Lietuvoje

2021.02.22 22:10

Per 30 metų Lietuva taip ir neperkėlė UNESCO paveldo konvencijos nuostatų į savo teisę

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.02.22 22:10

Lietuva 2021 metais minės narystės UNESCO 30-metį. Prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 30-metį minėsime kitąmet. Tačiau aiškėja, kad Lietuva iki šiol neįvykdė įsipareigojimų šios konvencijos nuostatas perkelti į savo teisinę sistemą. Iki šiol Lietuvoje nėra sukurta pasaulio paveldo vertybių valdymo sistema, nepakankamai užtikrinta pasaulio paveldo vertybių stebėsena, trūksta mokslinių tyrimų.

2020 metais STT atliko antikorupcinį Kultūros paveldo departamento veiklos tyrimą ir nustatė, kad šios labai svarbios paveldosaugai institucijos darbe yra korupcijos rizikų. Pasak STT, per metus padėtis mažai pasikeitė – vis dar likę prielaidų dviprasmiškiems valdininkų sprendimams. Ir dėl tokių sprendimų kyla dešimtmečius trunkantys investuotojų ginčai su valstybe, dėl naikinamo kultūros paveldo kyla visuomenės pasipiktinimas. Lietuva jau kuris laikas neturi savo ambasadoriaus prie UNESCO.

Daugiau nei tūkstantis žmonių pasirašė peticiją, kuria reikalaujama stabdyti UNESCO paveldo niokojimą Lietuvoje. Pasak peticijos, vertingiausiose UNESCO saugomose teritorijose dygsta šiuolaikiniai pastatai, žalojamas net nacionalinės reikšmės kultūros paveldas. Negana to, įstatymų leidėjai šiam procesui atvėrė dar platesnį kelią – pernai įsigaliojusiame įstatyme nebeliko buvusių draudimų. Peticijos autoriai prašo dingusias įstatymo nuostatas sugrąžinti.

„Anksčiau Saugomų teritorijų įstatyme buvo pasakyta, kad yra draudžiama kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su tų objektų eksponavimu ir tvarkymu. Kuriant naują Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą šita nuostata kažkodėl nebuvo perkelta, nors turėjo būti perkelta į tą naująjį įstatymą“, – pasakoja aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio pirmininkė Rasa Kalinauskaitė.

Lietuva minės narystės UNESCO 30-metį: paveldo sistema nesukurta iki šiol

Seimas ėmėsi svarstyti visuomenininkų siūlymą, įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė. Kultūros paveldo sergėtojai tikina, kad paveldo niokojimą galima užkardyti tik griežtomis priemonėmis.

„Vienas iš tokių didžiausių skaudulių yra „Misionierių sodų“ kompleksas (...). Turime tai, ką turime, teismo procesas pasibaigė, buvo priimta taikos sutartis, tačiau komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad tai yra precedento neturinčios statybos ir kad jos kenkia tai visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei ir autentiškumui“, – tikina Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.

Anot sostinės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, neretai pasitaiko, kai jau įsibėgėjus projektavimo darbams, nusprendžiama keisti vertingąsias kultūros paveldo objekto savybes. Įvedus griežtus draudimus, būtų neišvengta teisinių ginčų su investuotojais.

Jeigu turėtume stabilią situaciją, kad yra nustatyta vertingųjų objektų teritorijos ribos. Tos ribos nebūtų keičiamos paties proceso metu, kartais pagal ne visai aiškius kriterijus, tai tada manau, kad šitie draudimai nieko neblogintų“, – teigia M. Pakalnis.

Į vertingųjų savybių keitimą dėmesį atkreipė ir prieš metus Kultūros paveldo departamento (KPD) veiklos vertinimą atlikusi STT. Korupcijos prevencijos specialistai, išanalizavę paveldosaugos teisinį reglamentavimą, nusistovėjusią Kultūros paveldo departamento praktiką, įžvelgė daug rizikų.

„Buvo nustatyta, kad viešo intereso gynimui trukdo labai skirtinga KPD ir jo padalinių taikoma praktika (...) Taip pat nustatyti atvejai, kai galimai pagal statytojų, plėtotojų galbūt norus buvo keičiamos vertingosios savybės, taip pat apsaugos zonos ir jų ribos (...). Paveldosauginių tyrimų atlikimo tvarka irgi labai neapibrėžta iki to momento, niekas nekontroliavo turinio, niekas negalėjo įvertinti, recenzuoti ir tai turėjo didžiulę įtaką priimamiems sprendimams“ , – sako STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovė Svetlana Krasilnikova.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras pasakoja, kad atėjus į šias pareigas, jis rado nekokias praktikas – Vilniaus skyriaus ir KPD vadovės nuomonės gerokai skirdavosi.

„Aš čia atėjęs radau nelabai kokią praktiką prieš tai buvusią, kad KPD vadovės nuomonė gerokai skyrėsi nuo Vilniaus skyriaus vadovo nuomonės, tai dabar Vilniaus skyriaus buvusio vadovo nebėra darbe, vyksta daug teisminių bylų dėl tam tikrų sprendimų (...). Tai dėl tokių atvejų mes turime gal 4 objektus ir kokius 20 teisminių bylų dėl tų objektų“, – tikina direktorius.

STT pateikė siūlymus, kaip ištaisyti padėtį, prašė Kultūros ir Aplinkos ministerijas per 3 mėnesius pateikti informaciją. Tačiau STT vertinimu, situacija mažai pakitusi – Kultūros ministerijai prireikė beveik metų vien parengti priemones, kaip įgyvendinti STT rekomendacijas.

Dailės istorikė Birutė Vitkauskienė sako, kad skaudžių klaidų būtų galima išvengti, tačiau tam būtina pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sistemą, nesikliauti istoriniais tyrimais, kuriuos užsako verslas.

„Dabar menotyrinius, istorinius, architektūrinius tyrimus niekas nerecenzuoja. Niekas. Reiškia, kad verslininkas užsakė ir gali susitarti. Ir tokių faktų yra, kad gali susitarti, gali manipuliuoti. (...) O jūs pabandykite nusipirkti ką nors šalia Italijoje ar Prancūzijoje, ar Anglijoje šalia labai svarbaus nacionalinio paminklo ir pabandykite ten ką nors pasistatyti taip, kaip jūs norite – daugiaaukštį. Net niekam į galvą neateitų tokį dalyką ten daryti“, – teigia dailės istorikė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti keturi objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat pretenduoja Kauno modernizmo architektūra.

Deja, daugiausia nelegalių pastatų griaunama būtent UNESCO globojamoje Kuršių nerijoje. Šiemet, po 15 metų bylinėjimosi, pradėti griauti „Nidos seklyčios“ pastatai. Šiame ginče pasisakė net Konstitucinis Teismas. Dabar su valstybe taikaus susitarimo tikėjęsi verslininkai kaltina „blogus“ sprendimus priėmusias valdžios institucijas ir grasina milijoniniais ieškiniais.

„Tai, švelniai tariant, yra žmogiškos klaidos, kad vienas valdininkas pasiduoda spaudimui, padaro pažeidimą, deda parašą ten, kur neturėtų dėti. Tai aš laikyčiau, kad kaip šventvagiškai neskambėtų privačios nuosavybės atžvilgiu, bet kai ji yra neteisėtai pastatyta, tai vis dėlto yra geras sprendimas nugriauti“, – patikina Lietuvos ambasadorius prie UNESCO 2012–2016 metais Arūnas Gelūnas.

Lietuva 1992-siais prisijungė prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos. Deja, per tris dešimtmečius Seimas šios konvencijos nuostatų į Lietuvos įstatymus neperkėlė. Kultūros paveldo komisija dabar siūlo rengti specialų UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo įstatymą, tačiau tam prireiks politinės valios ir sutarimo su visuomene, neapsieita greičiausiai bus ir be interesų grupių įtakos.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

ministerija iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo