Lietuvoje

2021.02.18 20:29

Artėjant šiltesniems orams specialistas įspėjo: pavasarį bus potvynių, kai kur situacija primena 2010-uosius

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.02.18 20:29

Nors prognozuojama, kad savaitgalį termometrai rodys teigiamą temperatūrą, dar neverta tikėtis, kad artėja pavasaris. Vis dėlto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad pavasarį tikrai bus potvynių ir reiktų ruoštis ne tik pamaryje gyvenantiems rusniškiams, tačiau ir Kauno rajono gyventojams.

Situacija – kaip prieš dešimtmetį

Kaip portalui LRT.lt sakė J. Šimkus, atšilę orai savaitgalį dar nepaskatins tirpimo. Miestuose gatvės taps šlapios, kai kur nuo stogo varvės vanduo, bet gamtoje, upėse dar niekas neprasidės – reiktų, kad bent savaitė būtų šilta, palytų. Tačiau jis įspėjo – pavasarį tikėtina, kad upių vanduo apsems krantus.

„Kiek dabar turime prognozių, kad potvynis bus – tai taip. Kokio masto ir kada – dar per anksti kalbėti. Ruoštis galima, bet atšilimas tikrai turėtų užtrukti savaitę ar daugiau, kad prasidėtų tirpimas“, – komentavo J. Šimkus.

Hidrologai, anot jo, stebėdami dabartinę situaciją, prognozuoja, kad potvynis gali būti tokio masto, kaip buvo 2010 m.

„Ir sniego yra gana daug, ir upės dauguma yra užšalusios, tai ir ledų sangrūdų tikimybė yra gana didelė“, – minėjo hidrologas.

Visgi, pasak J. Šimkaus, viena upė nelygu kitai. Vienur upė pakyla penkis metrus ir nieko neatsitinka, kadangi slėnis yra pakankamai gilus, kitur pakanka poros metrų pakilimo ir jau išsilieja į laukus.

Kiek dabar turime prognozių, kad potvynis bus – tai taip. Kokio masto ir kada – dar per anksti kalbėti. Ruoštis galima.

„Pavyzdžiui, Druskininkuose nuo pačio žemiausio iki pačio aukščiausio vandens lygio yra 11 metrų, tai skaičiai yra įspūdingi. O Šilutės rajone, Rusnėje, ten, kur yra lygumos, labai žemas reljefas, tai ten užtenka dviejų metrų pakilimo ir išsilieja labai plačiai“, – komentavo pašnekovas.

Signalas Rusnei ir Radikiams

J. Šimkaus teigimu, pamaryje, Rusnėje tikrai turėtų būti užlieti laukai, krašto keliai. Tačiau, pasak hidrologo, ten stūksanti estakada išsprendžia problemą dėl susisiekimo. Taip pat prognozuojama, kad gali gana didelių išsiliejimų būti Neryje Kauno rajone, ties Radikiais. Šioje vietoje buvo didžiulis potvynis 2010 m., žala siekė daugiau nei pusę milijono eurų.

„Tikėtina, kad ir ten gali būti išsiliejimų. Tada buvo išsilieję dėl ledų sangrūdų. Šiandieninės sąlygos irgi yra panašios į 2010 m. – daug ledo ir sniego“, – teigė J. Šimkus.

LRT TELEVIZIJA sausį pranešė, kad Kauno rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl apsauginio pylimo statybos Radikiuose. Per milijoną eurų kainuosiantis pylimas turėtų apsaugoti Neries pakrantėje esančią gyvenvietę nuo potvynių. Tačiau jį statyti ketinama tik šių metų rudenį.

J. Šimkus paminėjo, kad vanduo gali išsilieti ir Nevėžio žemupyje, Kauno rajone.

„Potvyniai kartojasi ten, kur jau kažkada buvo. Jeigu kažkas pasikeičia, tai atsiranda ir naujų vietų“, – apibendrino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Prognozuojama, kad gali gana didelių išsiliejimų būti Neryje Kauno rajone, ties Radikiais.

Neprognozuojamos ledų sangrūdos gali pakoreguoti situaciją

O kokia situacija dėl upių, kurios teka didmiesčiuose? J. Šimkus minėjo, kad Vilniuje Neris gali ir tris metrus pakilti, bet šios upės slėnis yra pakankamai gilus. Tikėtina, kad tikrai bus apsemtos krantinės, bet tai didelės žalos nepadarys.

Pasak pašnekovo, Kaune Nemunas labiausiai priklauso nuo hidroelektrinės, ji ir savo taisyklėse numačiusi, kad reguliuotų vandens kiekį ir dėl to nebūtų problemų.

„Tik Kauno rajone tikėtina, kad gali būti didesnių problemų. Pačiame Kaune – ne. To sniego nėra tiek ekstremaliai daug, kad būtų, taip sakant, šimtmečio potvynis“, – apibendrino J. Šimkus.

Iki hidroelektrinės tekantis Nemunas išsilieti galėtų, jeigu susidarys didelė ledų sangrūda. Tačiau net jei upės vanduo apsems laukus, tai, kaip sakė J. Šimkus, yra natūralus procesas.

„Visą situaciją gali pakoreguoti ledų sangrūdos, jos neprognozuojamos“, – kalbėjo jis.

O Klaipėdoje bei jos apylinkėse yra kiek kita situacija: vėjo gūsiai gali nulemti Danės patvinimą. J. Šimkaus teigimu, jei bus vakarinių krypčių vėjai, jie stabdys Danės ištekėjimą į Kuršių marias, tada ji gali išsilieti iš krantų. Priešingu atveju, jei nebus stiprių vėjų, greičiausiai bėdų neturėtų būti.

„Klaipėdos rajone Tauralaukis yra gana žema vietovė. Anksčiau ten buvo ganomos pievos, tai ten išsiliedavo ji, o dabar ten namų pristatyta. Tai ten yra tokios probleminės vietos“, – pridūrė hidrologas.

Vėjo gūsiai gali nulemti Danės patvinimą.

Vandens lygis nepasieks katastrofinių rodiklių

Ketvirtadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba feisbuke paskelbė, kad šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, o storiausias ledas svyruoja nuo 8 iki 32 cm. Vasario 15 d. duomenimis, sniego dangos storis siekė 10–42 cm, o dirvožemio įšalas daugelyje vietovių buvo 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje – 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje – 20 cm.

„Esant įšalui sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes. Didžiausios vandens atsargos sniego dangoje, vasario 15 d. duomenimis, buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Ukmergėje, Nemajūnuose bei Jonavoje ir sudarė 1,2 normos. Vandens atsargos sniege Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose sudarė ≥ 1,3, Varėnoje – 1,6, ties Lazdijais – 1,9 normos“, – feisbuke nurodė LHMT.

Kituose šalies rajonuose, pasak Hidrometeorologijos tarnybos, vandens atsargos sniego dangoje svyruoja nuo pusės normos iki normos. Nuo vasario 10 d. iki 15 d. vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 milimetrų.

„Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje–Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį. Vandens lygis katastrofinio hidrologinio reiškinio rodiklių nepasieks, stichinio hidrologinio reiškinio rodikliai bus pasiekti Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

HIDROLOGINĖS SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA 🌊 Įvertinus 2020–2021 metų žiemos hidrometeorologines sąlygas, teikiame...

Posted by Meteo.lt on Thursday, 18 February 2021

Savaitgalį atšils

Kaip LRT.lt sakė LHMT sinoptikas, šeštadienio naktį rytinėje šalies pusėje spės atšalti iki 10–15 laipsnių šalčio, o vakarinėje šalies pusėje termometrai rodys nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio. Šeštadienio dieną temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, pietvakariniuose rajonuose kai kur tikėtini ir 2 laipsniai šilumos.

Sekmadienio naktį, V. Sakalausko teigimu, Lietuvoje oro temperatūra pažemės nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio, prie jūros bus apie 0. Paskutinę savaitės dieną termometrų stulpeliai turėtų pakilti: prognozuojama, kad temperatūra svyruos nuo 1 iki 5 laipsnių šilumos. Sinoptiko teigimu, šilčiausia bus vakariniuose, pietvakariniuose šalies rajonuose.

Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį ryte vietomis tikėtinas rūkas, kai kur galima ir lijundra, įspėjama dėl plikledžio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt