Lietuvoje

2021.02.22 17:54

Šimašiaus atstovas apie Lukiškių liepas: specialistės komentarai bus įvertinti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.02.22 17:54

„Aš daviau leidimą iškirsti. (...) Penktąją liepą, kuri yra kokybiškai gera ir graži, siūlau pjauti dėl kompozicijos“, – taip archyviniame įraše kalba Vilniaus savivaldybės darbuotoja Giedrė Čeponytė. Tačiau dokumentikai „Spalvos“ ji sakė nežinanti, kodėl buvo nukirsta Lukiškių aikštės liepa. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas pripažįsta, kad pertvarkant aikštę klaidų neišvengta, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys tvirtina, kad argumentas, jog Vilnius – žaliausias miestas, skirtas prisidengimui.

Dar praėjusią savaitę portalas LRT.lt kreipėsi dėl mero R. Šimašiaus komentaro, tačiau galimybė pasikalbėti nebuvo suteikta. Mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius pranešė, kad bus išplatintas pranešimas. Šeštadienį savo poziciją R. Šimašius pateikė „Facebook“ paskyroje, o komentaruose tvirtino visos laidos nematęs – tik jos anonsą.

Paprašius pasikalbėti su G. Čeponyte, mero atstovas nurodė klausimus atsiųsti el. paštu. Gautuose atsakymuose pateikiamas ne G. Čeponytės, o mero atstovo K. Vaitkevičiaus komentaras.

Leidimas iškirsti duotas, bet pakomentuoti negali

Dokumentikoje „Spalvos“ pasirodė laida apie Lukiškių aikštės liepas, kurios pradėtos retinti prieš 10 metų – po Gedimino prospekto rekonstrukcijos. Iš 19 liepų liko septynios.

Spalvos. „Medžių naikinimas yra skonio reikalas“, – vilniečiai apie miesto permainas

Kaip dokumentikai „Spalvos“ sakė Vilniaus miesto vyr. architekto patarėja, buvusi Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių skyriaus vedėja G. Čeponytė, atlikus Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projektą, pasimatė liepų būklės suprastėjimas. Anot jos, tai buvo susiję su medžių šaknų užpylimu ir uždengimu kieta danga.

Pasiteiravus, kodėl specialistų rekomendacijos medžiams palikti daugiau erdvės buvo ignoruotos, G. Čeponytė sakė pakomentuoti negalinti: „Tuo metu pati asmeniškai nedalyvavau priimant to projekto sprendimus, kad turi būti taip ar kitaip. Kita vertus, aš to nesupratau, kad taip gali įvykti, ir ne aš buvau tas adresatas, kuriam adresavo šitas pastabas“, – kalbėjo buvusi Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių skyriaus vedėja.

Vis dėlto, archyviniame 2016 metų įraše, kuriame užfiksuoti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, G. Čeponytė, paklausta, kur dingo krūmai, neslėpė: „Nedingo, aš daviau leidimą iškirsti. (...) Penktąją liepą, kuri yra kokybiškai gera ir graži, siūlau pjauti dėl kompozicijos.“

Argumentas, kad Vilnius – žaliausias miestas, skirtas prisidengimui

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas portalui LRT.lt sako, kad Lukiškių liepų situacija – tik pavyzdys, kas nutinka, kai pavieniai asmenys, nebūtinai turintys pakankamai kompetencijų ar gerų norų, priiminėja sprendimus, nuo kurių priklauso, kaip atrodys miestų želdynai ir pats miestas.

Anot jo, šioje situacijoje, kai kyla labai daug neaiškumų ir pasipiktinimo, kai želdynai pažeisti, savivaldybė turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ir šiuos atvejus ištirti: „Jei padaryta žala gamtai, kraštovaizdžiui, numatyti ir įkainiai, įvairios sankcijos, kaip turėtų būti kompensuojama“, – pažymi L. Jonauskas.

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomas naujos redakcijos Želdynų įstatymas. Anot parlamentaro, įtrauktas ir jo pasiūlymas, kad visi klausimai dėl želdynų turėtų būti derinami specialioje komisijoje, kuri ir priimtų sprendimą. L. Jonausko teigimu, komisiją turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusė suinteresuotų bendruomenių atstovų.

„Mačiau tam tikrus pasisakymus apie tai, kad ponia Čeponytė sakė, jog jos „išsilavinimas leidžia vertinti ansamblį“. Ne vien išsilavinimas, yra ir kiti dalykai – bendruomenės ir visuomenės nuomonė bei balsas turi būti išgirsti“, – LRT.lt sako Seimo narys.

Jis taip pat pabrėžia, kad jei Lukiškių aikštės medžiams iš tiesų padaryta žala ir jie džiūsta, turėtų būti sudaryta komisija, kuri įvertintų, kas nutiko.

„Neabejoju, kad jei bus akivaizdžiai pamatyta, jog padaryta tam tikra žala, kitu etapu turėtų būti ir to valdininko, priėmusio sprendimus, atestacija, neeilinė atestacija. Jei ir toliau valdininkas dirbs ir priiminės tokius sprendimus, ant klaustuko gali iškilti ir daug daugiau želdynų“, – tvirtina L. Jonauskas.

Pasak parlamentaro, argumentas, kad Vilnius yra žaliausias Europos miestas, skirtas tik prisidengimui – tereikia pravažiuoti senesne Vilniaus gatve ir pamatysite, kaip ten, kur prieš dešimtmetį nukirsti medžiai, iki šiol stovi jų kelmai, o medžiai nėra atsodinti, sako jis.

„Man atrodo, kad viskas prasideda nuo bendro požiūrio – jei užsiliūliuosi vertinimais, kaip daro meras Šimašius, kuris sako, kad Vilnius žaliausia sostinė, o nematysi realybės, tai tas žalumas greitai baigsis“, – LRT.lt pabrėžia L. Jonauskas.

Neišvengta klaidų, G. Čeponytės komentarai bus įvertinti

Anot R. Šimašiaus atstovo K. Vaitkevičiaus, mero teigimu, pertvarkant Lukiškių aikštę neišvengta klaidų.

„Ir projektas, ir procesas nebuvo pavyzdiniai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai buvo tuometinės Vyriausybės sprendimai – numatytas minimalus plotas, kurį privaloma padengti kietąja danga (reprezentacijai).

Mero vertinimu, toks kietos dangos plotas buvo numatytas per didelis, tai buvo ne kartą išsakyta. Taip pat kritiškai vertintini ir po reikalavimų suformavimo vykę viešieji pirkimai – teko aikštę projektuoti jau eigoje, ieškoti sprendinių, kurie atitiktų Vyriausybės numatytus reikalavimus“, – LRT.lt raštu pateiktuose atsakymuose tvirtina mero atstovas.

K. Vaitkevičiaus teigimu, mero iniciatyva buvo išsaugotos senos liepos palei Gedimino prospektą ir Vasario 16-osios gatvę, kadangi projektuotojai jas buvo numatę iškirsti. Pasak mero atstovo, miestas skyrė papildomai resursų jų atgaivinimui, o darbo rezultatai turėtų pasimatyti gegužės–birželio mėnesiais.

Jis tvirtina, kad pradėti viešieji pirkimai, siekiant tokiu būdu pasirūpinti ir kitais brandžiais miesto medžiais – tam šiemet numatyta skirti beveik 20 tūkst. eurų, o, vertinant iš dabartinių pozicijų, maksimaliai apsunkintą projektą pavyko įgyvendinti: „Aikštė tapo labiau kviečianti, patogesnė, pamėgta miestiečių ir miesto svečių, pasodinta naujų želdynų ir medžių, pavyko išsaugoti dalį brandžių medžių“.

Laidoje „Spalvos“ G. Čeponytė sakė negalinti pakomentuoti, kodėl buvo nukirsta viena liepa, o paskutinių likusių liepų šaknys nukapotos, joms nenutiestos drėkinimo sistemos. Tačiau tuo metu ji buvo Želdynų poskyrio vadovė, o 2016 metų įraše, kuriame užfiksuoti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, paklausta, kur dingo krūmai, neslėpė, kad davė leidimą juos iškirsti, sakė, kad „penktąją liepą, kuri yra kokybiškai gera ir graži, siūlo pjauti dėl kompozicijos.“

Pasiteiravus, kodėl interviu „Spalvoms“ kalbama priešingai nei yra užfiksuota vaizdo įraše, K. Vaitkevičius atsakė, kad „meras jau įvertino G. Čeponytės veiklą, pabrėžtina, kad specialistė nebeužima vadovaujančių pareigų. Specialistės komentarai taip pat bus įvertinti“.

Šimašius: ji – puiki specialistė

Šeštadienį „Facebook“ paskyroje R. Šimašius skelbė, kad laidoje kalbama apie 2006 metų įvykius.

„Pirma, šis žmogus (G. Čeponytė – LRT.lt), net jei nėra geras kalbėtojas, tai nereiškia, kad jo kalbą ar ne vietoje prasprūdusį nusijuokimą galima sumontuoti bet kaip. Jei žmogus kalba apie 2006 metų įvykius ar piktinasi jais, nelabai suprantu, kodėl atsakymą reikia montuoti taip, tarsi savivaldybės darbuotoja nesipiktintų, o džiaugtųsi, ir įvykiai tarsi būtų ne prieš 15 metų, o prieš trejus?“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė meras.

Apie žmones, miestą ir medžius. Įspėjimas: ilgokas skaitymas, galintis pakeisti jūsų požiūrį. Papasakosiu šiek tiek...

Posted by Remigijus Šimašius on 2021 m. vasario 20 d., šeštadienis

R. Šimašius taip pat svarstė, kad „gal ši darbuotoja ir nėra puiki vadovė, gal ji ir neatitinka (...) reikalavimų ir tempo“, tačiau ji – puiki specialistė. Mero teigimu, būtent dėl šių priežasčių G. Čeponytė pusmetį nebevadovauja Želdinių skyriui, tačiau ji „geriau nei bet kas kitas žino apie medžius ir jų apsaugą“.

„Nes būtent ji tais metais, dar prieš man tampant meru, kai medžiai valdžiai nerūpėjo, buvo žmogus, kryžiumi gulęsis prieš sveikų medžių kirtimą“, – tvirtino R. Šimašius.

Meras atkreipė dėmesį ir į viešojoje erdvėje prasidėjusią „raganų medžioklę“.

„Nepameskime sveiko proto likučių, išsaugokime pagarbą kitam ir visų svarbiausia – sau. Ne visi savivaldybės darbuotojai privalo mokėti tobulai kalbėti viešumoje, suvaldyti jaudulį, ypač, kai laidos klausimai skrieja tik iš vienos pusės. Ne visi moka, ne visiems reikia, ne už šiuos įgūdžius mes juos samdome. Bet niekas, pabrėžiu, NIEKAS už neprofesionalų viešą kalbėjimą negali tapti internetinio persekiojimo objektu“, – teigė R. Šimašius.

Jis pažymėjo, kad laidoje aptariami įvykiai vyko 2006 metais, todėl negalintis atsakyti, kas prisiėmė atsakomybę už neteisėtai ar netyčia nukirstus medžius.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

ministerija iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo