Lietuvoje

2021.02.20 18:50

Pandemijos metu ligoninėje savanoriaujanti ir aplinkinius savo pavyzdžiu įkvepianti Toma: čia jaučiuosi saugiau nei prekybos centre

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.02.20 18:50

Klaipėdietė Toma Dabulevičienė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje savanoriauja jau kurį laiką ir ketina tą tęsti tiek, kiek reikės. Moteris neslėpė, jog nusprendusi talkinti medikams ligoninėje sulaukė įvairių žmonių reakcijų – ryžtą eiti dirbti ten, kur kasdien galima susidurti su sergančiais COVID-19, suprato ne visi.

Pagalbos reikia ne tik COVID-19 skyriuose

T. Dabulevičienė Klaipėdos universitetinės ligoninėje (KUL) savanoriauja jau daugiau nei mėnesį.

„Nebuvo minties savanoriauti konkrečiai KUL. Apskritai, norėjosi prisidėti, matant situaciją, kas vyksta su COVID-19 ir reikia pagalbos visur. Iš pradžių pamačiau LRT reklamą, kad reikia žmonių padėti slaugos namuose, ligoninėse ir pan. Todėl užpildžiau anketą, kad galiu dirbti ten, kur reikia rankų. Tada su manimi susisiekė ir pasakė, kad pagalbos reikia būtent KUL ir paklausė, ar sutikčiau. Sutikau ir taip ten atsiradau“, – pasakojo T. Dabulevičienė.

Kol kas T. Dabulevičienės pagalbos vadinamajame reaktoriuje, kur gydomi sunkiai COVID-19 liga sergantys pacientai, dar neprireikė.

„Aš pati nebuvau sirgusi COVID-19. Per pirmąjį pokalbį ligoninėje ir klausė, ar esu persirgusi, ar turiu antikūnų. Jie pagal tai žiūrėjo, kur tuos žmonės siųsti. Ir, tikriausiai, atsižvelgė į tai, kad esu mergina, o ten galbūt reikia stipresnių vyrukų“, – apie pasiruošimą savanorystei prisiminė pašnekovė.

Daugumai atrodo, kad pagalbos reikia tik prie COVID-19 sergančių ligonių.

Taigi, T. Dabulevičienės buvo paprašyta talkinti Akušerijos-ginekologijos departamente, kur tuo metu labiausiai trūko žmonių, kurie galėtų rūpintis patalpų ir paviršių valymu, dezinfekcija ir pan.

„Daugumai atrodo, kad pagalbos reikia tik prie COVID-19 sergančių ligonių, tačiau pamirštama, kad serga ne tik daktarai, bet ir pagalbinis personalas. O darbuotojai negali grįžti, kol neturi neigiamo testo. Ne taip, kaip paprastuose darbuose, grįžta po kelių savaičių. Buvo tokių, kurie negrįžo ir 5–7 savaites. Gana ilgai sirgo“, – dėstė pašnekovė.

T. Dabulevičienė savanoriauti KUL pradėjo sausio 13 d., kiekvieną savaitę moteris į ligoninę talkinti atvyksta dvi ar tris dienas.

Savanoris darbo nesirenka

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute dirbanti T. Dabulevičienė pokalbio metu sulaukė ir klausimų, ar sutiks plauti, valyti ir pan., tačiau pašnekovė neslėpė – kai žmogus priima sprendimą savanoriauti – darbo jis nesirenka.

Pandemija daugybę permainų atnešė ir būtent į Akušerijos-ginekologijos departamento kasdienybę. Daroma viskas, jog virusas neįsisuktų ten, kur pasaulį išvysta naujagimiai, guli gimdyvės, sveiksta pacientės, kurioms buvo atliktos planinės procedūros.

„Čia yra ir maži vaikai, naujagimiai, besilaukiančios ar ką tik pagimdžiusios mamos. Ten reikia labai dažnai rankenas dezinfekuoti, valyti paviršius. Darbo tikrai nemažai. Dezinfekcijos labai daug“, – patirtimi dalijosi KUL savanorė.

Nors pašnekovė savanoriauja ne COVID-19 sergančiųjų skyriuje, tačiau vis tiek teko pajusti tai, ką jaučia ten dirbantieji, mat ir Akušerijos-ginekologijos departamente yra įkurtos palatos, skirtos izoliacijai. Į jas įžengti atlikti patikėto darbo galima tik su „visa amunicija“ – vilkinti aukšto lygio asmens apsaugos kostiumą. Kitur, kur guli COVID-19 nesergančios moterys, pakanka pirštinių, apsauginės kaukės.

„Smagu tai, kad visos kitos paslaugos nebuvo nutrauktos, nes čia yra ne tik besilaukiančių moterų, bet ir gydomų moterų, vyko operacijos. Darbas nenutrūko galbūt vien dėl to, kad buvo pagalbos iš savanorių, darbuotojų, kurie dirbdavo be laisvadienių“, – svarstė T. Dabulevičienė.

Savanorių Klaipėdoje nėra ypač daug

Nors dėl jau beveik metus besitęsiančios pademijos ir iki šiol niekad nebuvusių tokių darbo sąlygų daugelis medikų kalba apie tai, jog jaučia nuovargį, išsekimą, tačiau, anot pašnekovės, dėl to skyriuje, kur ji savanoriauja, įtampos ar neigiamos atmosferos nejuntama.

„Jeigu tai būtų įprastos sąlygos, galbūt tuomet ir skųstųsi kažkas, kad pavargo. Manau, kad kiekvienas supranta, kad jeigu mes neprisidėsime prie to, niekas taip ir nesustos“, – sakė T. Dabulevičienė ir pridūrė, kad vakcinacija medikams įkvėpė daugiau optimizmo.

Moteris patvirtino ir tai, kas jau buvo kalbama ir anksčiau – šiuo metu į ligonines nėra lengva prisikviesti ir už atlygį galinčių dirbti žmonių. Nemaža dalis žmonių ligonines šiuo metu laiko didesnės rizikos užsikrėsti COVID-19 liga zonomis.

„Ir tų savanorių man neatrodė ypatingai daug. Kaip kokiame Vilniuje, rašoma, kad jų daug. Klaipėdoje tikrai neatrodė, kad būtų didelis pasirinkimas“, – pastebėjo klaipėdietė.

Pašnekovė neslėpė, jog ir pačiai teko sulaukti nusistebėjimo replikų dėl to, jog nusprendė savanoriauti ligoninėje.

„Jeigu dirbčiau kitame darbe, galbūt nenorėčiau rizikos pernešti kitiems žmonėms, bet kadangi dirbu iš namų, paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, tai net jeigu ir užsikrėsčiau, nesukelčiau didelio pavojaus kitiems. Visko buvo – vieni palaikė, sakė, jog taip pat norėtų, tačiau turi vaikų ir nedrįsta eiti. Bet buvo ir tokių, kurie klausė, ar išprotėjau“, – reakcijas prisiminė T. Dabulevičienė.

Manau, kad kiekvienas supranta, kad jeigu mes neprisidėsime prie to, niekas taip ir nesustos.

Vis dėlto ligoninėje pašnekovė pasakojo buvusi šiltai sutikta. Nemažai ligoninės darbuotojų esą stebėjosi, kaip savanoriai ryžtasi nelengvam darbui už kurį negauna jokio atlygio.

„Visi tikrai gražiai sutiko. Tas šiltas priėmimas, džiaugsmas dėl to, kad ateini, gal ir paskatina ilgiau savanoriauti. Kiek reikės, tiek ir savanoriausiu“, – pripažino T. Dabulevičienė.

Savanorė neslėpė, jog jeigu prireiktų jos pagalbos vadinamajame reaktoriuje, tikrai eitų padėti ir ten.

„Kai ir kiti manęs klausdavo, ką sugalvojau eidama į ligoninę, sakydavau, kad aš ligoninėje jaučiuosi saugiau nei būdama parduotuvėje. Čia tikrai visi labiau saugosi, paviršius dezinfekuoja, vėdina ir pan.“, – akcentavo pašnekovė.

Rimtai grėsmę vertina ne visos gimdyvės

Pandemijos metu ne kartą buvo garsiai kalbama apie tai, jog moterims gimdymo metu reikėtų dėvėti apsaugines veido kaukes. Savanorystės laikotarpiu sumaišties dėl tokios tvarkos ar incidentų pašnekovė pasakojo nepastebėjusi.

„Nėra pasipiktinimo ir dėl lankytojų. Tam tikromis valandomis žmonės gali atnešti daiktus ir seselės juos paima. Su pasipiktinimu dėl to, kad kažkas negali ateiti, nesusidūriau“, – pasakojo ligoninėje savanoriaujanti moteris.

T. Dabulevičienę nustebino tai, jog nemažai į ligoninę atvykstančių besilaukiančių moterų – jau sirgo COVID-19. Kai kurios neslėpdavo, kad ligos neišvengė ne tik jos pačios, bet ir jų antrosios pusės. Nemažai moterų prisipažindavo nerimaujančios dėl to, ar liga negalėjo pakenkti pasaulio dar nė neišvydusiam kūdikiui.

Vis dėlto anaiptol ne visos kūdikių gimstant laukiančios moterys buvo įsibaiminę COVID-19.

„Buvo ir tokių moterų, kurioms visiškai nesvarbu atrodė tas koronavirusas. Kai kurios tikrai išgyvendavo dėl to ir tikrai labai saugodavosi“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Vis dėlto T. Dabulevičienė teigė mananti, kad visos pacientės ligoninėje turėjo jaustis saugiai, nes tiek personalas laikosi visų reikalavimų, tiek dezinfekcijai skiriamas išskirtinis dėmesys.

Populiariausi