Lietuvoje

2021.02.18 16:28

Nausėdos patarėjas apie valdančiąją daugumą: baltas popieriaus lapas jau nebe toks baltas

interviu
Benas Brunalas, ELTA2021.02.18 16:28

Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad visada lengviau dirbti su valdančiąja dauguma, kuri yra tik ką pradėjusi darbą. Taip, tvirtina patarėjas vidaus politikos klausimais, yra dėl to, kad tuomet santykiai mezgami su valdančiąja koalicija, kuri tarsi baltas popieriaus lapas neturi susikaupusių įtampų ar vėluojamų įgyvendinti pažadų.

„Laikas bėga greitai ir dabartinės daugumos nebegalima vadinti baltu popieriaus lapu“, – interviu Eltai sako P. Mačiulis.

Kalbėdamas apie prezidentūros ir Vyriausybės santykius P. Mačiulis tikina, kad prezidentas tikrai neturi noro konkuruoti su Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe. Pasak jo, šalies vadovo Gitano Nausėdos aktyvaus veikimo ir komentavimo pandemijos valdymo srityje tikrai nereikėtų traktuoti nei kaip konkuravimo, nei kaip kritikos. Priešingai, akcentuoja patarėjas, tokiu būdu G. Nausėda tik nori padėti siekiant bendro intereso – kad situacija dėl sergamumo gerėtų.

– Nuo to momento, kai tapo aišku, kad Ingrida Šimonytė Vyriausybėje pakeis Saulių Skvernelį, nemažai kalbėta, jog tarp buvusių konkurentų prezidento rinkimuose konfliktas tarsi užprogramuotas. Tačiau prezidentas tokius būgštavimus ne kartą atmetė ir tvirtino, kad santykiai su naująja premjere yra geri. Ar šiandien galima tą patį pasakyti ir apie santykius su valdančiąja dauguma?

– Galiu pakartoti, ką sakiau prieš kelis mėnesius: prezidento ir premjerės santykiai yra dalykiški, pagarbūs ir, drįsčiau sakyti, kad dauguma klausimų nuomonės sutampa. Lygiai taip pat nuolat palaikomi darbo kontaktai ir su Seimo pirmininke, valdančiosios daugumo frakcijomis Seime. Prezidentas taip pat palaiko puikius darbo santykius su ministrais, vyksta nuolatinės diskusijos, sprendimų paieška ir aktualių temų aptarimas.

– Prisiminkime dar neseną darbą su „valstiečių“ dominuojama dauguma, jūsų nuomone, ar prezidentūrai santykius lipdyti su dešiniųjų valdžia sekasi geriau, ar prasčiau?

– Prezidentas ir jo komanda aktyviai dirba tiek su kairiaisiais, tiek ir su dešiniaisiais. Prezidentas taip pat nedemonstruoja savo politinių preferencijų, pavyzdžiui, vienas partijas aukštinant, kitas ignoruojant. Jeigu partijos yra išrinktos į parlamentą, tai rodo, kad atstovauja didesnei ar mažesnei visuomenės grupei, todėl nereikėtų jų atriboti ar jų pozicijos, nuomonių negirdėti.

Lyginant „valstiečių“ ir dabartinę koaliciją, manau, reikia įžvelgti koalicijos laiko aspektą. Visada lengviau dirbti su ta valdančiąja dauguma, kuri kadencijos pradžioje tarsi pradeda nuo balto popieriaus lapo, negu su tais, kurie kadencijos pabaigoje turi susikaupusių įtampų ir vėluojamų įgyvendinti pažadų. Tačiau laikas bėga greitai, baltas popieriaus lapas jau nebe toks baltas.

– Pastaruoju metu prezidentūra ir valdantieji buvo dažniau matomi tarsi besistumdantys Lietuvos politiniame lauke dėl įtakos. Vėl iškeltas atstovavimo Europos vadovų tarybai klausimas. Bent jau viešojoje erdvėje matėsi akivaizdžios trintys tarp prezidentūros ir valdančiųjų, kai kalba pasisuko apie tai, ar buvusius ministrus reikėtų skirti į svarbių ambasadorių pozicijas. Galiausiai Seimo Nacionalinio saugumo komitete aiškintasi, ar prezidentas neperžengė ribų dalyvaudamas karinės žvalgybos vadovo skyrimo procese. Ar galima sakyti, kad šiuo metu vyksta tam tikras ribų nusistatymas ar raudonųjų linijų brėžimas?

– „Apsišlifavimas“ vyksta po kiekvienų rinkimų. Politikoje šie procesai yra natūralūs. Tačiau norėčiau pastebėti, kad jūsų išvardintos iniciatyvos keliamos ne Vyriausybės ar partijų lygmeniu, temos „užkuriamos“ vieno ar kito parlamentaro. Kartais gali susidaryti įspūdis, kad temos išpučiamos tik tam, kad būtų sutrauktas žiniasklaidos dėmesys į save.

– Nors klausimą dėl būtinybės persvarstyti prezidento dalyvavimą EVT daugiau kėlė konservatorių frakcijai priklausantys Seimo nariai, premjerė teigė, kad ir pati mano, jog Vyriausybės dalyvavimas EVT posėdžiuose būtų praktiškesnis. Nors ir netiesiogiai, ministrė pirmininkė savo lūkestį išsakė. Ar tai nėra priežastis galvoti apie dalyvavimo EVT funkcijų pasidalinimą?

– Prezidentas ir premjerė nuolatos bendrauja, susitinka darbų aptarimui kiekvieną savaitę. Jeigu bus realių svarstymų apie pasikeitimus atstovaujant EVT, jie tikrai turės laiko kada tai aptarti. Dabar gi iniciatyva kyla iš pavienių Seimo narių, kurie teigia, kad prezidento rūpestis tik užsienio politika, o vidaus reikalai – premjero. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvai yra būdingas dualistinės vykdomosios valdžios modelis. Trumpai tariant, vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo prezidentas ir Vyriausybė, o tai reiškia, kad prezidento veiklos laukas yra kur kas platesnis nei tik užsienio politika. EVT kontekste minimas pasidalinimo principas tarp prezidento ir premjerės, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad būtume pirmoji valstybė Europoje, kuri turi pakaitinį atstovą EVT. Visos valstybės turi po vieną atstovą, o šalims atstovauja tie, kuriems priklauso pagal Konstituciją. Anksčiau, pavyzdžiui, Valdo Adamkaus prezidentavimo metu, EVT struktūra buvo kitokia. Veikė „dviejų kėdžių“ principas, kai valstybėms galėdavo atstovauti prezidentas arba premjeras, o kartais tai darydavo abu kartu. Tačiau šių laikų EVT tokios galimybės nėra.

– Kai kas pasakytų, kad prezidentūra su valdančiąja dauguma yra pečius surėmusi ir dėl COVID-19 krizės valdymo. Vieni regi tam tikrą konkuravimą, kiti aiškina, esą prezidentas iškėlė Vyriausybei nuo jos mažai priklausantį tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti didžiąją dalį šalies gyventojų. Kaip, pone Mačiuli, jūs regite prezidentūros ir valdančiosios daugumos bendradarbiavimą būtent kovos su koronavirusu bare? Čia esama daugiau konkuravimo ar konstruktyvios sąveikos?

– Kalbame apie svarbiausią bet kuriam valstybės vadovui tikslą – žmonių gyvybių išsaugojimą, šalies ekonomikos išsaugojimą. Nė vienas šių tikslų neįmanomas be vakcinavimo. Tad konkurencijos nėra ir, manau, negali būti.

Yra problemų, kurias turime spręsti visi kartu. Po Seimo rinkimų atėjo nauja valdžia, kuriai įsivažiuoti reikia laiko – visi suprantame, kad perimti darbus, sukurti veiksmų planą reikia laiko. Tačiau šiandien, kaip kalbame apie pandemijos valdymą, neturime prabangos įsivažiavimui, nes kiekviena mokymosi diena, kiekviena diena, kai vėluojame priimti būtinus sprendimus, kainuoja žmonių gyvybes. Todėl prezidentas ypač aktyvus šitoje temoje. Kažkas įžvelgia tame konkuravimą ar kritiką. Manau, kad pirmiausia tai reikėtų traktuoti kaip pagalbą. Juk visų bendras interesas, kad situacija dėl sergamumo gerėtų. Tuo tikslu prezidentas inicijavo Sveikatos ekspertų tarybos kūrimą, kurios dalyviai dabar pataria priimant karantino sprendimus. Prezidentas ypač pabrėžia ambicingų vakcinavimo tikslų svarbą, kadangi tai vienintelis būdas kovoti su pandemijos priežastimis, o ne pasekmėmis. Valstybės vadovas ir toliau ketina būti sparčios skiepijimo programos ambasadoriumi ir aktyviai veikia šiuo klausimu Europos Sąjungoje.

– Ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, kad dabartiniai COVID-19 vakcinų tiekimo grafikai neužtikrina, kad 70 proc. žmonių bus paskiepyti iki vasaros galo. Nemanote, kad prezidento iškeltas siekinys iš tikrųjų tapo labiau politinių peripetijų objektu nei gaire, kurios reikėtų siekti?

– Vakcinų tiekimo grafikai kinta kiekvieną savaitę – tiekimo apimtys sparčiai auga, o artimiausiu metu bus tvirtinamos naujų gamintojų vakcinos. Europos Sąjunga kelia sau tikslą pasiekti masinį imunitetą iki vasaros pabaigos. Lietuvoje, kur logistikos klausimai gali būti išspręsti greičiau ir kur beveik 10 proc. populiacijos jau turi imunitetą, nes yra persirgę koronavirusu, tai galėtume padaryti greičiau. Tik turėtume ne gaišti laiką ginčams, o skirti jį darbui.

Šiame etape dėmesys turėtų būtų orientuotas ne į datą, kada bus suskiepyta dauguma lietuvių, o į tai, kaip padidinti greičius vasario-kovo mėnesių vakcinavime. Jau šiandien galėtume skiepyti po 8-9 tūkstančius žmonių per dieną, kovą šis skaičius išaugs beveik dvigubai. Vėliau – dar labiau. Todėl visų pastangos turėtų orientuotis į vakcinavimo proceso spartinimą.

– Sveikatos apsaugos ministras nuo pirmųjų dienų buvo tarsi atsidūręs po padidinamuoju prezidento stiklu. Jis sakė, kad lengvatinio šimto dienų periodo A. Dulkiui netaikys. Šimto dienų dar nepraėjo... Visgi, kas šiuo metu, žvelgiant į COVID-19 krizės suvaldymą, prezidentūrai kelia didžiausią nerimą?

– Šiandien svarbiausias klausimas – kiek esame pasirengę masiniam vakcinavimui. Ar turime organizacinį mechanizmą, kuris padėtų skaidriai ir efektyviai kasdien skiepyti po 10 tūkstančių, o ateityje net 30-40 tūkstančių. Negali būti taip, kad vakcinos guli sandėliuose, kai žmonės serga ir miršta. Negalime leisti, kad dėl nesusikalbėjimo ar aiškios sistemos trūkumo kiltų nepasitenkinimas, baimės, beprasmis neigiamas fonas.

Kol kas vakcinavome žmones, kuriuos turbūt paprasčiausia identifikuoti, sukviesti į vieną vietą – medikus, savanorius, globos namų gyventojus, mokytojus. Tačiau dabar prasideda etapas, kai pagal amžiaus grupes jau skiepijami visi Lietuvos gyventojai, o tai reikalauja kitokio organizacinio požiūrio, kitokio greičio mąstymo ir veiklos.

– Kokie, jūsų nuomone, iššūkiai kyla valdančiosios daugumos stabilumui ir tvarumui ateityje?

– Ši valdančioji dauguma nelabai kuo skiriasi nuo ankstesniųjų. Ją suskaldyti gali tik esminiai nuomonių skirtumai principiniais klausimais. Išsiskyrimų pasitaikė ir per pirmuosius mėnesiu, pvz., balsuojant dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Tačiau tokio lygio išsiskyrimai nėra rezonansiniai ir naujai išplaukusio koalicijos laivo rimtai neapgadino.

– Prezidentūra, žinoma, dirba ne tik su valdančiaisiais, bet ir su opozicinėmis jėgomis. Jūsų nuomone, šešėlinės Vyriausybės atsiradimas stiprins ar, priešingai, skaldys Seimo opoziciją?

– Sunku man vertinti, turbūt geriau į tai atsakytų politologai ir pačios opozicinės frakcijos. Bet kokia konstruktyvi konkurencija gyvenime yra gerai. Taip pat ir politikoje.

– Kaip sekasi bendrauti su Seimo opozicija apskritai?

– Bendrauti su opozicinėmis partijomis sekasi gerai. Tenka apgailestauti, kad šiuo metu opozicija tokia susiskaldžiusi. Turbūt reikia laiko. Tikėtina, kad laikas padės frakcijoms konsoliduotis ir parengti aiškias ir visuomenei suprantamas veiklos programas.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21