Lietuvoje

2021.02.22 10:53

Nausėda žada dėmesį vaikų apsaugai, jei Lietuva bus išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą

atnaujinta 15.08
BNS, LRT.lt2021.02.22 10:53

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda žada dėmesį vaikų ir kitų pažeidžiamiausių grupių apsaugai, jei šalis būtų išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (ŽTT) 2022–2024 metais.

Prezidento teigimu, išrinkus Lietuvą ŽTT nare, didžiausią dėmesį ketinama skirti vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui ir skatinimui.

G. Nausėda Lietuvos prioritetus pasaulio lyderiams pirmadienį pristatė nuotoliniu būdu dalyvaudamas 46-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje, aukšto lygio segmente, pranešė Prezidentūra.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva aktyviai veiks įgyvendindama vaikų teisių apsaugos darbotvarkę pagal UNICEF vykdomas veiklas, taip pat prisidės ginant moterų ir mergaičių teises, žurnalistų saugumą, žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, religijos ir įsitikinimų laisvių apsaugą regione ir pasaulyje.

„Būdama dabartine UNICEF vykdomosios valdybos pirmininke, Lietuva taip pat sieks užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje. Vaikų įgalinimas, suteikiant jiems lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, yra visos žmonijos geros ateities pagrindas“, – sakė prezidentas.

Savo kalboje prezidentas priminė žmogaus teisių situaciją kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje ir Rusijoje. Pasak G. Nausėdos, Baltarusijoje režimo naudotas „brutalus masinis smurtas prieš taikius protestuotojus, politinę opoziciją, pilietinę visuomenę, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus turėtų būti ištirtas ir įvertintas tarptautinių organizacijų“. Anot Lietuvos vadovo, tam svarbu tobulinti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmus.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, prezidentas oficialiai pasmerkė bandymą nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, jo įkalinimą ir politizuotą teismo procesą, taip pat politizuotą žmogaus teisių gynėjo ir istoriko Jurijaus Dmitrijevo nuteisimą. Prie šių žmogaus teisių pažeidimų prezidentas priskyrė ir veiksmus, vykdomus aneksuotame Kryme, Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose bei okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose.

Lietuva paragino sustabdyti sisteminius tarptautinės teisės pažeidimus šiose valstybėse naudojant Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos mechanizmą bei atsakingus asmenis patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.

Ar galime būti pavyzdžiu kitiems?

Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras sako, kad patys nesame įvykdę visų tarptautinių įsipareigojimų, ir kelia klausimus, ar viską padarome, kad galėtume pavyzdžiu būti kitiems.

„Svarbu, kad Lietuva turi ambiciją kandidatuoti ir būti išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metams. Linkime sėkmės šiame procese tiek valstybės vadovams, tiek Lietuvos diplomatijai.

Tačiau kandidatuodami į šį svarbų postą turime sąžiningai iškelti klausimą: ar viską padarome „savo darže“, kad galėtume pavyzdžiu būti kitiems? Ar darome viską, kad šalyje būtų užtikrinta tarptautinius žmogaus teisių standartus atitinkanti žmogaus teisių apsauga?“ – rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro įraše.

Svarbu, kad Lietuva turi ambiciją kandidatuoti ir būti išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022–2024...

Posted by Lietuvos žmogaus teisių centras on 2021 m. vasario 22 d., pirmadienis

Kaip teigia centro atstovai, pristatydamas Lietuvos kandidatūrą, prezidentas sako, kad siektume geresnio žmonių su negalia teisių užtikrinimo, tačiau 2020 metais minėjome dešimtmetį, kai Lietuva yra prisijungusi prie JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, o specialistai sako, kad joks esmingas pokytis nebuvo pasiektas išardant modernius kalėjimus – globos namais grįstą sistemą.

„Kalbame apie geresnį moterų ir mergaičių teisių užtikrinimą, tačiau 2016 metais Jungtinių Tautų Visuotinės peržiūros metu Lietuvai buvo išsakyta rekomendacija dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Lietuva rekomendaciją priėmė ir įsipareigojo ratifikuoti, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Prezidento pozicijos ir palaikymo šios konvencijos ratifikavimui viešojoje erdvėje trūksta kaip niekada anksčiau“, – pažymi Lietuvos žmogaus teisių centras.

Pabrėžiama ir tai, kad aktyviai kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau iki šiol neišsakėme aiškaus palaikymo Lenkijos pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių varžymui bei demokratijos siaurinimui ten.

„Svarbu kelti ambicingus tikslus ne tik tarptautinei bendruomenei, tačiau ir sau patiems“, – tvirtina centro atstovai.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

ministerija iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo