Nors Nerį ties Kaunu dar kausto ledas, šylant orams ir tirpstant sniegui nerimaujama dėl gresiančio potvynio, kurį gali sukelti ledo sangrūdos. Todėl „Kauno tiltai“ – dėl jų vykdomų tilto statybos darbų Neries vaga šiemet susiaurinta trečdaliu – daužo ledą. Galimam potvyniui ruošiasi ir gyventojai.
Kauno rajone prie Neries esančių Radikių gyventojai savo namus ir kiemus ruošia galimam potvyniui, kelia daiktus.
Pastarąjį kartą upėje susidarius ledų sangrūdoms gyvenvietė buvo užlieta prieš 11 metų. Tada nukentėjo 80 sodybų, patirta beveik 600 tūkst. eurų nuostolių.
„Aš prabudau antrą valandą nakties nuo šuniuko verkimo. Šunelį šiaip ne taip sugebėjau išgelbėti, o ką paskui antrą valandą nakties – nei baldus neši, nei kelsi, viskas paskendo“, – pasakoja Radikių gyventoja Aušra.
Nerimą dėl galimo potvynio didina Kaune ties Kleboniškiu statomas tiltas. Dėl statybos darbų Neries vaga susiaurėjo trečdaliu.
„Čia nėra visam laikui, čia laikinas susiaurėjimas, kol tiltas atsidurs projektinėje padėtyje. Jau rudeniop bus išardyta“, – sako „Kauno tiltų“ techninis direktorius Vitalijus Popovas.
Kad nesusidarytų ledo sangrūda ties statybviete, upės vaga pradėta valyti žemkase.
Ledo storis Neryje dabar svyruoja nuo maždaug 15 iki 25 centimetrų.
„Ledas nėra vienodas, tėkmės vietoje yra plonesnis, link upės krantų storesnis, bet nesudaro problemos. Jis jau korėja, todėl yra ganėtinai trapus“, – sako „Hidrum“ gamybos direktorius Darius Špakauskas.
Žemkase iš viso ketinama išvalyti maždaug pusės kilometro atkarpą aukštupio link. Situacija Neryje stebima ir ant naujųjų tilto atramų sumontuotomis vaizdo kameromis. Du kartus per dieną upės žvalgybą atlieka ir ugniagesiai gelbėtojai.
„Iš potvynių žemėlapio matome, kad rizikos zonoje yra ir Karmėlavos gyventojai, taip pat Lapių, stebime situaciją ir žemiau, ties Šilelio kaimu, Kačergine, Kulautuva, Vilkija“, – teigia Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Marius Rikteris.
Hidrologai sako, kad rudenį kritulių nebuvo gausu, tad sausas žemės paviršius daug vandens sugers. Vandens perteklių pasiruošęs priimti ir Nemunas.
„Nemune vandens lygis žemas, minus 71, niekas neužtveria“, – teigia hidrologas Ričardas Bučinskas.
Anot hidrologo, didžiausia rizika – staigus atšilimas ir susidariusios ledo sangrūdos. Potvynio zonoje esančioje Radikių gyvenvietėje pavasarį ketinama pradėti apsauginio pylimo statybas. Iki tol gyventojus apie potvynį turėtų įspėti garsinė signalizacija. Ketinama įrengti ir apie vandens lygį pranešančias švieslentes.
Ministerija: šiemet ruošiamasi didelio masto pavasario potvyniui
Ruošiantis didelio masto pavasario potvyniui, antradienį surengtas pasitarimas su atsakingomis tarnybomis ir savivaldybėmis, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Šiemet mums svarbu laiku atlikti pasiruošimo darbus. Žinome, kad pavasarį savivaldybės susiduria su didesnio ar mažesnio potvynio mastais, tačiau mūsų tikslas – užtikrinti visų tarnybų pasirengimą“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis.
Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai, nes šiose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, tačiau ji galima ir kitose savivaldybėse.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pagal orų prognozes sniego tirpimas jau prasidėjęs visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad vanduo pradės kilti pirmą kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.
Ugniagesiai gelbėtojai ragina pasirūpinti turtu, saugumo priemonėmis
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai.
Be to, atsižvelgiant į situaciją ir hidrometeorologines sąlygas, prireikus būtų inicijuoti ekstremalių situacijų komisijų prevenciniai posėdžiai, juose būtų aptarti pasirengimo galimiems potvyniams klausimai.
Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad kelioms paroms užtektų maisto produktų, geriamojo vandens, degtukų, malkų.
Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nunešti į viršutinius aukštus, pastoges.
Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Kad apsaugotumėte namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
Iš užliejamų vietų būtina išvežti trąšų ir pesticidų atsargas, patikrinti, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), galinčių užteršti aplinką.
O nutarus išvykti į saugesnę vietovę, prieš paliekant namus, reikia užsukti vandens, dujų sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris.
Išsamiau apie potvynio riziką pagal gyvenamąją vietą galite sužinoti ČIA.
