galbūt ne tiek sau, kiek visam Seimui, kad, nepaisant aistringų diskusijų, tokios netylios demokratijos, kuri yra bet kurio parlamento svarbus aspektas, galų gale nepamirštume, dėl ko darome šį darbą, dirbame Seime, ir rastume sutarimą tais atvejais, kai tai tikrai svarbu.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

atnaujinta 15.58; iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo