Lietuvoje

2021.02.22 16:53

Profesorius Usonis: „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų „piktesnė“ antra dozė, o „AstraZeneca“ atveju – pirma

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.02.22 16:53

Tarp mokytojų kilus nerimo bangai dėl skiepijimo nuo COVID-19, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengė nuotolinį susitikimą su medicinos mokslų daktaru, Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Usoniu. Jis atsakė į pedagogams kylančius klausimus. 

„Kiekviena vakcina turi savo tikslą ir uždavinius. Turime tris registruotas vakcinas. Bendra išvada – nėra esminių skirtumų tarp šių vakcinų. Visos trys vakcinos yra gana saugios, gana veiksmingos“, – sakė medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius V. Usonis.

Jis sakė, kad Europos vaistų kontrolės agentūros naujausiame pranešime darsyk patvirtinama, kad visų trijų vakcinų saugumo rodikliai yra priimtini.

Visas tris vakcinas, anot V. Usonio, galima priskirti prie vidutinio reaktogeniškumo vakcinų – vidutinio stiprumo reakcijas sukeliančių vakcinų.

Kaip sakė profesorius, statistika rodo, kad, skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZeneca“ atveju yra atvirkščiai: pirma dozė „piktesnė“, į antrą reaguojama lengviau.

Profesorius sakė, kad apsauga įgyjama po dviejų dozių įskiepijimo praėjus savaitei.

Medikas pabrėžė, kad jei numatyta skiepyti dviem dozėmis, tokio plano ir reikėtų laikytis. Anot jo, rekomenduojama antrąjį kartą skiepyti to paties gamintojo vakcina. Gydytojas sakė, kad svarstyti variantą antrą kartą skiepyti kita vakcina galima tik tuomet, jei išvis rinkoje nebėra pirmosios.

Nurodė trijų vakcinų skirtumus

Lietuvoje iš pradžių teigta, kad „AstraZeneca“ nebus skiepijami vyresni žmonės. Vėliau nuostata pasikeitė. V. Usonis sakė, kad nebuvo abejojama vakcinos poveikiu vyresniems žmonėms.

„Buvo sakoma, kad yra nepakankamai duomenų dėl vyresnių žmonių. Mums, kaip mažai valstybei, ta pauzė buvo logiška, nes reikia pažiūrėti, ką daro didieji“, – sakė V. Usonis.

Anot jo, šiandien tokių abejonių nebėra.

„Pasaulyje jau šimtais milijonų skaičiuojami vakcinavimo atvejai. Nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina. Antra, nėra oficialiosiose struktūrose užregistruota ilgalaikių šalutinių reiškinių. Taip, nemalonu, kad dvi dienas laužo kaulus, būna temperatūros. Tačiau tai trumpalaikiai dalykai“, – sakė profesorius V. Usonis.

V. Usonis sakė, kad esminis skirtumas tarp „AstraZeneca“ ir „Moderna“ bei „Pfizer“ vakcinų, – reakcijos greitis.

„Įskiepijus mRNR vakcinas, antigenų, svetimos medžagos, jose nėra. Jose yra mažytė informacijos dalis, mažytė nukleininės rūgšties dalis, kurią ląstelė praryja. Imuninės ląstelės gauna signalą gaminti baltymą, ir tada prasideda reakcija. Stipri imuninė reakcija yra pavėluota ir jai reikia laiko.

Įskiepijant „AstraZeneca“, yra kitokia padėtis. Tai adenovirusas, žmogui visiškai nekenksmingas genetiškai modifikuotas adenovirusas, į kurio sudėtį įdėta SARS-CoV-2 koronavoruso smaigo baltymo antigenas. Ir šitas virusas atneša pakankamai didelį kiekį antigenų į ląstelę, tad reakcija gali būti audringesnė“, – paaiškino V. Usonis.

Jis sakė, kad normalu, kad vakcinos sukelia šalutinių reiškinių.

„Žmonės turi būti pasiruošę skiepijimuisi. Vakcina gali sukelti karščiavimą. Būkite pasirengę, kad temperatūra gali pakilti. Jei pakils daugiau nei 38,5 laipsnio, išgerkite paracetamolio“, – sakė profesorius.

Jis sakė, kad temperatūra gali kilti ir iki 39-40 laipsnių, karščiavimas gali būti nevaldomas. Galima justi širdies permušimus, džiūti burna. Anot gydytojo, reikia gerti daugiau skysčių.

V. Usonis kalbėjo, kad skiepijami ir onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, ir tie, kas kamuojami alergijų.

„Bet ar galima skiepyti konkretų žmogų, gali atsakyti tik gydytojas, jį apžiūrėjęs“, – pabrėžė profesorius.

Jei temperatūra laikosi net vienuolika dienų, kaip nurodė klausiantis mokytojas, V. Usonis sakė, kad tai yra nenormalu, reikia ieškoti priežasties. „Noriu atkreipti dėmesį, kad nepraleistumėte kitos ligos, kuri galėjo sutapti su skiepijimo laiku“, – pabrėžė profesorius.

Jis paragino registruoti nepageidaujamas reakcijas po skiepo tinklalapyje vvkt.lt.

Ragino iki viruso aktyvumo laiko suformuoti visuomenės imunitetą

V. Usonis pabrėžė, kad derėtų laikytis spartaus vakcinavimo tempo.

„Būtų labai gerai, kad 60-70 proc. visuomenės imunitetą pasiektume iki rugsėjo. Taip pasirengtume viruso aktyvumo laikotarpiui – sausiui-vasariui“, – sakė profesorius.

V. Usonis sakė, kad ateinančią vasarą padėtis galėtų būti panaši į praėjusios.

„Bet yra tikimybė, kad padėtis ateinančią vasarą bus prastesnė nei buvo praėjusią“, – sakė profesorius.

„Labai svarbu, kad kai viruso aktyvumas bus mažesnis, vakcinavimo darbai būtų tęsiami, kad spalio-lapkričio mėnėsiais būtume pasiruošę viruso paūmėjimui“, – pabrėžė gydytojas.

Veikia žalos atlyginimo mechanizmas

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė atsakė į pedagogų klausimą, ar skiepų atveju veikia žalos atlyginimo sistema.

„Yra galimi keli variantai. Vienas variantas, jei nustatoma, kad žala buvo sukelta, nes procesas buvo vykdomas netinkamai, tarkime, netinkamai vakcinuojama. Kitas mechanizmas veikia, jei vakcina sukelia žalingą poveikį. Lietuviai – tauta išskirtinė, bet, turint omenyje, kiek pasaulyje žmonių vakcinuota ir iki šiol neužfiksuota rimtų poveikių, reikia vertinti tikimybę, kiek mes galime čia išsiskirti“, – kalbėjo viceministrė.

V. Usonis sakė, kad gali atsitikti visokių bėdų. Tarkime, kai įskiepijama labai didelė vakcinos dozė. Taip nutiko ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. „Tie žmonės buvo stebimi, jiems viskas gerai. Išskyrus tai, kad kiti vakcinos negavo. Bet tokios klaidos rodo vakcinų saugumą“, – sakė profesorius.

Anot jo, maža tikimybė, kad iškiltų situacija, kai reikėtų pasinaudoti žalos atlyginimo mechanizmu.

Viceministrė: yra savivaldybių, kur galima pasirinkti vakciną

Viceministrė Ž. Simonaitytė pabrėžė, kad Lietuvoje nei vakcinavimas, nei prevencinis testavimas nėra privalomas. Testavimas gali tapti privalomas tik jei nustatomas koronaviruso židinys, protrūkis. Profilaktinį testavimą apmoka valstybė.

„Tiek vakcinavimas, tiek testavimas visų pirma yra tam, kad mes visi jaustumėmės saugūs, kad galėtume ramūs eiti į darbą ir žinoti, kad susiduriame su minimalia rizika. Palyginimas: kam statome šviesoforus? Kad saugiai pereitume gatvę. Tiek skiepytis, tiek testuotis reikia, kad eitume degant žaliam šviesoforo signalui“, – sakė Ž. Simonaitytė.

V. Usonis patikslino, kad nesiskiepijant ir nesitestuojant rizikuojama ne tik savo, bet ir kitų sveikata bei gyvybe.

Ž. Simonaitytė sakė, kad yra savivaldybių, kuriose leidžiama rinktis, kuria vakcina skiepytis. Viceministrė sakė, kad ministerija vakcinas savivaldybėms paskirsto proporciškai.

Kaip sakė Ž. Simonaitytė, kol kas neplanuojama vakcinuoti vaikus, mat kol kas tam dar stinga ir tyrimų, ir pačių vakcinų.

Ašoklienė: testavimo apimtys mažesnės nei anksčiau

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė sakė, kad testavimo apimtys dabar yra šiek tiek mažesnės nei buvo prieš keletą savaičių.

"Dėl “AstraZeneca” vakcinos padėtis yra tokia, kad yra signalų, kad kai kurie žmonės jos atsisako, tikslių duomenų šiuo metu neturiu. Tačiau tikslas yra paskiepyti kuo daugiau žmonių. Jei žmogus turi teisę ir galimybę pasiskiepyti, jis turėtų tą padaryti, o įstaiga turėtų skiepyti ta vakcina, kurią tuo metu turi.

Ar jis gali rinktis kitą vakciną, matyti priklausys nuo situacijos, kokia yra įstaigoje. Jei įstaiga turi keletą vakcinų, tai galbūt ir galėtų, bet jei ji turi tik vienos rūšies vakciną, situacija yra tokia, kokia yra", - pirmadienį kalbėjo L. Ašoklienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt